Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-03-16 · Administracinė byla Nr. I1-3343-257/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
I1-3343-257/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00245-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3343-257/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00245-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinę žalą.

Pareiškėjas R. M. skunde (b. l. 2) nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose kamerų tipo patalpose, kuriose naudojantis sanitariniais mazgais – dušu – nebuo užtikrintas privatumas, buvo žeminama jo garbė ir orumas. Jis du kartus į savaitę buvo vedamas į dušą, duše yra dvi patalpos: viena patalpa persirengimui, kita praustis. Duše yra šešios maudymosi vietos, kurios yra atskirtos 1,5 m. sienelėmis, o durelių ar užuolaidėlių nėra. Jam prausiantis jį matydavo kiti asmenys, nes trys dušo rageliai yra viename šone, o kiti trys rageliai yra kitame šone. Iš minėtų dušų, kurie yra priešais pareiškėją, jį matydavo kiti nuteistieji, dėl to jausdavo didelį diskomfortą, jog yra stebimas, matomas. Dėl tokio dušo įrengimo kreipėsi su prašymais į Marijampolės pataisos namų direktorių, kad padarytų ar bent pakabintų kokią užuolaidėlę ir nurodė, jog dėl to jaučia didelį diskomfortą, kai jį mato kiti nuteistieji. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime (b. l. 12-17) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 p. numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punkte numatyta, jog iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę), socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu (gynėju). Pagal teismui pridėtas dušinės, kuria naudojosi pareiškėjas, nuotraukų kopijas, matyti, jog Marijampolės PN KTP dušinėje įrengtos pertvaros iš šonų, kurios suteikia pakankamą privatumą nuteistiesiems. Nuteistieji pasinaudoti dušu gali pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Mano, kad teisinis reglamentavimas pažeistas nebuvo, kadangi teisės aktai, tame tarpe ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nenumato nei atskiros kabinos, nei kokių nors sienelių tarp dušų. Taip pat nurodo, kad Marijampolės PN dušo patalpa yra įrengta tinkamai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atsakovas tinkamai įgyvendina pareigą laikytis visų teisės aktų nuostatų, todėl jos turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos valstybės institucijoms (Marijampolės PN) reikalaujant įrengti privatumui užtikrinti kabinas dušo patalpoje, kurios nėra numatytos teisės aktuose. Be to, pareiškėjas dušu naudojosi tik kartą per savaitę pagal dienotvarkėje nustatytą laiką, kas negalėjo sukelti tokių išgyvenimų ar neigiamų psichologinių pasekmių, tariamo orumo pažeminimo, kurie galėtų būti įvertinti pinigais. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Mano, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko visus galiojančius teisės aktus, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Marijampolės pataisos namuose sąlygų, t. y. privatumo duše pažeidimo nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės patsosos namų, atsiliepimo matyti, kad R. M. laisvės atėmimo bausmę, perkeliant į kamerų tipo patalpas, laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2022-01-26 atliko kamerose Nr. 10, 9, 24. Iš Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymų „Dėl dušinės darbo grafiko patvirtinimo“ (b. l. 20-31) matyti, kad pareiškėjas dušu naudojosi kas savaitę pagal dienotvarkėje nustatytą laiką, ginčo dėl to nėra.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, o reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Marijampolės pataisos namai pagrįstai teigia, jog teisės aktai nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigų administracijoms dušo patalpose įrengti dušo kabinas arba pertvaras (sieneles tarp dušų).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).

Dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).

Iš Marijampolės pataisos namų prie atsiliepimo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 42-54) matyti, kad dušo patalpos yra aprūpintos numatytais baldais ir inventoriumi, o dušo patalpoje iš šonų yra įrengtos pertvaros, t. y. kiekviena dušo galvutė (kiekviena maudymosi vieta) atskirta įrengtomis pertvaromis, ką skunde pripažįsta ir pareiškėjas, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą maudantis. Taip pat iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dušų patalpos švarios, tvarkingos, jose privalomas inventorius yra.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus 2020 m. kovo 13 patikrinimo akto Nr. (4-12 4.80)PA-798 (patikrinimas atliktas 2020 m. kovo 10 d., b. l. 32-38) matyti, kad dušų patalpose oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitinka HN 134:2015 16 punkto parametrus, ant dušų patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių neaptikta.

Iš Marijampolės pataisos namų II Resocializacijos skyriaus 2022 m. vasario 7 d. pažymos Nr. 55/04-63 „Dėl nuteistojo R. M. kreipimosi“ (b. l. 44) matyti, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2020-10-01 iki 2022-01-26 dėl gyvenimo sąlygų kreipęsis nebuvo.

Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovės atstovo tiek atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, tiek pateiktais rašytiniais įrodymais. Taip pat, atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad Marijampolės PN dušo patalpos yra įrengtos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, dėl ko teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Marijampolės pataisos namai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Marijampolės pataisos namų veiksmai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Marijampolės pataisos namų neteisėti veiksmai (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos) nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė