Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. U., M. U. ir E. U., kuriai atstovauja įstatyminė atstovė Ž. U., pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjai aiškina, kad beveik po metų t. y. 2019 m. balandžio 27 d., policijos pareigūnai pareiškėją Ž. U. informavo apie Ispanijos Karalystėje (Barselonos mieste) rastą I. U. kūną. Pažymi, kad pareiškėja Ž. U. 2019 m. gegužės 14 d. gavo sutuoktinio mirties liudijimą, kuriame sutuoktinio mirties data nustatyta (duomenys neskelbtini).

4. Nurodo, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, šeimos nario netektį ir patirtus skaudžius išgyvenimus, pareiškėja Ž. U. tik 2019 m. birželio 3 d. kreipėsi į notarą išreikšdama valią ir norą priimti palikimą, tačiau notaras informavo, kad terminas palikimui priimti yra praleistas.

5. Aiškina, kad terminas palikimui priimti po atitinkamai sutuoktinio bei tėvo mirties baigėsi 2018 m. lapkričio 5 d., tačiau pareiškėjai faktiškai apie I. U. mirtį sužinojo tik 2019 m. balandžio 27 d. Teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. dėl dingusio sutuoktinio ir tėvo, dėl netikėtos žinios apie rastą sutuoktinio bei tėvo kūną ir šeimyninio išgyvenimo, taip pat dėl rūpinimosi mirusio urnos pargabenimu iš Ispanijos Karalystės, laidotuvėmis ir kitais susijusiais reikalais, praleido 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad pareiškėjų pareiškimui neprieštarauja. Teisme 2019 m. spalio 22 d. gautas išvadą teikiančios institucijos prašymas bylą nagrinėti institucijai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad I. U. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis I. U. mirė būdamas santuokoje su Ž. U.; I. U. turėjo du vaikus – nepilnametį vaiką E. U., ir pilnametį vaiką M. U.. Santuokos metu pareiškėja Ž. U. su palikėju įgijo registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis): butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, I. U. testamento sudaręs nebuvo; nėra duomenų, kad kas nors būtų priėmęs I. U. palikimą.

11. CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

12. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai termino palikimui priimti praleidimo aplinkybę įvardija tai, kad dėl dingusio sutuoktinio ir tėvo, dėl netikėtos žinios apie rastą sutuoktinio ir tėvo kūną bei šeimyninio išgyvenimo, taip pat dėl rūpinimosi mirusio urnos pargabenimu iš Ispanijos Karalystės, laidotuvėmis ir kitais susijusiais reikalais, praleido 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. iš namų išėjo ir negrįžo I. U.; 2019 m. balandžio 27 d. policijos pareigūnai pareiškėją Ž. U. informavo apie Ispanijos Karalystėje (Barselonos mieste) rastą sutuoktinio kūną; I. U. mirties liudijime (kurį pareiškėja Ž. U. gavo tik 2019 m. gegužės 14 d.) mirties data nurodyta (duomenys neskelbtini).

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjų (Ž. U. ir M. U.) nurodytas aplinkybes (faktiškai apie sutuoktinio bei tėvo mirtį sužinota jau praleidus terminą palikimui priimti) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, atnaujina pareiškėjams terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinio ir tėvo I. U. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

17. Kaip minėta, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ir I. U. turi nepilnametį vaiką – E. U.. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia į tai, jog E. U. yra nepilnametė ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jos interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jos motina Ž. U., tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Teismas pareiškėjos Ž. U. nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis (nutarties 14-16 punktai), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo ir išvadą teikianti institucija neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, sprendžia, jog Ž. U. atnaujintinas praleistas terminas priimti palikimą, atsiradusį po I. U. mirties, ir nepilnamečio vaiko E. U. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis; CPK 578 straipsnis).

18. Kaip minėta, pareiškėja Ž. U. papildomai prašė išduoti leidimą nepilnamečio vaiko E. U. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo I. U. mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Nurodė, kad mirusysis buvo paėmęs paskolą butui įsigyti; pareiškėja nežino dabartinio paskolos likučio, nes bankas jai dabar tokios informacijos neteikia.

19. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. E. U. įstatyminė atstovė (CK 3.157 straipsnis) motina Ž. U. turi teisę nepilnamečio vaiko vardu, atsižvelgiant į jo interesus, priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečio vaiko tėvo I. U. mirties.

21. Byloje nėra tikslių duomenų apie palikėjo įsipareigojimus ir/ar kreditorius; taip pat nėra duomenų apie kitą palikėjo turtą (išskyrus butą ir garažą). Teismas pažymi, kad pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis).

22. Įvertinus pareiškėjos Ž. U. nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko E. U. vardu nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra žinoma apie palikėjo I. U. tikslius skolinius įsipareigojimus, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai Ž. U. leistina priimti palikimą nepilnamečio vaiko E. U. vardu, atsiradusį po I. U. mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 3.188, 5.53 straipsniai; CPK 582 straipsnis). Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po atitinkamai sutuoktinio ir tėvo I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Atnaujinti nepilnametės E. U. įstatyminei atstovei Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą nepilnamečio E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą po I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti Ž. U. ir M. U., kad jie turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Išduoti Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio vaiko E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.