- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 2-13519-541/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08226-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė, Jolanta Vėgeilienė
- Ieškovas
- P. U., O. L., J. P.
- Atsakovas
- A. P., J. P.
- Kategorijos
- 2.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių P. U., O. L. ir J. P. ieškinį atsakovams A. P., J. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės kreipėsi su ieškiniu į teismą, kurį vėliau patikslino, nurodydamos, kad jos kartu su atsakovais turi nekilnojamąjį turtą – 52,95 kv. m. bendro ploto butą su daliniais patogumais, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas ir jo priklausiniai yra bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovei J. P. priklauso ¼ dalis buto, kas sudaro 13,23 kv. m. buto ploto, ieškovėms O. L. ir P. U. priklauso po 1/8 dalį buto, kas sudaro po 6,61 kv. m. buto ploto kiekvienai. Atsakovams A. P. ir jo sutuoktinei J. P. priklauso ½ buto dalis, kas sudaro 24,47 kv. m. Ieškovės nurodo, jog negali geruoju susitarti su atsakovais dėl turto atidalijimo būdo ir kompensacijos dydžio, todėl dėl turto atidalijimo kreipėsi į teismą. Tokiu būdu ieškovės siekia pakeisti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę kita privačios nuosavybės teisės rūšimi. Teigia, jog pagal pridedamą buto planą nė vienam bendrosios nuosavybės dalyviui nėra lygiavertės patalpos, atitinkančios jo turimo turto dalį, o realus pasidalijimas buto perplanavimo būdu pagal kiekvienam savininkui tenkančias nuosavybės dalis neįmanomas. Ieškovės siūlė atsakovams nuosavybės tinkamo išlaikymo problemą spręsti parduodant turimą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, tačiau į tokį pasiūlymą atsakymo iš atsakovų nesulaukė. Iš atsakovų nupirkti jų buto dalies neturi galimybės, nes neturi tam lėšų. Be to, ieškovės šiame bute negyvena, bute gyvena ir juo naudojasi tik atsakovai. Atsakovai tinkamai neprižiūri buto, nemoka už paslaugas, kurios būtinos buto išlaikymui, dėl skolų antstolis yra areštavęs jiems tenkančią buto dalį. Įvertinus tai, kad atsakovai nesutiko su ieškovių pasiūlymu parduoti bendrą turtą, o gautas lėšas padalinti visiems bendraturčiams proporcingai jiems tenkančiai turto daliai, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu prašo jas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jų nurodytu būdu, t. y. atsakovams priteisti visą butą natūra, o iš atsakovų priteisti ieškovėms piniginę kompensaciją, kuri atitiktų jų turimas turto dalis. Ieškovės nurodo, jog buto ir buto priklausinių vertė yra 49 814,64 Eur. Prašo teismą atidalinti joms priklausančias buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtą natūra atsakovų nuosavybėn, o iš atsakovų priteisti: ieškovei P. U. už 1/8 dalį buto ir priklausinių dalį – 6 226,83 Eur kompensaciją; ieškovei O. L. už 1/8 buto ir priklausinių dalį – 6 226,83 Eur kompensaciją; ieškovei J. P. už ¼ buto ir priklausinių dalį - 12 453,66 Eur kompensaciją bei nustatyti atsakovams šešių mėnesių terminą kompensacijai sumokėti. Ieškovės taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 12-19, 92, I t., 12-15, II t.).
Atsiliepimas
Atsakovė J. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovių teisės nėra pažeidžiamos, kadangi mokesčius už buto išlaikymą kiekvienas savininkas moka atskirai už jam priklausančią buto dalį ir ieškovės už atsakovus mokesčių nemoka. Teigia, kad ieškovės nori primesti savo valią, kad prievarta atsakovai iš ieškovių įsigytų joms priklausančias buto dalis. Atsakovė ne tik neturi jokio noro ir poreikio įsigyti iš ieškovių nuosavybę, tačiau neturi ir finansinės galimybės tai padaryti. Mano, kad ieškovės ir taip turi teisę savo buto dalis parduoti bet kam ir be jokių apribojimų (b. l. 66-69, I t.).
Atsakovo A. P. kuratorius advokatas K. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovių reikalavimai pagrįsti ir teisėti, nes ginčo atveju bylos faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčių paėmimas neturi būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas ir yra išnaudotos visos galimybės parenkant atidalijimo būdus. Šiuo atveju daikto padalinti natūra, atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias idealiąsias dalis, negalima be proporcingos žalos jo paskirčiai (b. l. 93-94, II t.).
Atsakovas A. P. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam byloje atstovauja kuratorius advokatas K. B., kuris dalyvauja teismo posėdyje, todėl laikoma tinkamu atsakovo dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė J. P. ir jos atstovas advokato padėjėjas S. S., kuriems tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (b. l. 63, II t.), į teismo posėdį neatvyko, dokumentų, pateisinančių neatvykimą, nepateikta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdyje ieškovė P. U. patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog atsakovai nenori tartis su ieškovėmis geruoju, nesutiko kartu parduoti buto kitiems asmenims. Ieškovės teigimu, šalys negali bendrai naudotis ginčo turtu ar atidalinti turtą natūra, nes buto vidines sienas atsakovai yra išgriovę ir nėra atskirų izoliuotų patalpų, atitinkančių ieškovėms priklausančias turto dalis. Butą perplanuoti taip, kad jį galimą būtų atidalinti natūra, neįmanoma. Įvertinus tai, kad atsakovai ginčo bute nuolat gyvena ir butu naudojasi, o ieškovės gyvena kitur, prašo, kad jai priklausanti buto dalis būtų priteista atsakovams, o iš atsakovų jai priteista kompensacija (b. l. 97-98, II t.).
Ieškovė O. L. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad palaiko ieškovės P. U. teismo posėdyje nurodytus argumentus (b. l. 97-98, II t.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė J. P. patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog atsakovai yra išgriovę vidines patalpų sienas, nėra atskirų izoliuotų patalpų, nėra virtuvės, san. mazgo, kartu su atsakovais yra neįmanoma bute gyventi, prašė priteisi jai tenkančią buto dalį atsakovams, o iš atsakovų priteisti ieškovei kompensaciją (b. l. 97-98, II t.).
Atsiliepimas
Atsakovo A. P. kuratorius advokatas K. B. teismo posėdyje nurodė, kas su ieškovių ieškiniu sutinka, nes nagrinėjamu atveju ginčo buto ir priklausinių atidalinti natūra nėra galimybės, todėl ieškovių reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo atitinka teismų praktiką ir įstatymų reikalavimus (b. l. 97-98, II t.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovai yra 52,95 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių: 17,00 kv. m. ūkinio pastato, esančio Kenos g. 10, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 19I1m, bei 12,00 kv. m. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 20I1m, bendraturčiai (b. l. 18-19, 46-57, I t.). Ieškovei O. L. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovei P. U. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovei J. P. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Minėta turtą ieškovės įgijo 2007-11-30 d. paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu (b. l. 18-19, 46-57,176-183, I t.). Atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ši turtą atsakovas įgijo būdamas santuokoje su atsakove J. P., 1996-02-06 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 d. Įstatymą Nr. I-1374 pagrindu (b. l. 44-54, 184, 194, I t.). Pagal UAB „Krivita“ 2013 m. atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 13-I-009 dviejų kambarių 52,95 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 189 000,00 Lt (54 738,18 Eur), 17,00 kv. m. užstatyto ploto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 000,00 Lt (289,00 Eur), nekilnojmojo turto registre registruotas 12,00 kv. m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nevertintas, nes nustatyta, kad faktiškai jis yra nugriautas. Bendra buto ir priklausinių vertė – 190 000,00 Lt (55 027,00 Eur) (b. l. 22-39, II t.). Ieškovės patikslintame ieškinyje, prašydamos priteisti joms pinigines kompensacijas už priklausančias buto ir jo priklausinių dalis, nurodo mažesnę turto vertę, negu nustatyta jų pateiktoje vertinimo ataskaitoje – 49 814,64 Eur ir prašo ja vadovautis (b. l. 12-15, 92, II t.). Atsakovai ginčo dėl turto vertės nekelė.
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2015-10-14 d. rašte nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), atskira nekilnojamojo turto vieneto kadastrinių matavimų byla nesudaryta, ir pateikė teismui gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mansardos plano, pastatų vidaus plotų eksplikacijos kopijas (b. l. 172-175, I t.). Pagal pastatų vidaus plotų eksplikaciją bei mansardos planą nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro dvi atskiros, tarpusavyje nesusijungiančios patalpos, turinčios atskirus įėjimus iš laiptinės, viena patalpa - 9,88 kv. m. kambarys (plane pažymėtas indeksu 17-1), o kita patalpa - 10,88 kv. m. kambarys (plane pažymėtas indeksu 17-3), 21,34 kv. m. kambarys (plane pažymėtas indeksu 17-4), 3,81 kv. m. koridorius (plane pažymėtas indeksu 17-5), 6,34 kv. m. virtuvė (plane pažymėta indeksu 17-2), 0,70 kv. m. tualetas (plane pažymėtas indeksu 17-6) (b. l. 69-71, 172-175, I t.).
Antstolio Rimanto Vižainiškio 2013-01-24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad apžiūrėjus buto dalį (plane pažymėtą Nr. 17-2, 17-3, 17-4, 17-5) nustatyta, kad ši buto dalis yra rekonstruota ir neatitinka VĮ Registrų centre turimo plano. Po rekonstrukcijos patalpa yra padidėjusi, ją sudaro viena bendra erdvė, yra išgriautos vidinės sienos, patalpoje nėra vidinės apdailos, yra sumontuoti plastikiniai rėmai su stiklo paketais bei naujos medinės lubų sijos. Atskirą buto patalpą (plane pažymėtą Nr. 17-1) sudaro vienas gyvenamas kambarys su atskiru įėjimu iš laiptinės. Antstoliui atsakovas A. P. yra pareiškęs, kad jis gyvena šioje patalpoje 17-1 (b. l. 60-61, I t.).
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat pažymėta, kad 17 kv. m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, esantis Kenos g. 10, Vilniuje, naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį – pagalbinio ūkio, o 12 kv. m. užstatyto ploto ūkinis pastatas yra nugriautas (b. l. 60-61, I t.).
Ieškovių paaiškinimai, atsakovės J. P. atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, Gyventojų registro tarnybos prie VRM 2015-06-09 d. pažyma patvirtina, jog atsakovo A. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė J. P. faktiškai gyvena ginčo bute, o atsakovas šios bylos ginčo nagrinėjimo teisme metu yra išvykęs dirbti į užsienį, atsakovei J. P. nėra žinoma sutuoktinio A. P. buvimo vieta (b. l. 137, 97-98, I t., 66-68, II t.).
Atsakovė J. P. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 87, II t.). Atsakovas A. P. kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo turtą, neturi (b. l. 76, II t.). Ieškovės P. U. vardu be ginčo turto nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 58, II t.). Ieškovės O. L. vardu be ginčo turto nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 57, II t.). Ieškovės J. P. vardu be ginčo turto nuosavybės teise registruotas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 56, II t.).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendros dalinės nuosavybės atidalijimo būdo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamais ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009).
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovėms ir atsakovams priklauso idealiosios ginčo buto ir jo priklausinių dalys, realiosios šio turto dalys šalims nėra nustatytos. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašo jas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant joms kompensaciją pinigais. Atsakovė J. P. atsiliepime į ieškovių patikslintą ieškinį pozicijos dėl jos pageidaujamo atlidalijimo būdo nereiškė. Tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovės siūlė atsakovei J. P. parduoti jų bendrai valdomą turtą tretiesiems asmenims, o gautas lėšas pasidalinti proporcingai valdomo turto daliai bei tokiu būdu užbaigti tarp šalių kilusį ginčą, tačiau dėl atsakovų pasyvaus elgesio šalių ginčo tokiu būdu išspręsti nepavyko.
Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).
Bylos duomenimis nustatyta, jog bute, priklausančiame šalims, yra dvi atsikiros patalpos. Vienos patalpos visos vidinės sienos išgriautos ir ją sudaro viena bendra erdvė (bute nėra bendram naudojimui skirtų patalpų (virtuvės, koridoriaus), kitą atskirą buto patalpą (plane pažymėtą indeksu Nr. 17-1) sudaro vienas gyvenamas kambarys su atskiru įėjimu iš laiptinės. Minėta, jog ginčo buto bendras plotas sudaro 52,95 kv. m. Atsakovai nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, kas atitinkamai sudaro 26,48 kv. m. viso buto ploto. Tuo tarpu ieškovių nuosavybės teise valdomos ginčo buto dalys yra žymiai mažesnės: ieškovės J. P. priklauso ¼ šio buto dalis, t. y. 13,23 kv. m., o ieškovėms O. L. ir P. U. nuosavybės teise priklauso po 1/8 dalį ginčo buto, t. y. po 6,62 kv. m. Ieškovių nuosavybės teise valdomos buto dalys akivaizdžiai leidžia teigti, jog ieškovių turimo turto dalių atidalijimas natūra ir savarankiškas naudojimasis savo dalimis be neproporcingos žalos turto paskirčiai negalimas, nes pagal joms priklausantčią buto ploto dalį objektyviai nėra galimybės suformuoti atskirų nekilnojamųjų daiktų. Įvertinus nustatytas aplinkybes taip nėra galimas naudojimosi butu tvarkos nustatymas tarp bendraturčių. Dėl nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atidalinti ieškovių ir atsakovų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimybių, todėl turtas turi būti atidalijamas išmokant kompensaciją pinigais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje suformavo taisyklę, jog atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovės siekia turto atidalijimo, prašydamos priteisti joms iš atsakovų kompensaciją. Tuo tarpu atsakovė J. P. nesutinka, jog atsakovų dalis būtų atidalinta, taip pat nesutinka mokėti kompensacijos. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytu savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Konstatuotina, jog pagal Butų privatizavimo įstatymą 1996-02-06 d. įgiję ginčo buto ½ dalį, ginčo bute gyvena ir juo bei buto priklausiniais naudojasi tik atsakovai, kitos gyvenamosios patalpos nuosavybėje atsakovai neturi. Tuo tarpu ieškovės, 2007-11-30 d. įgijo ginčo butą paveldėjimo būdu, šiuo ginčo turtu nesinaudojo ir faktiškai gyvena kituose joms nuosavybės teisėmis priklausančiuose butuose bei turi kito nekilnojamojo turto. Darytina išvada, jog atsakovų poreikis atidalijamam daiktui yra didesnis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovams priklausanti ½ dalis buto ir jo priklausinių dėl turtinių prievolių nevykdymo yra areštuota. Taigi, nustačius tam tikras išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra visų bendraturčių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).
Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių įrodinėjimo pareiga svarbi ne tik sprendžiant dėl geriausio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, tačiau taip pat nustatant teisingą kompensacijos pinigais dydį. Ieškovės, siūlydamos savo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantą, prašė joms priteisti atitinkamas kompensacijas, o atsakovams natūra paskirti joms priklausančias ginčo buto ir priklausinių dalis. Ieškovės, įrodinėdamos kompensacijos dydį, vadovavosi UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo buto ir priklausinių rinkos verte 190 000,00 Lt bei prašė priteiti joms atitinkamą kompensaciją nuo jų ieškinyje nurodytos mažesnės 49 814,64 Eur turto vertės (171 999,99 Eur) (b. l. 12-15, 92 II t.). Atsakovai dėl ginčo turto vertės bei kompensacijos dydžio argumentų nekėlė ir neįrodinėjo kitokios ginčo turto vertės. Dėl nurodytos priežasties teismas laiko ieškovių nurodytą ginčo turto vertę nenuginčyta ir ieškovių prašomą priteisti iš atsakovų kompensacijos dydį pripažįsta pagrįstu ir įrodytu. Pažymėtina, jog atsakovė J. P., prieštaraudama ginčo buto ir priklausinių atidalijimui ir ieškovių siūlomam variantui, nepateikė savo pasiūlymų, nei atsakovės poziciją dėl ieškovių pasiūlymo netinkamumo pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu atsakovams iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovių poziciją, tačiau nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir šalims nepavykus rasti kitokio ginčo sprendimo būdo, ieškovių siūlomas atidalijimas priteisiant joms kompensaciją, o atsakovams priteisiant turtą natūra pripažintinas tinkamu. Įvertinus tai, kad atsakovai yra santuokoje, ginčo buto dalį jie taip pat įgijo būdami santuokoje, atsakovams iš ieškovių turtas priteistinas bendrojon jungtinėn nuosavybėn (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovių ieškinys teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK Dėl nurodytų priežasčių, ieškovių ieškinys tenkintinas (CK 4.75 straipsnis, 4.80 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į ieškovių prašymą atidėti šešiems mėnesiams teismo sprendimo dėl ginčo turto priteisimo natūra atsakovams ir atsakovų kompensacijos išmokėjimo ieškovėms vykdymą bei atsakovų turtinę padėtį, teismo sprendimo vykdymas atidedamas šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 1 597,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovių sumokėtas 43,44 Eur (150,00 Lt) žyminis mokestis (b. l. 6, I t.), 140,18 Eur (484,00 Lt) už UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (b. l. 20-21, I t.), 1 013,67 Eur (3 500,00 Lt) už advokato suteiktas teisines paslaugas (b. l. 88-90, II t.) bei 400,00 Eur už atsakovo A. P. kuratoriaus advokato K. B. suteiktas paslaugas (b. l. 91, II t.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktą teisinę pagalbą neviršija rekomenduotino (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R–85), šių išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas, visos ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl patenkinus ieškovių ieškinį, ieškovėms iš atsakovų lygiomis dalimis iš viso priteistinos 1 597,29 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 30,01 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 269-270, 271 straipsniais, 279 straipsniu, 284, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovei O. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šį turtą atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn.
Atidalinti ieškovei P. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šį turtą atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių nuosavybėn.
Atidalinti ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šį turtą atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 226,83 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis eurus 83 ct) kompensaciją.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei P. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 226,83 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis eurus 83 ct) kompensaciją.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 12 453,66 Eur (dvylika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 66 ct) kompensaciją.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovių O. L., a. k. (duomenys neskelbtini), P. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 597,29 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 30,01 Eur (trisdešimt eurų 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Atidėti teismo sprendimo vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.