Klaipėdos apygardos teismo nutartis

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. priimtą nutartį, kuria buvo patvirtinta pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ir suinteresuoto asmens D. Ž. sudaryta taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo argumentuodamas tuo, kad vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos nagrinėjant prašymus / pareiškimus vykdymo procese nėra atlyginamos.

8. CPK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (CPK 593 straipsnio 2 dalis).

9. Pažymėtina, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė minėtame straipsnyje buvo įtvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIP-3551 nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko (priimtame įstatyme – vykdymo proceso šalių) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka. Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, žr., pvz., nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).

10. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę.

11. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad į teismą kreipėsi ne antstolis, o pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK 646 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

12. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dar nėra prasidėjęs vykdymo procesas, kadangi apeliantė dar tik kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tik jį gavusi galės kreiptis į antstolį, kur ir prasidės vykdymo procesas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju vadovavosi CPK 593 straipsnio 5 dalimi, kuri taikoma tik vykdymo proceso metu, ir dėl to nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo remtis CPK 93 ir CPK 98 straipsniais.

13. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

14. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vykdomasis raštas išduodamas dėl to, kad skolininkas D. Ž. neįvykdė šalių sudarytos taikos sutarties, dėl to darytina išvada, kad apeliantė buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo būtent dėl skolininko D. Ž. kaltės ir dėl to apeliantė patyrė 181,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą.

17. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus prašymo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, nuspręstina, kad pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Tenkinus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, iš skolininko D. Ž. priteistinos ir pareiškėjos UAB „Delamode Baltics“ patirtos 181,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas pareiškėjos UAB „Delamode Baltics“ prašymas dėl 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko D. Ž. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš skolininko D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt veną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.