- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- eI3-63-1161/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00853-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sakuona“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“
Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sakuona“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sakuona“ (toliau – ir Įmonė, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 528 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pagrindinė pareiškėjos veikla – lovų rėmų ir dugno detalių iš daugiasluoksnės faneros bei lovų įdėklų gamyba. Pareiškėja produkciją importuoja / parduoda supakuotą inter alia (be kita ko) metalinėse pakuotėse ir PET pakuotėse. Pareiškėja 2013-2015 m. pagamino ir / ar į Lietuvą įvežė bei į vidaus rinką išleido atitinkamai 0,099 t. (2013 m.), 6,506 t. (2014 m.), 8,106 t. (2015 m.) Lietuvoje pagamintų, į Lietuvą įvežtų ir išleistų į vidaus rinką metalinių gaminių pakuočių kiekį bei 0,100 t. (2013 m.) PET pakuočių kiekį. Perdirbtas (panaudotas) metalinės pakuotės atliekų kiekis už 2013 m. – 0,054 t., už 2014 m. – 3,510 t., už 2015 m. – 4,378 t. Perdirbtas (panaudotas) PET pakuotės atliekų kiekis už 2013 m. – 0,032 t.
Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą (toliau – ir Įstatymas) yra laikoma gamintoju – importuotoju (Įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalys) ir turi pareigą dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų, kurios susidarė pareiškėjai Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą ir finansuoti šių atliekų tvarkymą (Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 5 dalis). Ši pareiga pagal valstybės sukurtą teisinį reguliavimą gali būti vykdoma tik per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas (Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas), sutarčių pagrindu pavedant joms vykdyti Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, išskyrus savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą.
Teigia, kad vykdydama minėtas įstatymines pareigas, sudarė sutartį su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) ir jai pavedė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų Įstatymu ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų gamintojams ir importuotojams vykdymą 2013-2015 metais. Organizacija organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013-2015 m. bei vykdydama sutartinius įsipareigojimus išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, grindžiamus juose nurodytais perdirbimą įrodančiais dokumentais.
Remiasi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) už tą pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų perdirbimo užduoties daliai, jei pateikia tokį perdirbimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktose deklaracijose) nurodė minėtus patvirtinimus, pagrindžiančius, kad pareiškėja sutvarkė / perdirbo 54 proc. apmokestinamųjų gaminių / pakuotės kiekio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintoje Pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotyje (toliau – ir Užduotis).
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD), atlikęs Organizacijos patikrinimą, 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino Organizacijos išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2013-2015 metus (toliau – ir Patvirtinimai). Patvirtinimai panaikinti tuo pagrindu, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais panaikino UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
Paaiškina, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo pareiškėją apie Organizacijos Patvirtinimų panaikinimą ir, atsižvelgiant į tai, nurodė, kad pareiškėja privalo atitinkamai patikslinti savo 2013-2015 m. deklaracijas ir sumokėti papildomą Mokestį. Pareiškėja, laikydamasi pozicijos, kad yra įvykdžiusi visus teisės aktų reikalavimus Mokesčio lengvatai taikyti bei į tai, kad dėl Organizacijos Patvirtinimų panaikinimo vyko teisminis ginčas, deklaracijų netikslino ir papildomo mokesčio nemokėjo.
Nurodo, kad 2018 m. spalio 17 d. gavo Pranešimą, kuriuo informuojama, jog bus atliekamas pareiškėjos patikrinimas, kurio dalykas – mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės) pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2013-2015 m. Atsakovas (Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius) atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas). Paaiškina, kad nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, pareiškėja pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (toliau – ir Pastabos) atsakovui, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Atsakovas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti papildomai apskaičiuotą 5 291 Eur Mokestį.
Mano, kad faktinis ir teisiniai Sprendimo pagrindai nėra pakankami apskaičiuoti pareiškėjai papildomai mokėtiną Mokestį. Argumentuoja, kad pareiškėjos atžvilgiu inicijuotas patikrinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus dėl planinių patikrinimų plano pakeitimo. Taip pat argumentuoja, kad pakartotinis pareiškėjos patikrinimas buvo atliktas dėl mokestinių teisinių santykių tarp pareiškėjos ir atsakovo, kiek tai susiję su mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės) pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumu, ką patvirtina ir pareiškėjai 2018 m. spalio 17 d. pateiktas Pranešimas dėl planuojamo atlikti patikrinimo. Pareiškėja mano, kad atsakovas nepagrįstai peržengė jam suteiktų teisių ribas dėl patikrinimo apimties ir pažeisdamas tiek įstatymuose, tiek ir juos lydinčiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyvus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, kadangi atliko ne tik metalinių, bet ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (plastikinės) PET pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumą. Taip pat teigia, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su Mokesčio lengvatos taikymu (MUATĮ 5 straipsnio 6 dalis) susijusius reikalavimus. Atitinkamai, pareiškėja negali būti įpareigota sumokėti Mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti. Tuo labiau, kad atliekos galimai nebuvo tinkamai sutvarkytos dėl aplaidžių valstybės institucijų veiksmų, t. y. nevykdant tinkamos už atliekų tvarkymą atsakingų asmenų kontrolės, o Patvirtinimai panaikinti nesant tam teisinio pagrindo. Atitinkamai, vien pats Patvirtinimų panaikinimo faktas negali būti pagrindu Mokesčiui skaičiuoti. Pažymi, kad Mokesčio skaičiavimas už 2013-2015 m. grindžiamas įrodančių dokumentų, kurie nesusiję su pareiškėja, panaikinimu. Tokiu būdu Mokestis pareiškėjai skaičiuojamas nesant jokių objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos. Teigia, kad Sprendime nurodytos tik abstrakčios (bendrosios) taikytinos teisės aktų nuostatos dėl to, kad Gamintojai ir eksportuotojai turi pareigą mokėti Mokestį nustatyta tvarka, nenurodant jokios konkrečios šios tvarkos nuostatos, kurią pareiškėja būtų pažeidusi.
Nurodo, kad Klaipėdos RAAD 2018 m. planinių patikrinimų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. LV1-23, 2018 m. IV ketvirtyje buvo numatytas pareiškėjos išplėstinis patikrinimas (numatoma patikrinimo trukmė 3 d. d.), tuo tarpu atsakovas, veikdamas kaip Klaipėdos RAAD teisių ir pareigų perėmėjas ir priimdamas 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. AD1-100, kuriame jau yra numatytas pareiškėjos planinis patikrinimas 2018 m. IV ketvirtyje, faktiškai pakeitė Klaipėdos RAAD patikrinimų planą (faktiškai patikrinimas truko 26 d. d.). Teigia, kad tokiam pakeitimui turėjo būti nurodyti aiškūs motyvai, kurie pagrįstų būtinybę pakeisti patikrinimų planą ir į jį įtraukti pareiškėją, tačiau jie nebuvo nurodyti. Atkreipia dėmesį, kad pats planas nebuvo per 3 darbo dienas viešai paskelbtas atsakovo interneto svetainėje, kaip to reikalaujama pagal VAĮ 36⁴ straipsnio 6 dalies ir Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Dl-145, 17 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėja tiek iš Pranešime nurodyto tikrinamo dalyko, tiek ir iš patikrinimui prašomų pateikti dokumentų daro išvadą, kad atsakovas sąmoningai nustatė mokestinio patikrinimo objektą ir apimtį, kai buvo nuspręsta pakartotinai atlikti pareiškėjo taršos mokesčio prievolių teisingumą tik dėl aplinkos teršimo apmokestinamosios metalinės pakuotės atliekomis.
Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju yra aktualios MAĮ 120 ir 121 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta, jog prieš pradedant mokesčių mokėtojo patikrinimą, privaloma įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą, taip pat pranešime nurodomas numatomo patikrinimo dalykas bei preliminarus dokumentų ir kitų duomenų, reikalingų patikrinimui atlikti, sąrašas. Be to, reikalavimas laikytis šios tvarkos yra suformuluotas imperatyvia forma ir jo nepaisyti draudžiama, kas akivaizdu nebuvo padaryta. Tinkamas mokesčių mokėtojo informavimas apie mokestinį patikrinimą yra būtina sąlyga, kuri užtikrina galimybę jam laikytis MAĮ 36 straipsnyje įtvirtintų teisių (pvz., teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto, apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir kt.) bei vykdyti MAĮ 40 straipsnyje numatytas pareigas (pvz., bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir kt.). Teigia, kad tokią pareiškėjos poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr. pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5-442/2016).
Akcentuoja, jog kaip matyti tiek iš Patikrinimo akto, tiek iš Sprendimo, vienintelis pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių faktinis pagrindas – Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai. Dėl jokių kitų aplinkybių priekaištų pareiškėjai nei Sprendime, nei Patikrinimo akte neišsakyta.
Nurodo, kad Gamintojų ir importuotojų organizacija (šiuo atveju - Organizacijai) pavestas pareigas privalo vykdyti įsigydama pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugas iš atliekų tvarkytojų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²⁵ straipsnyje nustatytus reikalavimus ir yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – ir Atliekų tvarkytojų sąrašas).
Nurodo, kad iki 2017 m. vasario 15 d. nė vienas teisės aktas nenumatė teisės ar galimybės Vilniaus RAAD ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų (šiuo atveju Organizacija) gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Teigia, kad praėjus daugiau nei pusmečiui nuo pakeitimo įsigaliojimo, valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išduoti už 2013-2015 metų laikotarpį.
Argumentuoja, kad nėra objektyvių įrodymų, kad nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos. Paaiškina, kad Departamento sprendimo pagrindas – panaikinti Organizacijos Patvirtinimai: (1) Nr. 1317VI078-4687- 4524 už 2013 m. PET pakuotes; (2) Nr. 1314VI0235-4687-4524 už 2013 m. metalines pakuotes; (3) Nr. 1414VI0001-4687-4524 už 2014 m. metalines pakuotes bei (4) Nr. 1514VI0001-4687- 4524 už 2015 m. metalines pakuotes. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. rašte nurodė, kad panaikinamas 2013 m. patvirtinimas Nr. 1314VI0235-4687-4524, kuris išduotas Organizacijai remiantis pateiktais UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais Nr. 1314VI0002-4994-4687, 1314VI0003-4994-4687, 1314VI0004-4994-4687, 1314VI0006-4994-4687, 1314VI0007-4994-4687,1314VI0009-4994-4687,1314VI0010-4994-4687,1314VI0011-4994-4687, 1314VI0015-4994-4687, 1314VI0021-4994- 4687 (0,034 t). Tuo tarpu pareiškėjos turimas Organizacijos 2013 m. patvirtinimas Nr. 1314VI0004-4994-4687 yra išduotas tik vieno įrodančio dokumento, kurio numeris yra 1314VI0235-4687-4524 (0,0541), pagrindu. Analogiška situacija susiklosčiusi ir dėl 2014 m: Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. rašte nurodė, kad panaikinamas 2014 m. patvirtinimas Nr. 1414VI0001-4687-4524, kuris išduotas Organizacijai remiantis pateiktais UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais Nr. 1414VI0001-4994-4687, 1414VI0002-4994-4687, 1414VI0003-4994-4687, 1414VI0004-4994-4687, 1414VI0005-4994-4687, 1414VI0006-4994-4687, 1414VI0007-4994-4687, 1414VI0008-4994-4687, 1414VI0009-4994-4687, (bendras kiekis – 2,227 t). Pareiškėjos turimas Organizacijos 2014 m. patvirtinimas Nr. 1414VI0001-4687-4524 yra išduotas dokumento, kurio numeris yra 1414VI0008-4994-4687 (3,51 t), pagrindu. Dėl PET pakuočių Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. rašte nurodė, kad panaikinamas 2013 m. patvirtinimas Nr. 1317VI0078-4687-4524, išduotas Organizacijai remiantis pateiktu UAB „Metrail“ įrodančiu dokumentu Nr. 1317VI0001-4994-4687 (0,004 t). Pareiškėjos turimame Organizacijos 2013 m. patvirtinime Nr. 1317VI0078-4687-4524 nurodyta, kad jis išduotas dokumento, kurio numeriai nesutampa su Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. rašte nurodytu numeriu, t. y. Nr. 1317MA0002-8830-4687. Teigia, kad visiškai neaišku, kokiu pagrindu yra skaičiuojamas Mokestis, todėl toks skaičiavimas yra neteisingas ir nepagrįstas.
Argumentuoja, kad Sprendime nurodytos teisės normos nesudaro teisinio pagrindo Mokesčio skaičiavimui. Nurodo, kad atsakovas kaip Sprendimą pagrindžiantį nurodo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, tačiau pareiškėjos nuomone, šios abstrakčios teisės normos nurodymas, nekonkretizuojant, kokių konkrečiai savo teisių ir pareigų pareiškėja neįvykdė, negali būti pakankamu Sprendimo teisiniu pagrindu.
Pažymi, kad pareiškėja neturėjo pareigos tikslinti Deklaracijų. Teigia, kad vien pareiškėjos informavimas apie neva egzistuojančius deklaracijos trūkumus yra tik mokesčių administratoriaus nuomonės išreiškimas ir pasiūlymo patikslinti deklaraciją pateikimas. Jokių pareigų pareiškėjai šis veiksmas nesukuria. Daro išvadą, kad pranešimo apie galimus deklaracijos trūkumus ir prieštaravimus įteikimas pareiškėjai ir tai, kad pareiškėja į jį neatsižvelgė, galėjo būti pagrindu pradėti pareiškėjos mokestinį patikrinimą, tačiau ne pagrindu skaičiuoti mokesčius apskritai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 100 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą tikrintinų įmonių sąrašų 2018 metams patvirtinimo“, priešingai nei teigia pareiškėja, nebuvo siekta pakeisti Klaipėdos RAAD 2018 metų patikrinimų plane suplanuotą atlikti pareiškėjos išplėstinį 3 darbo dienų planinį patikrinimą, kurio tikslas buvo patikrinti kaip pareiškėja, vykdydama veiklą, laikosi taršos leidime nustatytų sąlygų, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių šis patikrinimas nebuvo atliktas. Be to, vadovaujantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 100 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą tikrintinų įmonių sąrašų 2018 metams patvirtinimo“, numatytą pareiškėjos planinį teminį patikrinimą atliko Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, o Klaipėdos RAAD 2018 metų patikrinimų plane numatytus patikrinimus turėjo atlikti Klaipėdos RAAD struktūriniai padaliniai, nagrinėjamu atveju, Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūra. Esant šioms aplinkybėms, daro išvadą, jog aukščiau minimi patikrinimai nėra tapatūs (skiriasi patikrinimo dalykas ir pan.), o pareiškėjos skunde daromos išvados yra tik jos subjektyvus aplinkybių vertinimas bei prielaidos. Teigia, kad apie planuojamą atlikti patikrinimą pareiškėja buvo informuota 2018 m. spalio 17 d. pranešimu Nr. (7.3)-AD5-6797. Vadovaujantis pranešime nurodytu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 100 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą tikrintinų įmonių sąrašų 2018 metams patvirtinimo“ bei VAĮ 36⁴ straipsnio 16 dalimi, planuojamas atlikti pareiškėjos patikrinimas neprivalėjo būti skelbiamas viešai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti Patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą. Nurodo, kad ATĮ 34²⁵ straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Taip pat nurodo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Aprašo 3 punktą ir teigia, jog panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašomi gamintojų / importuotojų organizacijai, ši juos paskirsto (išdalina) gamintojams ir importuotojams, tačiau šis paskirstymas, kuris įforminamas organizacijų išrašytais patvirtinimais gamintojams / importuotojams, neturi savarankiško juridinio pagrindo, jie yra išvestiniai iš atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų. Nurodo, kad patvirtinimai įstatyminiu lygmeniu išvis neaptariami (ne tik nenurodyta jų panaikinimo tvarka, bet jie nėra apibrėžti nei viename įstatyme), jie negalioja ipso facto (savaime, patys iš savęs, vien remiantis tuo faktu, kad yra išvestiniai iš panaikinto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento). Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimo pagrindu nurodyti ir ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktai, nustatantys atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų negaliojimo pagrindus.
Paaiškina, kad pagal patikrinimui pateiktus pareiškėjos dokumentus matyti, jog VšĮ „Žaliasis taškas“ už 2013 metus išdavė patvirtinimą Nr. 1317VI0078-4687-4524 pareiškėjai du kartus, tai yra 2014 m. sausio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 27 d.. 2014 m. sausio 30 d. išduotame patvirtinime nurodytas dokumento, kurio pagrindu išduotas patvirtinimas Nr. 1317MA0002-8830-4687. 2017 m. rugsėjo 27 d. išduotame patvirtinime nurodyti 89 dokumentų numeriai, tarp kurių yra ir dokumentas, kurio Nr. 1317MA0002-8830-4687. Nežiūrint į tai, teigia, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išduotų patvirtinimų numeriai ir juose nurodyti pareiškėjai priskirtų sutvarkytų atliekų kiekiai sutampa, visi jie buvo panaikinti. Teigia, jog kodėl VšĮ „Žaliasis taškas“ du kartus pareiškėjai išdavė patvirtinimą Nr. 1317VI0078-4687-4524, nurodydamas tik skirtingą jo turinį, neaišku, tai galėtų ir turėtų paaiškinti VšĮ „Žaliasis taškas“.
Argumentuoja, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, atsakovas ir Aplinkos apsaugos agentūra atliko savo pareigas tinkamai. Paaiškina, kad papildomų patikrinimų metu konstatavus padarytus pažeidimus, Vilniaus RAAD informavo apie tai VšĮ „Žaliasis taškas“. Pažymi, kad pareiškėjos manymas, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie situacijos, kai gamintojai / importuotojai verčiami antrą kartą susimokėti mokestį už pakuotės atliekų tvarkymą, nepagrįstas jokiais teisės aktais.
Teigia, kad Vilniaus RAAD panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą, preziumuojama, kad pareiškėja neįvykdė Vyriausybės nustatytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo Užduočių, nes jų pagrindu suteikta mokesčio lengvata. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 informavo pareiškėją apie Vilniaus RAAD sprendimą, kuriuo panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, bei prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą ir ją susimokėti, tačiau pareiškėja to nepadarė nei nustatytais terminais, nei vėliau.
Nurodo, kad Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas, kai patikrinus Mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas ATĮ 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos. MAĮ 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje nustatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Paaiškina, kad vadovaujantis MAĮ 16 straipsnio 1 dalimi, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tai yra nagrinėjamu atveju Departamentas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į skundą prašo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą.
Paaiškina, kad yra organizacija, turinti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir ATĮ bei Įstatymo nustatyta tvarka kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą aplinkos apsaugos srityje, organizuojant tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. Vadovaudamasis ATĮ 34²² straipsniu įgyvendina gamintojams ir importuotojams (Organizacijos dalyviams arba sutartiniais pagrindais pavedusiems organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį ATĮ nustatytų pareigų, bet netapusiems Organizacijos dalyviais) (toliau – ir Gamintojai ir importuotojai) nustatytą pareigą organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant Gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius.
Nurodo, kad su Gamintojais ir importuotojais sudaro sutartis „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuriomis pastarieji paveda vykdyti jiems ATĮ nustatytas pareigas. Atitinkama sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėja.
Pažymi, kad įgyvendindama prisiimtas pareigas privalo pasitelkti Aplinkos apsaugos agentūros į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą įtrauktus atliekų tvarkytojus (toliau – ir Tvarkytojai). Pasibaigus kalendoriniams metams Tvarkytojai Organizacijai išrašo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – ir Įrodantys dokumentai), kuriuos Organizacija paskirsto Gamintojams ir importuotojams išrašydamas patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą.
Argumentuoja, kad Organizacijos asmens išrašyti Patvirtinimai vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašu, sudaro sąlygas Gamintojams ir importuotojams įvykdyti Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip būti atleistiems nuo Mokesčio.
Teigia, kad skundžiamo Sprendimo priėmimą sąlygojo neteisėtai priimtas Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo buvo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio. Mano, kad Sprendimas yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, o pats Sprendimas yra priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu.
Argumentuoja, kad pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia (be kita ko) pareiga sumokėti Mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau Sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Daro išvadą, kad Vilniaus RAAD sprendimu ir Sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė), nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiuo pagrindu Sprendimas yra neteisėtas. Atkreipia dėmesį, kad tą, kad dėl susidariusios situacijos nėra pareiškėjos ar Organizacijos kaltės, pripažino ir pats Vilniaus RAAD.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigia, kad akivaizdu, jog pareiškėja netikslino deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi pareiškėjos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi.
Teigia, kad Vilniaus RAAD sprendimas, pagal jame nurodomą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų: MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Vilniaus RAAD sprendimu Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotus Patvirtinimus pripažinus išduotais neteisėtai, Gamintojai ir importuotojai buvo įpareigoti apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, t. y. šiuo Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinta mokesčio lengvata.
Nurodo, kad tiek pagal MAĮ, tiek pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tiek pagal mokslo doktriną, su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatymo. Konkrečiu atveju nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei ATĮ apskritai nereguliuoja Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų.
Teigia, kad Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą / panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas Organizacijos patikrinimą tikslu panaikinti Patvirtinimus – t. y. dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims – Gamintojams ir importuotojams – Vilniaus RAAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas.
Argumentuoja, kad Organizacijai 2013-2015 m. išdavus Patvirtinimus, o Gamintojams ir importuotojams pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų Organizacijai ir jos Gamintojams ir Importuotojams nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės atsakovui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius.
Teigia, kad Vilniaus RAAD sprendime nurodomas Patvirtinimų panaikinimo teisinis pagrindas nebuvo numatytas ir negaliojo nei Patvirtinimų išrašymo (2013-2015), nei netgi Įrodančių dokumentų panaikinimo (Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-63, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59) metu, todėl naikindamas Patvirtinimus šiuo teisiniu pagrindu Vilniaus RAAD neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo grubiai pažeidė tiek Organizacijos, tiek ir pareiškėjos teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojusį ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
Argumentuoja, kad Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Teigia, kad Vilniaus RAAD 2013 m. Įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d.
Argumentuoja, kad konkrečiu atveju 2013 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. gegužės 12 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu; 2014 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 16 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.; 2015 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 22 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
Daro išvadą, kad Organizacijos išduoti Patvirtinimai už 2013 m. Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti praėjus beveik 5 metams, už 2014 m. – beveik 4 metams, o už 2015 m. – beveik 3 metams, tokiu būdu ne tik grubiai pažeidžiant Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) IX skyriuje atsakovui nustatytas pareigas, tačiau sukeliant Organizacijai ir pareiškėjai nepagrįstai didelę žalą, kuri nebūtų kilusi, jei Vilniaus RAAD savo pareigas būtų atlikęs tinkamai ir laiku.
Argumentuoja, kad Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas, kadangi jį priimant nebuvo užtikrintas visų suinteresuotų asmenų įtraukimas į administracinę procedūrą (patikrinimą) ir dėl to grubiai pažeidžiantis pareiškėjos teisę būti išklausyta prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Teigia, kad nepaisant to, kad Organizacija įvykdė savo pareigą informuoti Gamintojus ir importuotojus apie pradėtą jos patikrinimą, tačiau tai neturi nieko bendra su viešojo administravimo subjekto (konkrečiu atveju Vilniaus RAAD) pareiga įtraukti pareiškėją ir kitus Gamintojus ir importuotojus į administracinę procedūrą, kurios išdavoje buvo priimtas Vilniaus RAAD sprendimas, sukėlęs jiems itin reikšmingas neigiamas teisines pasekmes.
Pažymi, kad MUATĮ 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos.
Pareiškėja 2025 m. lapkričio 6 d. teismui pateiktoje pozicijoje palaiko VšĮ „Žaliasis taškas“ poziciją, kad atsakovas turi patikslinti skundžiamą sprendimą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį.
Atsakovas 2025 m lapkričio 17 d. teismui pateiktuose teismo prašė Sprendimu patvirtintą 5 291 eurų nesumokėtą mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažinti iki 5 288 eurų sumos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ 2025 m spalio 28 d. teismui pateikė nuomonę, kurioje nurodė išvadą, kad atsakovas turi patikslinti skundžiamą sprendimą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 528 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktas Nr. KL-73 ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį 5 291 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, gaminantis lovų rėmų ir dugno detales iš daugiasluoksnės faneros bei lovų įdėklus; pareiškėja produkciją importuoja / parduoda supakuotą metalinėse pakuotėse ir PET pakuotėse, taigi pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.
Tarp pareiškėjos ir Organizacijos 2013 m. balandžio 10 d. sudaryta sutartimi „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ Nr. SAK100503-1156, kuria pakeista anksčiau sudaryta sutartis, VšĮ „Žaliasis taškas“ įsipareigojo teikti pareiškėjai apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo paslaugas.
Nustatyta, kad VšĮ „Žaliasis taškas“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus – Patvirtinimus apie metalinės / PET pakuotės sutvarkymą, kurie remiantis MUATĮ 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėja atitinkamai 2014-2016 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013-2015 m. ir taip realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.
Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 21 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog buvo atliekamas neplaninis teminis patikrinimas dėl Organizacijos išrašytų Patvirtinimų teisėtumo. Patikrinimo metu nustatyta, kad atlikus Tvarkytojo patikrinimą, vadovaujantis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi (tuo metu galiojusi 2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-289 redakcija), Departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu buvo patvirtintas 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas, Departamento 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu buvo patvirtintas 2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktas ir Departamento 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu buvo patvirtintas 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas bei panaikinti Tvarkytojo už 2013–2015 metus Organizacijos išrašyti metalinės bei PET pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nurodant jų datas, numerius ir atliekų kiekius, kurių pagrindu Organizacija už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašė nagrinėjamam ginčui aktualius Patvirtinimus apie metalinių ir plastikinių (PET) pakuočių atliekų sutvarkymą.
Vilniaus RAAD, įvertinęs 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, Organizacijos pateiktas pastabas, bei vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 54, 55 punktais, Tvarkos aprašo 14 punktu, MAĮ 132 straipsniu, ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktais bei 3 dalimi, 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Vilniaus RAAD sprendimu patvirtintas 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktas, kuriuo panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Vilniaus RAAD sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad panaikinti 2013–2015 m. UAB „Metrail“ metalinės ir plastikine PET pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, išrašyti Organizacijai: 2015 m. birželio 4 d. dokumentas Nr.1514VI0004-4994-4687, išrašytas už 190 t.;2015 m. gegužės 4 d. dokumentas Nr. 1514V10003-4994-4687, išrašytas už 0,730 t.; 2015 m. gegužės 4 d. dokumentas Nr. 1514VI0002-4994-4687, išrašytas už 356 t.; 2015 m. balandžio 17 d. dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4687, išrašytas už 750 t.; 2014 m. birželio 9 d. dokumentas Nr. 1414VI0001-4994-4687 už 711,320 t.; 2014 m. birželio 12 d. dokumentas Nr. 1414VI0002-4994-4687 už 288,680 t.; 2014 m. liepos 2 d. dokumentas Nr. 1414VI0003-4994-4687 už 500 t.; 2014 m. liepos 9 d. dokumentas Nr. 1414VI0004-4994-4687 už 500 t.; 2014 m. rugpjūčio 22 d. dokumentas Nr. 1414VI0005-4994-4687 už 500 t.; 2014 m. rugsėjo 15 d. dokumentas Nr. 1414VI0006-4994-4687 už 250 t.; 2014 m. spalio 1 d. dokumentas Nr. 1414VI0007-4994-4687 už 250 t.; 2014 m. lapkričio 24 d. dokumentas Nr. 1414VI0008-4994-4687 už 134 t.; 2014 m. gruodžio 16 d. dokumentas Nr. 1414VI0009-4994-4687 už 50 t.; 2013 m. rugpjūčio 22 d. dokumentas Nr. 1314VI0002-4994-4687 už 800 t.; 2013 m. rugsėjo 4 d. dokumentas Nr. 1314VI0003-4994-4687 už 400 t.; 2013 m. rugsėjo 10 d. dokumentas Nr. 1314VI0004-4994-4687 už 800 t.; 2013 m. spalio 5 d. dokumentas Nr. 1314VI0006-4994-4687 už 750 t.; 2013 m. spalio 17 d. dokumentas Nr. 1314VI0007-4994-4687 už 350 t.; 2013 m. spalio 22 d. dokumentas Nr. 1314VI0009-4994-4687 už 185 t.; 2013 m. spalio 28 d. dokumentas Nr. 1314VI0010-4994-4687 už 215 t.; 2013 m. lapkričio 15 d. dokumentas Nr. 1314VI0011-4994-4687 už 58 t.; 2013 m. gruodžio 4 d. dokumentas Nr. 1314VI0015-4994-4687 už 150 t.; 2013 m. gruodžio 31 d. dokumentas Nr. 1314VI0021-4994-4687 už 35,321 t.; 2013 m. spalio 4 d. dokumentas Nr. 1317VI0001-4994-4687 už 452 t.
Departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu informavo įmones pagal sąrašą (tarp jų ir pareiškėją), jog 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Organizacijos įmonėms (tarp jų ir pareiškėjai) išrašytus Patvirtinimus; Organizacijos išrašyti Patvirtinimai nuo Sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios; įmonės įpareigotos apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį.
Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2018 m. spalio 17 d. raštu „Dėl aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo“ informavo pareiškėją apie numatomą atlikti Įmonės planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir deklaravimo patikrinimo už 2013 m., 2014 m., 2015 m. mokestinius laikotarpius ir prašė pateikti nurodytus dokumentus ar jų kopijas.
Departamentas 2018 m. atliko pareiškėjos planinį – teminį mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius.
Patikrinimo metu 2018 m. gruodžio 11 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. KL-73, kuriame padarytos išvados, kad Įmonė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose nurodė, kad į vidaus rinką gaminiais pripildytų metalinių pakuočių išleido: 2013 m. 0,099 t., 2014 m. 6,506 t., 2015 m. 8,106 t., į vidaus rinką gaminiais pripildytų PET pakuočių 2013 m. 0,100 t. Kaip sutvarkytą metalinės pakuotės atliekų kiekį nurodė: 2013 m. 0,054 t., 2014 m. 3,51 t., 2015 m. 4,378 t. Kaip sutvarkytą PET pakuotės atliekų kiekį nurodė: 2013 m. 0,32 t. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti Patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą: Nr. 1314VI0235-4687-4524 dėl paskirstyto metalinių pakuočių atliekų 0,034 t. kiekio (dokumentų, kurių pagrindu išduotas Patvirtinimas, numeriai: 1314VI0002-4994-4687, 1314VI0003-4994-4687, 1314VI0004-4994-4687, 1314VI0006-4994-4687, 1314VI0007-4994-4687, 1314VI0009-4994-4687, 1314VI0010-4994-4687, 1314VI0011-4994-4687, 1314VI0015-4994-4687, 1314VI0021-4994-4687), Nr. 1317VI0078-4687-4524 (dokumento, kurio pagrindu išduotas Patvirtinimas, Nr. 1317VI0001-4994-4687), Nr. 1414VI0001-4687-4524 dėl paskirstyto metalinių pakuočių atliekų 2,227 t. kiekio (dokumentų, kurių pagrindu išduotas Patvirtinimas, numeriai: 1414VI0001-4994-4687, 1414VI0002-4994-4687, 1414VI0003-4994-4687, 1414VI0004-4994-4687, 1414VI0005-4994-4687, 1414VI0006-4994-4687, 1414VI0007-4994-4687, 1414VI0008-4994-4687, 1414VI0009-4994-4687), Nr. 1514VI0001-4687-4524 dėl paskirstyto metalinių pakuočių atliekų 0,433 t. kiekio (dokumento, kurio pagrindu išduotas Patvirtinimas, Nr. 1514VI0001-4994-4687), Nr. 1314VI078-4687-4524 dėl paskirstyto PET pakuočių atliekų 0,004 t. kiekio (dokumento, kurio pagrindu išduotas Patvirtinimas, Nr. 1317VI0001-4994-4687). Nurodyta, kad paskirstytas pakuočių atliekų sutvarkymas nėra patvirtintas tuo pažeidžiant MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis MUATĮ 1 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 3-7 punkto nuostatomis, apskaičiuota, kad Įmonės mokestinė prievolė už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sudarė: už 2013 m. 233 Lt (68 Eur), už 2014 m. 15 282 Lt (4 426 Eur), už 2025 m. 787 Eur; mokestinė prievolė už aplinkos teršimą PET pakuotės atliekomis už 2013 m sudarė 35 Lt (10 Eur). Nurodoma, kad įgyvendinant gamintojų (importuotojų) principą, nurodytą ATĮ 32 straipsnyje, atsižvelgiant į MAĮ 68 straipsnį bei vadovaujantis MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi, Įmonės visas nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius sudaro 5 291 Eur.
Pareiškėja 2019 m. sausio 11 d. rašytinėse pastabose (toliau – ir Pastabos) Departamentui nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo aktu. Teigė, kad Bendrovė atliekų tvarkytojams perdavė ir tuo pačiu sutvarkė didesnį atliekų kiekį, tame tarpe ir tą kiekį, kuriam Patikrinimo akte numatyta mokestinė prievolė. Atliekos perduotos atliekų tvarkytojams ir sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad 2013-2015 metais teisės aktų reikalavimai nenumatė atliekų tvarkymą savoms reikmėms ir įrodančių dokumentų išdavimą. Todėl atitinkamos pakuočių atliekos priduotos atliekų tvarkytojams 2013-2015 laikotarpiu. Paaiškino, kad UAB „Daramas“ ir UAB „Ekonovus“ iki teisės aktų reikalavimų pasikeitimo buvo registruotos kaip atliekų tvarkytojai, todėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų už 2013-2015 metus neturėjo leidimo išrašyti, todėl atliekų perdavimą galima patvirtinti statistiniais duomenimis, sąskaitomis faktūromis bei atliekų susidarymo metinėmis ataskaitomis.
Departamentas 2019 m. sausio 31 d. Sprendimu Nr. 528 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, įvertinęs Pastabas, patvirtino Patikrinimo aktą.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ 2018 m. kovo 13 d. apskundė Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. Sprendimą teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu (toliau – ir VAAT sprendimas) administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 panaikinimo.
VAAT sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.
Teismas, nagrinėjamu atveju vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą, pirmiausia pasisako dėl atsakovo kompetencijos pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti panaikintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu ir lex retro non agit principo (įstatymas atgal negalioja) taikymo.
Aptariamu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, redakcija galiojo iki 2018 m. birželio 21 d. Aprašas priimtas, be kita ko, vadovaujantis ATĮ 34²⁵ straipsnio 1 dalimi. 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-833 (TAR, 2017, Nr. 2017-16092) nustatyta, kad 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą išrašomi, ataskaitos apie išrašytus 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą teikiamos pagal iki įsakymo Nr. D1-833 įsigaliojimo galiojančią tvarką. 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-971 (TAR, 2018, Nr. 2018-18671) nustatyta, kad įsakymo Nr. D1-971 1 punkto nuostatos taikomos išrašant 2018 metų laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.
Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 2 straipsnio 30 dalyje sąvoka „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apibrėžiama kaip „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą“. Pastebėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu analogiškai buvo apibrėžiama ir sąvoka „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“. Taigi įstatymų leidėjas toje pačioje sąvokoje (ją apibrėždamas) vartoja tiek žodį „įrodantys“, tiek žodį „patvirtinantys“.
Teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateikė išaiškinimus dėl „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvokos teisinio turinio. Nors pastarojoje byloje buvo tirtas vėlesnės redakcijos Aprašo 53 ir 54 punktų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų gamintojams bei importuotojams pripažinimą išrašytais neteisėtais ir negaliojančiais, teisėtumas, esminės įstatymų normos, kuriomis vadovavosi teismas atskleisdamas „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvoką, išliko nepakitusios.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pažymėjo, kad „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ bei „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ yra specialiosios ATĮ bei Įstatymo vartojamos sąvokos, todėl jas vertinti reikia sistemiškai kartu su kitomis šių įstatymų nuostatomis. Analizuojant šias sąvokas taip pat būtina atsižvelgti į nurodytų įstatymų tikslus ir jais reglamentuojamų teisinių santykių visumą, įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumą. Atitinkamai įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (ATĮ, Įstatymo, MUATĮ) žodžiai „įrodantys“ ir „patvirtinantys“ įstatymų leidėjo iš esmės vartojami kaip sinonimai, įstatymuose atskirai nedetalizuojant, kokios konkrečiai formos dokumentai laikomi atliekų sutvarkymą įrodančiais (patvirtinančiais) dokumentais. Tuo tarpu loginė ir lingvistinė minėtų teisės aktų nuostatų analizė, vertinant jas kitų aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų visumos kontekste ir atsižvelgiant į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šiuose įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Sistemiškai vertinant ATĮ, Įstatymo bei MUATĮ nuostatas, toks aiškinimas yra pagrįstas tuo, kad šiais įstatymais, inter alia (be kita ko), reglamentuojami tiek individualaus, tiek kolektyvinio atliekų tvarkymo atvejai, o tai lemia ir skirtingą tokių dokumentų išdavimo tvarką. Todėl, nesant kitų (specialių) įstatymų nuostatų, atsižvelgiant į individualaus ir kolektyvinio atliekų tvarkymo specifiką, vertintina, jog minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendusi, kad nurodytas vertinamų sąvokų aiškinimas užtikrina įstatymų leidėjo nustatyto analizuojamų teisinių santykių reguliavimo nuoseklumą (neprieštaringumą) ir vidinę darną (vientisumą), o priešingas minėtų įstatymų nuostatų vertinimas (aiškinimas) ir tokiu aiškinimu pagrįstas jų taikymas, neatliekant sisteminio šių sąvokų turinio vertinimo aktualių teisės aktų nuostatų visumos kontekste, būtų nelogiškas, prieštarautų protingumo kriterijui, neatitiktų sisteminio aiškinimo ir akivaizdžiai būtų nesuderinamas su kitomis nurodytų įstatymų nuostatomis. Be to, priešingas aiškinimas neatitiktų pačios atliekų tvarkymo sistemos paskirties ir logikos, iš esmės galėtų lemti skirtingą individualiai ir kolektyviai atliekas tvarkančių gamintojų ir importuotojų vertinimą, paneigtų vieną iš įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, kadangi nebūtų užtikrinamas veiksmingas atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas.
Aptariamoje norminėje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ bei Įstatyme. Nors atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai formaliai (t. y. formos prasme) gali būti laikomi skirtingais dokumentais, tačiau savo turiniu ir esme šie dokumentai yra itin glaudžiai susiję – jie skirti patvirtinti atliekų sutvarkymą. Kitaip tariant, licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 išdėstytų argumentų kontekste Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimus, priėmė 2002 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1691 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“ (2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 775 redakcija), kurio 1.8.5 papunkčiu įgaliojo Aplinkos ministeriją nustatyti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiame nutarime eksplicitiškai nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis ATĮ 2 straipsnio 30 dalimi, kurioje, kaip minėta, įtvirtintas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apibrėžimas, pagal minėtame sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktą išaiškinimą apimantis ir licencijuotų organizacijų išrašomus patvirtinimus. Atitinkamai, Aplinkos ministerijai, inter alia, įgyvendinant šiuos Vyriausybės nutarimu jai suteiktus įgaliojimus, buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas. Jo 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu, be kita ko, turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimu iš esmės numatyta analogiška tvarka, t. y. 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), kurios savo pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos patvirtinimą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – ir patvirtinimas).
Nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD sprendimu neteisėtais pripažinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduoti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo išrašyti Patvirtinimai 2013–2015 m. Minėta, kad 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktus išaiškinimus dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d., t. y. iki įsigaliojant Aprašo pakeitimams, VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju, atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą, principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas.
Pasisakant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. MUATĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 6 dalimi gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Pagal MUATĮ 9 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.
Pagal MAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 29 d.) 66 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
MAĮ 13 straipsnio 8 punkte ir 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Vadovaujantis ATĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) 32 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Remiantis aktualios ginčui Įstatymo redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 5 dalį gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkant patiems arba perduodant jas teisę tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavedant pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai, tapus tokios organizacijos dalyviu arba veikiant sutartiniais pagrindais). Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aptartose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
Pagal ATĮ 34³¹ straipsnio 3 dalį sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
MUATĮ nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Tai yra, tuo atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti (pagrįsti) aplinkybę, jog yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka mokesčio mokėtojui, siekiančiam pasinaudoti apmokestinimo išimtimi (lengvata). Būtent mokesčių mokėtojas, siekdamas pasinaudoti MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta apmokestinimo išimtimi, turi pateikti duomenis (įrodymus), sudarančius pagrindą taikyti apmokestinimo išimtį (mokestinę lengvatą), t. y. duomenis, patvirtinančius gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (žr., pvz., LVAT 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-189-789/2025; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-100-502/2025; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėja turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, pateikdama duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai už aplinkos teršimą metalinės ir PET pakuotės atliekomis mokesčio suma apskaičiuota už 2013-2015 m. laikotarpį, t. y. pagal Patvirtinimus apie metalinės ir PET pakuotės sutvarkymą už 2013 m. – Nr. 1314VI0235-4687-4524 (dokumentų, kurių pagrindu išduotas Patvirtinimas, numeriai: 1314VI0002-4994-4687, 1314VI0003-4994-4687, 1314VI0004-4994-4687, 1314VI0006-4994-4687, 1314VI0007-4994-4687, 1314VI0009-4994-4687, 1314VI0010-4994-4687, 1314VI0011-4994-4687, 1314VI0015-4994-4687, 1314VI0021-4994-4687), 1317VI0078-4687-4524 (dokumento, kurio pagrindu išduotas Patvirtinimas, Nr. 1317VI0001-4994-4687), Nr. 1314VI078-4687-4524 (dokumento, kurio pagrindu išduotas Patvirtinimas, Nr. 1317VI0001-4994-4687); už 2014 m. – Nr. 1414VI0001-4687-4524 (dokumentų, kurių pagrindu išduotas Patvirtinimas, numeriai: 1414VI0001-4994-4687, 1414VI0002-4994-4687, 1414VI0003-4994-4687, 1414VI0004-4994-4687, 1414VI0005-4994-4687, 1414VI0006-4994-4687, 1414VI0007-4994-4687, 1414VI0008-4994-4687, 1414VI0009-4994-4687), už 2015 m – 1514VI0001-4687-4524 (dokumento, kurio pagrindu išduotas Patvirtinimas, Nr. 1514VI0001-4994-4687).
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, šioje administracinėje byloje neliko ginčo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ dokumentai Nr. 1314VI0002-4994-4687, Nr. 1314VI0003-4994-4687, Nr. 1314VI0004-4994-4687, Nr.1314VI0006-4994-4687, Nr. 1314VI0007-4994-4687, Nr. 1314VI0009-4994-4687, Nr. 1314VI0010-4994-4687, Nr. 1314VI0011-4994-4687, Nr. 1314VI0015-4994-4687, Nr. 1314VI0021-4994-4687, kurių pagrindu pareiškėjai išduotas 2013 m. Patvirtinimas dėl 0,034 t. metalinių pakuočių kiekio; dokumentas Nr. 1317VI0001-4994-4687, kurio pagrindu pareiškėjai išduotas 2013 m. dėl 0,004 t. PET pakuočių kiekio; dokumentai Nr. 1414VI0001-4994-4687, 1414VI0002-4994-4687, 1414VI0003-4994-4687, 1414VI0004-4994-4687, 1414VI0005-4994-4687, 1414VI0006-4994-4687, 1414VI0007-4994-4687, 1414VI0008-4994-4687, 1414VI0009-4994-4687, kurių pagrindu pareiškėjai išduotas 2014 m. Patvirtinimas dėl 2,227 t. metalinių pakuočių kiekio; dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4687, kurio pagrindu pareiškėjai išduotas 2015 m. Patvirtinimas dėl 0,433 t. metalinių pakuočių kiekio yra pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad Užduotis už 2013–2015 m. buvo pilnai įvykdyta. Teismui nagrinėjant bylą, pareiškėja taip pat tokių įrodymų nepateikė, todėl daroma išvada, kad ji neturėjo teisės pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, bei, jog nėra objektyvių įrodymų, kad nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos, todėl Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti.
Teismas papildomai pastebi, kad mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę gali sudaryti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių. Tačiau aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę nėra ir negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) taikyti apmokestinimo išimtį (mokesčio lengvata), kai mokesčių mokėtojas neatitinka visų įstatymų leidėjo nustatytų materialiųjų apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygų (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-624/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-100-502/2025; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad kolektyvus atliekų tvarkymas neatleidžia pakuočių gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose nustatytų pareigų. Jokiais nacionaliniais mokesčių įstatymais nenumatyta, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai, kaip antai VšĮ „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, aplinkybė, kad jie (VšĮ „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Teismas vertina, kad trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškėjai Sprendimu taikoma sankcija, yra tik jo subjektyvi nuomonė, nes skundžiamame Sprendime buvo apskaičiuotas aplinkos teršimo mokestis už į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį, skirtas pareiškėjai (gamintojai /importuotojai), nepagrindusiai teisės pasinaudoti šio mokesčio lengvata. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad mokesčio mokėtojo pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra siejama tik su objektyvia aplinkybe, jog gamintojas ir (ar) importuotojas patiekė į rinką atitinkamą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Mokestis už aplinkos teršimą, apskaičiuotas pagal apmokestinamųjų pakuočių atliekų, faktiškai išleistų į rinką, kiekį, nėra sankcija. Atvejai, kai yra paneigiama mokesčio mokėtojo teisę pasinaudoti apmokestinimo išimtimi, nes nėra tenkinamos mokesčio įstatymo nuostatose nustatytos apmokestinimo išimties (mokestinės lengvatos) taikymo sąlygos, taip pat nėra pripažįstami sankcija (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą byloje Société Oxygene Plus prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 76959/11), 40–51 punktus; taip pat LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-100-502/2025).
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad pačios valstybės institucijos aplaidžiai vykdė savo pareigą kontroliuoti už atliekų tvarkymą atsakingus asmenis ir savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šios situacijos. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad tai, kad pareiškėjos pavedimu Užduoties nevykdė VšĮ „Žaliasis taškas“ ir atliekų tvarkytojas UAB „Metrail“, kurie yra licencijuoti ir valstybės prižiūrimi subjektai, nėra reikšminga vertinant pareiškėjos mokestines prievoles (jų apimtį), nes MAĮ pareiškėjai aiškiai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra objektyvi ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčio mokėtojas (pareiškėja), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, susijusius VAĮ 36⁴ straipsnio pažeidimu, keičiant planinio patikrinimo planą bei nepaskalbus planinio patikrinimo plano per 3 darbo dienas viešai atsakovo interneto svetainėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VAĮ 36⁴ straipsnio 16 dalis aiškiai numato, kad šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, asmens duomenų apsaugos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams; šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės. Nurodytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, atlikdamas veiksmus, susijusius su mokesčio už aplinkos teršimą administravimu (MAĮ 13 straipsnio 8 punktas ir 16 straipsnio 1 dalis), neprivalo laikytis VAĮ 36⁴ straipsnyje nustatytų ūkio subjektų veiklos patikrinimams keliamų reikalavimų. Papildomai pastebėtina, kad pagal MAĮ 121 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą, privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą, nurodydamas dieną ir valandą, kada jam (jo atstovui) atvykti pas mokesčių administratorių arba būti savo patalpose, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apie numatomą atlikti Įmonės planinį teminį patikrinimą buvo informuota Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2018 m. spalio 17 d. raštu „Dėl aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo“, todėl jos teisė būti informuotai apie planinį patikrinimą nebuvo pažeista. Taip pat pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad Departamento direktorius 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. AD1-100, kuriuo pavesta atlikti planinį teminį patikrinimą, keitė Klaipėdos RAAD planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos RAAD direktoriaus 2008 m. kovo 6 d. įsakymu, 2018 m. IV ketvirtyje numatytą pareiškėjos išplėstinį patikrinimą. Patikrinimo aktas patvirtina, kad patikrinimo metu buvo atliktas planinis teminis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimas už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius, o ne išplėstinis pareiškėjos patikrinimas.
Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovas nepagrįstai peržengė jam suteiktų teisių ribas dėl patikrinimo apimties, kadangi atliko ne tik metalinių, bet ir mokesčio už aplinkos teršimą PET pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumą.
MAĮ 115 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad viena iš mokestinio patikrinimo rūšių yra teminis patikrinimas – mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas, kuris apima mokesčių mokėtojo mokamo tam tikro mokesčio (mokesčių), administruojamo (administruojamų) atitinkamo mokesčių administratoriaus, per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą.
MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedime privalu nurodyti: 1) patikrinimą atliksiančių pareigūnų pareigas, vardus, pavardes; 2) tikrintino mokesčių mokėtojo pavadinimą (jeigu tikrinamas fizinis asmuo – vardą, pavardę); 3) patikrinimo dalyką; 4) patikrinimo atlikimo pradžios ir pabaigos datas.
Pagal MAĮ 121 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą, privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą, nurodydamas dieną ir valandą, kada jam (jo atstovui) atvykti pas mokesčių administratorių arba būti savo patalpose, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją. Pranešime nurodomas numatomo patikrinimo dalykas bei preliminarus dokumentų ir kitų duomenų, reikalingų patikrinimui atlikti, sąrašas.
Pagal MUATĮ 3 straipsnio 3 punktą mokesčio objektas, be kita ko, yra pripildyta pakuotė, nurodyta MUATĮ 4 priedėlyje. MUATĮ 4 priedėlyje yra nurodytos apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio tarifai. Pagal MUATĮ 4 priedėlį yra nustatyti skirtingi tarifai PET (polietileno tereftalatas) pakuotei ir metalinei pakuotei.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestinio patikrinimo pavedimas yra tas administracinis teisės aktas, kuris apsprendžia mokesčio administratoriaus legitimumą atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą bei šio patikrinimo pobūdį ir apimtį, t. y., mokesčių administratorius gali pradėti vykdyti mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą, kai nustatyta tvarka yra išrašytas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą, o šį patikrinimą gali vykdyti tik toje srityje ir tik toje apimtyje, kurie yra nurodyti pavedime (pvz., LVAT 2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016).
Minėta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2018 m. spalio 17 d. raštas „Dėl aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo“ patvirtina, kad atsakovas pareiškėją informavo apie numatomą atlikti Įmonės planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir deklaravimo už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius ir prašė pateikti dokumentus ar jų kopijas iš esmės susijusius su metalinės pakuotėmis (pakuočių (metalinių) apskaitą už 2013-2015 m., pažymas apie apmokestinamųjų metalinių pakuočių kiekį išleistą į vidaus rinką per 2013-2015 m., metalinių atliekų pakuočių sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kai vykdomos Vyriausybės nustatytos užduotys, sutartį su licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija dėl pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo). Taigi, nurodyto pranešimo turinys patvirtina, kad pareiškėja buvo informuota apie numatomą konkretaus pobūdžio ir apimties patikrinimą – mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir deklaravimo už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Pažymėtina, kad Patikrinimo akte taip pat nurodytas patikrinimo tikslas ir rūšis: planinis – teminis mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime nenurodo argumentų, susijusių su ginčo patikrinimo dalyku (t. y., kad patikrinimo metu buvo suteikta teisė atlikti patikrinimą ir dėl mokesčio už aplinkos teršimą PET pakuotės atliekomis), taip pat nepateikė mokestinio patikrinimo pavedimo, kuris patvirtintų, kad patikrinimo dalyku buvo nurodytas ir mokestis už aplinkos teršimą PET pakuotės atliekomis. Spręstina, kad atsakovas neįrodė, jog jam buvo suteikta teisė atlikti patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą PET pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir deklaravimo už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius, todėl Patikrinimo akte nepagrįstai paskaičiuota 10 Eur dydžio mokestinė prievolė už aplinkos teršimą PET pakuotės atliekomis už 2013 m. Taigi, Sprendimas keistinas, sumažinant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 10 Eur.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų (pagrįstų), jog visos metalinių pakuočių atliekos už 2013–2015 m. yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėja 2013–2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Taigi, teismas, vadovaudamasi aktualių teisės aktų nuostatomis, prieina prie išvados, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja neįgijo teisės į MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtintą apmokestinimo išimtį (mokestinę lengvatą) ir turėjo pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja atitiko įstatymo nuostatose nustatytas sąlygas ginčo laikotarpiu naudotis minėta apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata), t. y. kad pareiškėja įvykdė nustatytą atliekų tvarkymo užduotį. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja galėjo turėti teisėtus lūkesčius tikėtis, jog ginčo laikotarpiu ji turėjo teisę naudotis apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata). Be to, pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 m
Nagrinėjamu atveju Departamentas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. priimtą nutartį, perskaičiavo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius, kuri po perskaičiavimo yra 5 288 Eur. Pareiškėja dėl perskaičiuotos mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumos dydžio prieštaravimo nepateikė. Dėl to darytina išvada, kad mokestis už aplinkos taršą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 m. apskaičiuotas pagrįstai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtinta 5 291 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 5 278 Eur (iš Departamento perskaičiuotos 5 288 Eur sumos atimama 10 Eur suma). Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja teismui nepateikė prašymo, atitinkančio ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, todėl teismas dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sakuona“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 528 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 5 291 Eur mokesčio sumą iki 5 278 Eur.
Kitoje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sakuona“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.