Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo BUAB „Sklypo servisas“ administratoriaus UAB „Admivita“ įgaliotam asmeniui Indrei Kaušylaitei, suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VMI atstovui Osvaldui Žylei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Sklypo servisas“, atstovaujamo administratoriaus UAB „Admivita“, skundą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI dėl Vilniaus apskrities VMI 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo įskaityti mokesčio permoką panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjui UAB „Sklypo servisas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Būrai“. Dėl šios nutarties dalies, kuria UAB „Sklypo servisas“ administratoriumi paskirta UAB „Būrai“, buvo paduotas atskirasis skundas. Taigi nutartis ta dalimi, kuria buvo iškelta UAB „Sklypo servisas“ bankroto byla, įsiteisėjo praėjus 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos [LR ĮBĮ 10 str. 13 d.]. Kadangi likusioje nutarties dalyje dėl teismo paskirto administratoriaus buvo paduotas atskirasis skundas, tai nutartis šioje dalyje įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2009 m. birželio 4 d. nutartį, kuria atskirasis skundas tenkintas, UAB „Sklypo servisas“ bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Admivita“. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „Sklypo servisas“ bankroto proceso metu administratorius pateikė atsakovui Vilniaus apskrities VMI 2011 m. balandžio 6 d. patikslintas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpius nuo 2009-12-01 iki 2009-12-10 bei nuo 2010-08-30 iki 2010-08-31 [b.l. 10-11]. Kaip teigia pareiškėjas, atsakovui buvo pateikta ir juridinių asmenų žemės mokesčio deklaracija už 2009 metus. Vadovaudamasis deklaracijų duomenimis administratorius kreipėsi į atsakovą dėl PVM skirtumo grąžinimo į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą [b.l. 12-13]. Pateikto prašymo pagrindu buvo atliktas mokestinis tyrimas, kurio metu, patikrinus bendrovės apskaitos registrus bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentais už laikotarpius nuo 2009-12-01 iki 2009-12-10 bei nuo 2010-08-30 iki 2010-08-31, buvo konstatuota, kad susidarė grąžintinas PVM skirtumas dėl bankroto administratoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų paslaugų teikimo [b.l. 12-13]. 2011 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Sprendimas įskaityti BUAB „Sklypo servisas“ PVM permoką, sudarančią 59.905 Lt, įmonės mokėtino žemės mokesčio 12.896 Lt sumai, žemės mokesčio delspinigių 618,84 Lt sumai bei pridėtinės vertės mokesčio 46.390,16 Lt sumai sąskaita [b.l. 15]. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 69-155 pareiškėjo 2011-05-13 skundą dėl Vilniaus apskrities VMI 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo paliko nenagrinėtu, todėl analogišką skundą pareiškėjas pateikė UAB „Sklypo servisas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas pasisakė dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjui netaikytina mokestinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad mokestinio ginčo nagrinėjimas išankstine ne teismo tvarka, esant pareiškėjui iškeltai bankroto bylai, prieštarautų LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d., 14 str. 3 d., 15 str. 2 d., proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams bei bankroto procedūros prigimčiai – nustatyti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus ir patenkinti juos iš bendrovės turto visiems kreditoriams efektyviausiai ir operatyviausiai [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2008].

Byloje nebuvo ginčų dėl atsakovo apskaičiuotų bei įskaitytų mokesčių, įskaitant delspinigius, dydžio. Pareiškėjas neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad PVM skirtumai susidarė administratoriui tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą bei vykdant bankroto procedūras, t.y. bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto realizavimą, tam tikrų paslaugų įsigijimą. Esminis byloje keliamas klausimas dėl mokesčių nepriemokos [įskaitant delspinigius] įskaitymo galimybės su mokesčių permoka. Ginčijamo sprendimo metu galiojusi LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostata numatė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Tuo pačiu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Tuo tarpu kita LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. nustatė, kad jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. formuluotė yra imperatyvi ir be išlygų. Jos nepaneigia tolesnė LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. formuluotė, jog jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tarka. Pastaroji teisės norma netaikoma dėl ūkinės komercinės veiklos atsiradusių mokesčių reikalavimų atžvilgiu, nes specialioji teisės norma, skirta mokesčiams ir kitoms privalomosioms įmokoms, įpareigoja tuos mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas mokėti bendra tvarka, vadovaujantis įstatymais [Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548/2012]. Pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 82 str. turimos permokos (skirtumo) įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti yra vienas iš mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymo būdų, kuris ir šiuo atveju buvo pritaikytas. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2010 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2010, iškėlus įmonei bankroto bylą draudžiamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, o šis draudimas taikomas ir mokesčių administratoriaus bei bankrutuojančios įmonės priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas įskaitymo draudimas apima tuos atvejus, kai priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas nėra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklės, draudžiančios mokesčių administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai mokesčių administratoriaus reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo iš įmonės vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris be kita ko yra pažymėjęs, kad įskaitymas galimas dėl mokesčių permokos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, tame tarpe ir kylančios iš bankroto administratoriaus veiklos, nes nėra teisinių imperatyvų, kurie draustų tokį įskaitymą [Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548/2012]. Atsižvelgiant į išdėstyta, akivaizdu, kad esminis momentas, apsprendžiantis įskaitymo teisėtumą, yra mokestinės prievolės atsiradimo laikotarpis, t.y. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ar po jos. Nagrinėjamu atveju ginčijamu 2011 m. balandžio 27 d. Sprendimu buvo įskaityta 59.905 Lt dydžio PVM permoka, 12.896 Lt žemės mokestis, 618,84 Lt delspinigių, paskaičiuotų nuo žemės mokesčio, bei 46.390,16 Lt PVM nepriemoka. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2012-05-31 raštu buvo patikslinta, kad įskaityta 46.390,16 Lt suma yra PVM delspinigių dalis. Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, kad bendrovės įskaityta 59.905 Lt dydžio PVM permoka susidarė po bankroto bylos UAB „Sklypo servisas“ iškėlimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateiktoje informacijoje dėl ginčijamu Sprendimu įskaitų mokesčių detalizuota, kad įskaitytą nepriemoką sudarė: 1) žemės mokestis 12.896 Lt sumai, kuris susidarė pagal dvi deklaracijas, t.y. deklaruotą 6521 Lt sumai už 2009 m. ir 6521 Lt sumai už 2010 m.; 2) žemės mokesčio delspinigiai 618,84 Lt sumai, kurie susidarė nuo žemės mokesčio deklaracijos už 2009 m. nuo 6521 Lt sumos; 3) PVM delspinigių dalis 46.390,16 Lt sumai, kuri susidarė pagal deklaruotą 3.356.141 Lt PVM sumą už 2009 m. gruodžio mėn. Teismas vadovaujasi pateikta informacija, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų bei įrodymų, paneigiančių VMI prie LR FM nurodytas atitinkamų mokesčių bei delspinigių tinkamus paskaičiavimus, bei nenuginčijo, kad mokestinės prievolės atsirado nurodytais 2009 m. ir 2010 m. laikotarpiais [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Taigi iš pateiktos mokesčių detalicazijos akivaizdu, kad įskaityta žemės mokesčio dalis, sudaranti 6375 Lt, bei 46390,16 PVM delspinigių dalis apskaičiuotos atitinkamai už 2010 m. bei 2009 m. gruodžio mėn., t.y. po Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarties iškelti UAB „Sklypo servisas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl šioje dalyje atliktas įskaitytas yra teisėtas ir pagrįstas [LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.]. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti atlikto mokestinio įskaitymo kitoje dalyje, t.y. dėl įskaityto 6521 Lt žemės mokesčio, apskaičiuoto už 2009 m., bei 618, 84 Lt delspinigių, paskaičiuotų nuo 6521 Lt žemės mokesčio už 2009 m. Pastaruoju atveju yra pagrindas pripažinti, kad žemės mokesčio paskaičiavimas už visus 2009 m. apima ir tuos kelis pirmuosius 2009 m. mėnesius, kol dar nebuvo iškelta bei įsiteisėjo teismo nutartis iškelti UAB „Sklypo servisas“ bankroto bylą, tačiau vien tai, kad žemės mokesčio mokestinis laikotarpis apima visus kalendorinius metus [LR Žemės mokesčio įstatymo 3 str.], nėra pagrindo konstatuoti, kad dalis šio žemės mokesčio apskaičiuota nepagrįstai ar įskaityta neteisėtai. Vėlgi, nors žemės mokesčio delspinigiai 618,84 Lt sumai paskaičiuoti nuo žemės mokesčio už 2009 m., tačiau spręstina, kad šalutinė prievolė mokėti delspinigius nuo nesumokėto žemės mokesčio atsirado pasibaigus 2009 m. kalendoriniams metams [LR Mokesčio administravimo įstatymo 13 str.], todėl darytina išvada, kad ir šioje dalyje delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai, o jų įskaitymas neprieštarauja LR ĮBĮ nuostatoms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamu 2011 m. balandžio 27 d. Sprendimu įskaitytos BUAB „Sklypo servisas“ mokestinės prievolės atsirado po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl toks atliktas įskaitymas buvo teisėtas ir pagrįstos, kurio naikinti teismine tvarka nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojo pakeista LR ĮBĮ Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 5 d., numatanti teisę kreditoriui bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 14,90 Lt, priteistinos iš ieškovo BUAB „Sklypo servisas“ į valstybės biudžetą [LR CPK 96 str. 2 d.].

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo BUAB „Sklypo servisas“ skundą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI dėl Vilniaus apskrities VMI 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo įskaityti mokesčio permoką panaikinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Sklypo servisas“ [į.k. 126030795, buveinės adresas: Pušų g. 10, Vilnius] 14,90 Lt [keturiolika litų ir devyniasdešimt centų] bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Radzevičienė