- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-43-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00242-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Indrė Averkienė, Daina Dyburienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- V. O.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. O. atvykimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsitesėjusį nuosprendį dienos.
V. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, vėliau panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nuosprendžiu V. O. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, o būtent: 2024 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje radęs pakelį su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis jį pargabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, rastas, neteisėtai įgytas narkotines ar psichotropines medžiagas, jas neteisėtai laikė su kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytomis psichotropinėmis medžiagomis savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. balandžio 17 d. 10.15 val., kuomet atliktos kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė 74 vnt. 29,0183 g bendro svorio tablečių, kurių sudėtyje yra 11,0356 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA, dvi tabletes 1,3070 g bendro svorio, kurių sudėtyje yra 0,2496 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA, dvi tabletes 0,2254 g bendro svorio, kurių sudėtyje yra 0,0449 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA ir 0,1404 g grynos psichotropinės medžiagos ketamino, vieną tabletę 0,4926 g svorio, kurios sudėtyje yra 0,2207 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA, 0,1656 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,1259 g grynos psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono, 1,5722 g skystos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,2547 g grynos psichotropinės medžiagos amfetamino.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. O. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nuosprendį, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Įvertinus, jog V. O. veiksmuose yra nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsniu, skirti švelnesnę, nei įstatymas numato bausmę, paskiriant bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Savo skundą grindžia šiais argumentais.
2.1. Teismas vadovavosi išskirtinai kaltinimą palaikančiais motyvais, neatsižvelgiant į liudytojo parodymus. Be pagrindo nustatė, kad laikoma namuose narkotinė medžiaga buvo skirta parduoti. Buvo (duomenys neskelbtini), rastos medžiagos buvo jo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne platinimui. Duodamas parodymus, nurodė visas aplinkybes, kurioms esant narkotinės medžiagos atsirado jo namuose. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, (duomenys neskelbtini). Jau buvo teistas už narkotinių medžiagų vartojimą. Neištvėrė, vėl pradėjo vartoti, tačiau jų neplatino. Narkotines medžiagas rado prie turgaus. Jų turėjo užtekti 2-3 mėnesiams. Paaiškino kam buvo naudojamos svarstyklės ir celofaniniai maišeliai.
2.2. Teismas itin kritiškai vertino R. Ž. parodymus, nors teisme jis sakė tiesą, kad nepirko iš jo narkotinių medžiagų, nors ir negalėjo nurodyti kodėl davė tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Gal todėl, kad tą dieną buvo jį sutikęs ir žinojo, jog vartoja. Pas jį (apeliantą) namuose vykdavo narkotikų vartojimo vakarėliai. Atvykę draugai, pažįstami po vartojimo palikdavo nesuvartotų narkotinių medžiagų. Vakarėliuose dalyvavusių asmenų nepažįsta, jų nurodyti negali. Esmė buvo narkotikų vartojimas be jokių pažinčių ir įsipareigojimų. Po vakarėlio likusias narkotines medžiagas surinkdavo, suvartodavo vėliau. Yra dirbantis, gydosi nuo priklausomybės narkotikams, visiškai pakeitė požiūrį į priklausomybę, draugus, supančius žmones. Jis kritiškas savo atžvilgiu, padarė išvadas.
2.3. Teismas nurodė, jog kaltę pagrindžia tai, jog neprisiminė, kokios medžiagos buvo jo šaldytuve. Bet tai paaiškina ta aplinkybė, jog vykstant narkotikų vartojimo vakarėliams, lieka kitų asmenų paliktų narkotinių medžiagų. Ir tik prieš vartojimą žiūrėdavo ar medžiagos jam priimtinos vartojimui. Svarstyklės buvo naudojamos papuošalams sverti, pasisverti narkotines medžiagas, kad neperdozuoti. Priešingai, nei nurodė teismas – svarstyklės negali patvirtinti narkotinių medžiagų perleidimo kitiems asmenims. Niekuomet nėra platinęs jokių draudžiamų medžiagų.
2.4. Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, jog pakanka įrodymų pripažinti, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, prašo taikyti BK 54 straipsnį ir skirti švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę. Bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas atitiks BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Priešingai, nei nurodė teismas, jis gydosi nuo (duomenys neskelbtini), jam skiriami medikamentai, (duomenys neskelbtini) gydymas. Teismas, skiriant bausmę, nevertino socialinio tyrimo išvadoje nustatytų teigiamų veiksnių, akcentavo tik neigiamus. Išvadoje akcentuojama, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tinkamas gyvenimo sąlygas, šiuo metu dirba, darbinė motyvacija teigiama, įvardintos ir rekomenduojamos probacijos sąlygos: uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir toliau tęsti pradėtą gydymą, toliau tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje (2 t., b. 1. 32-41). Sprendžiant dėl bausmės ir jos dydžio parinkimo prašo tai įvertinti bei pakitusias gyvenimo sąlygas – padarytas išvadas dėl priklausomybės narkotikams, Išvados 8.1. ir 8.2. punkte išdėstytas rekomendacijas, kurios nesusijusios su realia laisvės atėmimo bausme.
2.5. Nors teismas neabejojo, kad baudžiamasis procesas turėjo jam didelės įtakos, dėl ko jis stengiasi pakeisti savo asmenybę, tačiau paskyrė atlikti realai laisvės atėmimo bausmę, formaliai nurodant, jog nėra galimybės skirti švelnesnės, nei įstatymas numato bausmės ar svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Teisingumas reiškia ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai, tuo atveju, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bet pripažino nusikalstamą veiką, kurią ir padarė numatytą BK 259 straipsnyje. Neatsižvelgė į socialinėje išvadoje išdėstytas rekomendacijas, jog kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, gydosi. Patikina, kad baudžiamasis procesas padarė didelę įtaką jo elgesiui ateityje ir laisvės atėmimo bausmė nebeatitiktų bausmės paskirties. Priešingai, parodytas pasitikėjimas, paskirta švelnesnė bausmė su nustatytais įpareigojimais būtų teisinga ir proporcinga.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, jo gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo V. O. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teigiant, jog nuteistojo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnį. Kartu apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, nurodant, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei numato įstatymas, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. O. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl narkotinių medžiagų paskirties, t. y. teigiama, kad rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos V. O. asmeninių poreikių tenkinimui, o ne platinimui. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems argumentams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai ir teisingai.
6. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022, Nr. 2K-258-719/2024, Nr. 2K-35-1214/2025). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. <...> Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K-52-942/2022, Nr. 2K-71-976/2025).
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis V. O. buvo (duomenys neskelbtini), rastos medžiagos buvo jo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne platinimui, jų turėjo užtekti 2-3 mėnesiams, teigiama, kad duodamas parodymus nurodė visas aplinkybes, kurioms esant narkotinės medžiagos atsirado jo namuose, paaiškino kam buvo naudojamos svarstyklės ir celofaniniai maišeliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos tikslą platinti narkotines medžiagas įrodo bylos įrodymų visuma, kuri išanalizuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, išsamiai įvertinus rašytinius įrodymus ir paneigta nuteistojo V. O. kelta versija, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas.
8. Visų pirma pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčo dėl rastų narkotinių medžiagų rūšies ir kiekių. Tai yra nustatyta, kad rasta ir paimta 74 vnt. 29,0183 g bendro svorio tablečių, kurių sudėtyje yra 11,0356 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA, dvi tabletes 1,3070 g bendro svorio, kurių sudėtyje yra 0,2496 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA, dvi tabletes 0,2254 g bendro svorio, kurių sudėtyje yra 0,0449 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA ir 0,1404 g grynos psichotropinės medžiagos ketamino, viena tabletė 0,4926 g svorio, kurios sudėtyje yra 0,2207 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA, 0,1656 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,1259 g grynos psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono, 1,5722 g skystos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,2547 g grynos psichotropinės medžiagos amfetamino. Šių aplinkybių nuteistasis neginčijo tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme (1 t., b. l. 138–140, 145–148; 2 t., b. l. 24–26). Rastas narkotinių medžiagų kiekis, priemonės narkotinių medžiagų dozių svėrimui ir pakavimui (svarstyklės, užspaudžiami plastikiniai maišeliai), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados duomenys, kad narkotinių medžiagų V. O. 2024 m. balandžio 17 d. paimtame šlapime nenustatyta (1 t., b. l. 93), paneigia nuteistojo versiją, kad jis narkotines medžiagas turėjo savo vartojimui ir patvirtina, kad jis turėjo tikslą platinti narkotinės medžiagas. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistasis narkotines medžiagas vartojo, pažymima, jog teismų praktikoje laikoma, kad net asmeniui vartojant narkotines medžiagas, šis faktas savaime nereiškia, jog jis neturėjo tikslo platinti/neplatino narkotinių medžiagų. Nuteistojo argumentai, kad plastikinius maišelius jis laikė papuošalams laikyti taip pat buvo argumentuotai paneigta pirmosios instancijos teismo ir teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.
9. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino R. Ž. parodymus teisme, nurodant, kad liudytojas sakė tiesą, jog nepirko iš nuteistojo narkotinių medžiagų. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojo R. Ž. parodymu vertinimu. Šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esmingai skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. nurodė, kad policijos pareigūnų pas jį rastą narkotinę medžiagą – amfetaminą pirko iš V. O., prieš tai jį matė prieš maždaug du metus, kai taip pat pirko amfetaminą iš jo. Iš viso amfetaminą iš jo yra pirkęs tris kartus (1 t., b. l. 124–127; 128–130). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus liudytojas R. Ž. pakeitė, nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį buvo sulaikytas su narkotine medžiaga – amfetaminu, nežino, kur tą medžiagą įgijo. Buvo susitikęs su V. O., negali teigti, kad narkotinę medžiagą iš jo įgijo, nes buvo labai neblaivus. Apklabėjo V. O., jokių pykčių, konfliktų su juo neturėjo. Žinojo, kad jis turėjo narkotinių medžiagų, todėl pasakė ikiteisminio tyrimo metu, kad įgijo iš jo (2 t., b. l. 24–26). Apygardos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teisme duoti liudytojo parodymai nėra teisingi, jie duoti siekiant sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį ir baudžiamosios atsakomybės ribas. Todėl jais pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė ir vertino, kaip melagingus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad rastas narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo V. O. disponavo, šių medžiagų svėrimui turėtos svarstykles, bei rasti dozių pakavimui reikalingi (virš 150 vienetų) užspaudžiamų maišelių rodo, jog jis turėjo tikslą šias medžiagas platinti, todėl pagrįstai ir teisingai jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos bausmės
11. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme ir prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas nepagrįstas ir yra atmestinas. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. O., skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, įvertino tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkų baigtą nusikaltimą. Įvertino ir tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2024 m. vasario 12 d., paskirtos baudos sumokėtos. Atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde nurodo, jog pripažino ir gailisi padaręs veiką, numatytą BK 259 straipsnyje, tačiau byloje įrodyta, kad nuteistasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis nepripažino turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, todėl lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta pagrįstai. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis dirba, yra nevedęs. Be to, siekiant įvertinti V. O. asmenybės pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo, buvo patenkintas gynėjos prašymas, vadovaujantis BPK 253¹ straipsniu, pavesta Lietuvos probacijos tarnybos Resocializacijos skyriui parengti V. O. socialinio tyrimo išvadą. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 24 d. pateikta socialinio tyrimo išvada individualizuojant bausmę buvo įvertinta. O būtent, įvertinta, kad V. O. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė (64 balai). Didelės žalos rizika visuomenei – vidutinė. Atsižvelgta į nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat ir turėjusius įtakos nusikalstamam elgesiui, į nerezultatyvią sritį – ryšius, piktnaudžiavimą alkoholiu ir emocinę gerovę. Įvertinti ir apsauginiai veiksniai, rekomenduojamos probacijos sąlygos (2 t., b. l. 32-41). Taigi, apylinkės teismas visapusiškai įvertinęs Socialinio tyrimo išvados duomenys padarė išvadą, kad V. O. pasižymi nestabiliu gyvenimo būdu, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, neadekvačiu finansų valdymu ir impulsyviu elgesiu. Nors turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, šie apsauginiai veiksniai neeliminuoja vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos.
13. Spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies parinkimo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. O. padarė vieną sunkų nusikaltimą, praeityje teistas tris kartus, anksčiau jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri neturėjo didelio poveikio jo nusikalstamam elgesiui, nes atlikęs ją, jis vėl padarė nusikaltimą, kuris yra sunkesnis, padarė išvadą, jog jis yra linkęs nusikalsti. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir V. O. elgesį po nusikaltimo padarymo, kad jis nesiekė padėti išsiaiškinti tiriamo nusikaltimo aplinkybes, o stengėsi išvengti savo atsakomybės. Atsižvelgė, kad baudžiamasis procesas turėjo jam didelės įtakos, dėl ko nuteistasis dabar stengiasi visais būdais pakeisti savo asmenybę – lankosi (duomenys neskelbtini), jam paskirtas medikamentinis gydymas, ir vertino, jog nuteistojo asmenybės pokyčiai po nusikalstamos veikos leidžia spręsti klausimą dėl bausmės švelninimo tik įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos ribose. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs būtinų aplinkybių ir sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taikymui, ir įvertinęs tai, kad V. O. yra pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą, sprendė, jog nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą ar skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti V. O. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskiriant minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
14. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025).
16. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Tuo tarpu padaryto nusikaltimo pavojingumas vertinamas, atsižvelgiant į jo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). Taigi, teismas spręsdamas klausimą tiek dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tiek svarstydamas arba asmeniui vis dėl to turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, turi vadovautis teismų praktikoje jau suformuluotais ir aukščiau aptartais kriterijais.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei paties V. O. asmenybę, neturi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju V. O. turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesisijusi bausmė ar taikytos šiuo metu galiojančios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimu.
18. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad V. O. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), anksčiau būdamas teistas tris kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nustatyta, kad padarytas nusikaltimas baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia. Dėl jo padarymo V. O. kaltu neprisipažino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Ankščiau jis buvo nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkų nusikaltimą, tačiau šiuo metu jis nuteistas jau dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, taigi V. O. nusikalstamas elgesys sunkėja, todėl ir valstybės taikomos bausmės turi griežtėti, siekiant bausmės tikslų. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad V. O. gydosi nuo (duomenys neskelbtini), jam skiriami medikamentai, psichologinis gydymas, bei Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti teigiami veiksniai, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tinkamas gyvenimo sąlygas, šiuo metu dirba, darbinė motyvacija teigiama, įvardintos ir rekomenduojamos probacijos sąlygos, bei pakitusios gyvenimo sąlygos – padarytos išvadas dėl priklausomybės narkotikams, išdėstytos rekomendacijos, kurios nesusijusios su realia laisvės atėmimo bausme, jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismui individualizuojant bausmę. Teisėjų kolegija šiuos pateiktus duomenis taip pat vertina teigiamai, tačiau šie duomenys suteikia pagrindą bausmės individualizavimui straipsnio sankcijos ribose. Pirmosios instancijos teismas būtent įvertinęs visas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes parinko minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Teisėjų kolegija nenustatė ir apeliaciniame skunde nepateikiama aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kurios suteiktų pagrindą išvadai, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, o skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Draudžiamų medžiagų platinimas kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai. Šiuo atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių minimalios realios laisvės atėmimo atlikimas neatitiktų bausmės paskirties.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę V. O., tinkamai įvertino ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 2 metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui bei nuteistojo asmenybei, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, konstatuojant, jog nuteistajam skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. O. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.