Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-34-446/2014 pagal ieškovų V. K., V. M., N. K., Ž. G., R. B., A. K., Ž. A., R. C. ieškinį atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl pažeistų teisių atstatymo, visuotinio susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. K., V. M., N. K., Ž. G., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti, kad V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C. yra Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ būrelio nariai, panaikinti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2013-05-04 vykusio visuotinio susirinkimo protokolo dalis, pagal kurias Ž. G. ir V. M. pašalinti iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ būrelio narių, palikti pradinio ieškinio reikalavimą panaikinti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo protokolo (data ir numeris nėra žinomi) sprendimus, kuriais V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C. pašalinti iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ būrelio narių, nenagrinėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visi ieškovai yra medžiotojai, jiems yra išduoti leidimai laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus. Iki 2003-03-07 ieškovai V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C. buvo 1999-06-24 įregistruoto medžiotojų klubo „Ardaičiai“ nariais. Atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ veikla įregistruota 1996-12-26. 2003-03-07 atsakovo neeilinio susirinkimo metu buvo pritarta dviejų klubo medžioklės plotų vienetų sujungimui į vieną ir nutarta, kad prijungtas klubas „Ardaičiai“ su jo nariais veiks kaip atskiras atsakovo padalinys. Ieškovų vertinimu, nors atsakovo 2003-03-07 susirinkimas de jure aiškiai ir konkrečiai nepasisakė dėl naujų narių priėmimo į atsakovo klubą, tačiau neeilinio susirinkimo valia buvo ne tik gauti papildomą ploto vienetą medžioklei vykdyti, bet ir de fakto priimti klubo „Ardaičiai“ narius į atsakovo klubą. Ieškovai V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C. iki 2012 metų aktyviai dalyvavo atsakovo klubo veikloje, narių klubo susirinkimuose ir balsavo už svarstomus susirinkimo metu klausimus, R. B. ir V. K. net buvo išrinkti į klubo valdybos narius. Ieškovų teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovai V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C. niekada nebuvo priimti į klubo narius, nes rašytiniai įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, ieškovai kelia reikalavimą pripažinti juos Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ nariais, nes kitais būdais negali apginti pažeidžiamų teisių. Ieškovai V. M. ir Ž. G. pažymėjo, kad buvo pašalinti iš klubo 2013-05-04 visuotinio susirinkimo metu, jiems nedalyvaujant ir nežinant susirinkime svarstomų klausimų. Pabrėžė, kad jiems nebuvo žinomos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis remiantis 2013-05-04 visuotinis susirinkimas sprendė ieškovų pašalinimą iš klubo narių. Nepripažino, kad pažeidinėjo atsakovo nustatytą tvarką, teigė priešingai ir nurodė, kad dėjo pastangas, jog klubo veikla būtų skaidri ir nepažeidinėtų teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo pripažinti 2013-05-04 atsakovo visuotinio susirinkimo dalis negaliojančiomis, kuriomis buvo nuspręsta ieškovus pašalinti iš klubo narių.

Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovai (išskyrus V. M. ir Ž. G.), savo laiku medžiojo medžiotojų klube „Ardaičiai“ kurio teisinio įregistravimo ieškovai atsakovui nėra pateikę. Keičiantis įstatymams medžiotojų klubo „Ardaičiai“ turimas medžioklės vieneto plotas savo dydžiu nebeatitiko įstatymo medžioklės ploto vienetui keliamų reikalavimų. Tada ieškovai, su tuometiniu medžiotojų klubo „Slanka“ pirmininku S. V. B. susitarė, o šis neteisėtai vienasmeniškai leido ieškovams, medžiotojų klubo „Ardaičiai“ medžiotojams, medžioti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ priskirtame medžioklės ploto vieneto teritorijoje. Ieškovai nurodo, kad 2003-03-07 buvo nutarta medžioklės klubo „Ardaičiai“ medžioklės ploto vieneto teritoriją prijungti prie Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ naudojamo medžioklės ploto vieneto teritorijos, o medžiotojų klubas „Ardaičiai“ veiksiąs kaip savarankiškas padalinys, tačiau tokio klausimo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotinis susirinkimas nesvarstė, tokių duomenų turimoje dokumentacijoje nėra. Atsakovas turimoje dokumentacijoje už 2003-03-07—2008-04-05 laikotarpį apie ieškovų mokėtą nario mokestį duomenų neturi. 2007-03-31 įvykusiame visuotiniame susirinkime buvo išrinkta naują klubo valdybą ir naujas valdybos pirmininkas I. Š.. Buvęs klubo pirmininkas S. V. B. naujai išrinktai klubo valdybai ar pirmininkui turėtos klubo dokumentacijos neperdavė. Pasikeitus klubo valdybai 2008-04-05 ieškovai V. K., A. K., N. K., R. B., Ž. A., R. C. kreipėsi į atsakovo visuotinį susirinkimą kad būtų likviduotas taip vadinamas savarankiškas medžioklės padalinys „Ardaičiai“, o ieškovai būtų priimti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ nariais. Pagal turimą visuotinio susirinkimo, įvykusio 2008-04-05, protokolą šio klausimo svarstymo metu iškilo ieškovų medžiotojų klubo „Ardaičiai“ tapimo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ savarankišku padaliniu, bei jų medžiojimo klube teisėtumo klausimas. Atsakovas duomenų apie ieškovų priėmimą klubo nariais neturi, todėl svarstomu klausimu visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas neigiamas nutarimas nepripažįstantis, kad buvo įsteigtas savarankiškas atsakovo padalinys „Ardaičiai“, todėl jo likvidavimo ir ieškovų, priėmimo atsakovo nariais klausimai liko nesvarstyti. Siekiant išvengti konflikto su vadinamo savarankiško padalinio „Ardaičiai“ medžiotojais, nuolaidžiaujant klubo „Slanka“ pirmininkui I. Š., ieškovai ir toliau neteisėtai medžiojo atsakovo medžioklės ploto teritorijoje, 2010 metais medžiotojas V. K. buvo neteisėtai išrinktas valdybos nariu. 2013-04-13 išrinkus naujos sudėties valdybą ir valdybos pirmininką A. P. medžiotojų klubo „Ardaičiai“ buvimo atsakovo sudėtyje teisėtumo klausimas iškilo iš naujo, tada buvo imtasi priemonių savivalei nutraukti. 2013-07-28 atsakovo visuotinis susirinkimas nutarė, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ ir klubo „Ardaičiai“ sujungimo dokumentai nėra pateikti, todėl ieškovų klubas „Ardaičiai“ prijungtas prie atsakovo neteisėtai. Atsakovas atsiliepdamas į ieškovų V. M. ir Ž. G. ieškinio reikalavimus nurodė, kad ieškovas V. M. Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ savalaikiai neįnešė 1200,00 Lt mokesčių už jo kviestų svečių dalyvavimą medžioklėje. Ieškovai V. M. ir Ž. G. būdami atsakovo revizijos komisijos nariais savavališkai pasiėmė atsakovo turimus finansinius dokumentus, be atsakovo visuotinio susirinkimo žinios, už savo asmenines lėšas užsakė išorinį auditą. 2012-07-28 dieną atsakovo visuotinis susirinkimas audito išvadų nepatvirtino, bet ieškovai V. M. ir Ž. G. minėtą audito medžiagą išplatino ir kreipėsi į teisėsaugos organus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovai nedalyvavo klubo veikloje, nevykdė visuotinio susirinkimo nutarimų, negynė atsakovo interesų, šmeižė klubą, savalaikiai nemokėjo visuotinio susirinkimo nustatytų mokesčių, tuo grubiai pažeisdami Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ įstatų 4.2 punkto reikalavimus. Atsakovas siekdamas nutraukti savivalę 2013-05-04 visuotinio susirinkimo nutarimu už įstatų pažeidinėjimą ieškovus pašalino iš klubo narių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014-01-30 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino, pripažino V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A., R. C. pašalinimą iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ būrelio narių neteisėtu, panaikino Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2013-05-04 visuotinio susirinkimo protokolo dalis, pagal kurias Ž. G. ir V. M. pašalinti iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ būrelio narių, priteisė iš atsakovo 4288,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ž. G. naudai bei 15,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos bei sąlygų, bei sprendimų priėmimo tvarkos, tai deleguojama nustatyti asociacijos įstatais. Remiantis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju išsami narių priėmimo į klubą tvarka atsakovo įstatais nebuvo reglamentuota, nenustatyta kokiu būdu turi būti pateiktas prašymas, ar reikalingas visuotinio narių susirinkimo sprendimas naujų narių priėmimo klausimu, kaip turi būti pasiskirstę balsai ir pan. Įvertinęs bylos duomenis, pateiktus rašytinius įrodymus - Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narių sąrašus, susirinkimų protokolus, liudytojų S. V. B.o, I. Š., G. B. parodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovai V. K., V. M., N. K., Ž. G., R. B., A. K., Ž. A., R. C. buvo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ nariai. Iš atsakovo pateiktų 2012-07-28, 2013-04-13 ir 2013-05-04 susirinkimų protokolų teismas nustatė, kad į susirinkimo darbotvarkę ieškovų pašalinimo, suspendavimo klausimai nebuvo įtraukti. Atsakovo atstovai nepateikė duomenų apie tai, kad iš anksto buvo suformuluoti ieškovų pašalinimo iš klubo narių, jų suspendavimo ar nelaikymo nariais pagrindai, kad su šalinimo iš klubo narių pagrindais būtų buvę supažindinti ieškovai ir kiti klubo nariai. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovas, į visuotinio susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimų dėl narių pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmenims, kurių narytės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems klubo nariams, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad svarstant ieškovams taikomų visuomeninio poveikio priemonių (šalinimo, suspendavimo) klausimus buvo suteikta galimybė ieškovams išsakyti savo nuomonę, pasiaiškinti. Pagal medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ įstatų 3.4 punkto nuostatas nariai gali būti pašalinti iš klubo valdybos siūlymą apsvarsčius visuotiniame susirinkime. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad valdyba būtų pateikusi siūlymą pašalinti Ž. G. iš klubo, tačiau Ž. G. pašalinimo klausimas buvo svarstomas 2013-05-04 visuotiniame susirinkime ir, kaip matyti iš balsavimo rezultatų, pašalintas iš klubo narių. Teismas sprendė, kad visuotinio susirinkimo nutarimas pašalinti Ž. G. ir V. M. iš klubo narių iš vis nebuvo suformuluotas, balsavimas buvo pravestas, tačiau sprendimas šiais klausimais nepriimtas. Remdamasis šių aplinkybių visuma teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovų pašalinimo iš klubo narių procedūrą. Taip pat teismas pažymėjo, kad klubo narių suspendavimo tvarka atsakovo įstatuose iš vis nėra numatyta, nereglamentuota, todėl tokios poveikio priemonės taikymas, svarstymas dėl nario teisių suspendavimo taikymo valdybos posėdžiuose ir visuotiniame susirinkime prieštarauja asociacijos veiklos nuostatoms, pažeidžia jos narių teises. Teismas konstatavo, kad klubo valdymo organai yra atsakingi už klubo buhalterinės apskaitos, dokumentų tvarkymą, saugojimą, todėl tokia klubo pozicija, kad nesant visuotinio susirinkimo sprendimų dėl šių ieškovų priėmimo į klubo narius, jie nelaikytini klubo nariais, nors jie buvo įtraukti į šio klubo narių sąrašus, dalyvavo klubo medžioklėse, mokėjo mokesčius ir rinkliavas, R. B. ir V. K. buvo išrinkti klubo valdybos nariais, yra neteisėta, akivaizdžiai pažeidžia šių asmenų teises. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo valdybos posėdžių ir visuotinių susirinkimų protokolai netvarkingi, neinformatyvūs, sunkiai įskaitomi, šių organų sprendimai įvairiais klausimais neaiškūs. Iš įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad buvo pažeista ieškovo Ž. G. pašalinimo iš klubo narių tvarka, numatyta šio klubo įstatuose (nebuvo valdybos siūlymo pašalinti), atsakovas į visuotinių susirinkimų darbotvarkes neįtraukė klausimų dėl narių (ieškovų) pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformulavo pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešė nei asmenims, kurių narytės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems klubo nariams, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokių svarbių klausimų nagrinėjimui. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovų veiklą, nesuderintą su klubo veiklos tikslais bei kenkiančią klubui, taip pat šiurkščiai pažeidus medžioklės taisykles, už kurias būtų pagrindas taikyti įstatuose numatytą griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš klubo narių, todėl toks visuotinio susirinkimo nutarimas, priimtas nesant ieškovų Ž. G. ir V. M. kaltės, pašalinimas iš klubo taikytas nepagrįstai. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotinių susirinkimų sprendimai dėl ieškovų pašalinimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, šio klubo įstatams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškovų pašalinimą iš klubo narių vertino kaip neteisėtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-01-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nesiaiškino ieškovų narių tapimo teisėtumo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 185 straipsnį. Teismas nesigilino ir nesprendė ar ieškovai tikrai yra atsakovo klubo nariais, ar buvo pateikę prašymus tapti atsakovo nariais, ar atsakovo visuotinis susirinkimas priėmė ieškovus į klubo narius. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus bei įvykių priešistorę. Teismas, prieš pripažindamas ieškovus atsakovo klubo nariais privalėjo išsiaiškinti, ar sujungimas įvyko teisėtai, ar tai įrodantys dokumentai, tiek medžiotojų klubo „Ardaičiai“ visuotinio susirinkimo protokolai bei sprendimai susijungti su atsakovo klubu, tiek atsakovo visuotinio susirinkimo protokolai, kuriais sujungiami abu šie klubai, iš viso yra. Apelianto nuomone teismas negalėjo pripažinti ieškovų atsakovo klubo nariais vien tuo pagrindu, kad iš 2007-01-20 ir vėlesnių atsakovo narių sąrašo matyti, jog ieškovai buvo šio klubo sąraše. Ieškovai nebuvo priimti atsakovo visuotinio susirinkimo metu ir už jų priėmimą nebuvo balsuota ir tai, jog jie buvo įrašyti į narių sąrašus, nedaro jų teisėtais atsakovo klubo nariais. Atsakovo klubo nariais gali tapti tik tie asmenys, už kurių priėmimą yra balsavęs visuotinis narių susirinkimas. Ieškovų, kaip atskirų narių prašymų nėra, atsakovo visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs ieškovų savo klubo nariais, nei atsakovo klubas, nei medžiotojų klubas „Ardaičiai“ nebuvo reorganizuoti, kas yra juridiškai būtina siekiant sujungti du klubus į vieną juridinį asmenį, tuo pagrindu ieškovai jokiais būdais negali būti laikomi atsakovo nariais. Apelianto teigimu, kol nėra įsteigtas padalinys arba nėra prijungiamas teisiškai įregistruotas juridinis asmuo prie kito juridinio asmens, nėra reorganizuoti juridiniai asmenys, jie nėra vienas kito dalyviai ar nariai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino šios aplinkybės. Teismo išvada, kad tai, jog ieškovai tapo atsakovo valdymo organo nariais, reiškia, kad jie yra ir atsakovo klubo nariais yra nepagrįsta, kadangi Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis leidžia ne asociacijos nariams būti asociacijos valdymo ir kitų kolegialių organų nariais, dalyvauti visuotiniame narių susirinkime, tačiau be balso teisės, todėl atsakovo visuotiniame narių susirinkime iš tiesų galėjo būti išrinkti valdybos nariais, nors ir nebuvo medžiotojų būrelio nariais.

2. Apelianto teigimu, kad ta aplinkybė, jog nariai, apie visuotinio susirinkimo datą, laiką ir darbotvarkę, pagal klube galiojančią praktiką, yra informuojami telefonu, kaip ir daugelyje tokio pobūdžio medžiotojų klubuose, savaime nedaro narių pašalinimo neteisėtu. Dar 2013-04-13 visuotiniame rinkiminiame susirinkime, buvo svarstytas klausimas, dėl medžiotojo V. M. narystės klube suspendavimo, kadangi šis asmuo nemokėjo mokesčio už kviestų svečių dalyvavimą medžioklėje, dėl ko susidarė net 1470,00 Lt skola, bei, kad visi kviesti svečiai medžiojo su graištviniais šautuvais. Taip pat buvo iškeltas klausimas šalinti šį asmenį iš atsakovo narių. Pagal protokolą matosi, jog sprendimas buvo priimtas suspenduoti, ne pašalinti V. M.. 2013-04-19 įvyko atsakovo valdybos posėdis, kuriame priimtas sprendimas siūlyti visuotiniam susirinkimui pašalinti iš atsakovo klubo narių ieškovą V. M.. Taip pat priimtas sprendimas siūlyti atsakovo visuotiniam susirinkimui ieškovo Ž. G. narystę suspenduoti. 2013-05-04 atsakovo visuotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas pašalinti ieškovą V. M. iš atsakovo narių. Apie visuotinį atsakovo susirinkimą ieškovas buvo informuotas telefonu, tačiau į visuotinį susirinkimą neatvyko. Tame pačiame susirinkime nariai nepritarė Ž. G. narystės suspendavimui, o pasisakė ir priėmė sprendimą pašalinti šį asmenį už tai, kad veikdamas kartu su V. M. ir būdami atsakovo revizijos komisijos nariai savavališkai pasiėmė atsakovo turimus finansinius dokumentus, be atsakovo visuotinio susirinkimo žinios ir sutikimo užsakė išorės auditą, taip peržengdami savo sprendimo priėmimo kompetencijos ribas. Abu ieškovai, apie atsakovo narių nepasitenkinimą už tokią šių asmenų savivalę, kuri prieštarauja atsakovo klubo valdymo organų priskiriamai kompetencijai, buvo informuoti 2012-07-28 atsakovo klubo visuotiniame narių susirinkime.

3. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė dalis asmenų, kurie nėra tinkami ieškovai, nes jie nėra tinkamai priimti į atsakovo medžiotojų būrelio narius (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, byla nutrauktina LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 11 punkto pagrindu, kadangi ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. K., V. M., N. K., Ž. G., R. B., A. K., Ž. A., R. C. nurodė, kad nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-01-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 177 - 178, 185 straipsnių reikalavimų, šalys turėjo visas galimybes teikti tiek savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tiek atsikirtimus į juos. Atsakovo atstovas pats teisme pripažino, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl lakoniškai tvirtinti, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, yra aiškiai neteisinga ir nepagrįsta. Ieškovai nesutinka su apelianto pozicija, kad klubų sujungimas įvyko neteisėtai. Pažymi, kad ne klubas „Ardaičiai“, o tuometinis atsakovo pirmininkas I. Š. 2002-11-28 su prašymu kreipėsi į Kelmės rajono medžioklės ploto vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisiją, kuriuo prašė klubo ,.Ardaičiai“ ploto vienetą įtraukti į atsakovo medžioklės ploto vienetą, nes klubų bendra valia apsvarstyta ir suderinta bendrame 2002-11-16 vykusiame medžiotojų susirinkime. Iš teismui pateikto atsakovo 2003-03-07 neeilinio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime buvo svarstytas medžiotojų klubo „Ardaičiai“, kurio nariais iki 2003-03-07 buvo ieškovai - V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C., 2002-11-28 prašymas prisijungti prie atsakovo ir šiam prašymui pritarta, nustatant atskirą pinigų kasą su savo narių apskaita kaip atskirą atsakovo padalinį. Šio susirinkimo protokolo apeliantas neprašė pripažinti negaliojančiu. Vėlesni veiksmai ir priimti administracinio pobūdžio aktai įrodo, kad dviejų klubų medžioklės plotai buvo sujungti į vieną. Pabrėžė, kad apelianto visi dokumentai, buvę iki 2007 metų yra prarasti, nors įstatymas įpareigoja šiuos dokumentus saugoti ne mažiau kaip 10 metų. Apelianto atstovas A. P. pats posėdžio metu negalėjo atsakyti, kur yra jo prašymas priimti į būrelio narius, kas reiškia, kad teoriškai būtų buvę galima ginčyti jo teisėtą dalyvavimą šioje byloje, kaip būrelio atstovą. Tai, kad ieškovai buvo laikomi būrelio nariais ne tik kad pripažino apelianto atstovas, bet šias teisiškai reikšmingas aplinkybes patvirtino buvę klubo pirmininkai, taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai - klubo narių sąrašai, susirinkimų protokolai, mokėti nario mokesčiai.

2. Ieškovai V. M. ir Ž. G. nesutinka su apelianto motyvais, kad nebuvo pažeista ieškovų Ž. G. ir V. M. pašalinimo iš klubo narių tvarka, ir mano, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė konstatuodamas, kad šių ieškovų pašalinimo iš būrelio tvarka buvo pažeista. Pažymėjo, kad pats apelianto atstovas teisme pripažino šiuos teismo nustatytus teisiškai svarbius faktus, dėl ko iš naujo aiškinti teismo sprendimo nėra pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovų pašalinimas iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narių pripažintas neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai sprendė, jog ieškovai iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ buvo pašalinti neteisėtai ir nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino bei taikė ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė LR CPK 185 straipsnį, nepagrįstai padarė išvadas, jog ieškovai buvo atsakovo klubo nariais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra jokių juridinių faktų viešajame registre, kad toks klubas kaip medžiotojų klubas „Ardaičiai“ ar padalinys „Ardaičiai“ būtų egzistavę anksčiau ir/ar jis būtų sujungtas su atsakovo klubu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovo visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs ieškovų savo klubo nariais bei į tai, kad nei atsakovo klubas, nei medžiotojų klubas „Ardaičiai“ nebuvo reorganizuoti, kas yra juridiškai būtina siekiant sujungti du klubus į vieną juridinį asmenį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovų dalyvavimas klubo veikloje, V. K. ir R. B. išrinkimas atsakovo valdymo organo nariais įrodo, kad šie asmenys buvo teisėti medžiotojų klubo nariai. Be to apeliantas mano, kad ieškinį pareiškė dalis asmenų, kurie nelaikytini tinkamai ieškovais byloje.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šis konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pagal LR CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Minėtas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su LR CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (LR CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokį ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys (LR CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai, siekdami įgyvendinti savo kaip medžiotojų būrelio narių teises ir būdami įsitikinę turintys tokias narystės teises, turi teisę kreiptis į teismą dėl, jų manymu, pažeistų teisių gynybos, todėl atsakovo argumentai, kad dalis ieškinį pareiškusių asmenų yra netinkami ieškovai, laikytini nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą konstatavo, kad ieškovai V. K., V. M., N. K., Ž. G., R. B., A. K., Ž. A., R. C. buvo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ nariai ir atsakovo atstovas teisme šį faktą pripažino. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovai buvo teisėti atsakovo nariai. Teisėjų kolegija tokiai apelianto pozicijai nepritaria, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė išsamiai ir objektyviai – išklausė šalis, apklausė liudytojus, tyrė visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Narinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-06-24 Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 7-VO įregistruotas Radviliškio rajono Ardaičių medžiotojų klubas ir jo įstatai (1 t. 147 b.l.). Pagrindinė klubo veikla – propaguoti ir atgaivinti senąsias Lietuvos medžioklės tradicijas, gilinti gamtos pažinimą, prisidėti prie medžiojamosios faunos gausinimo, organizuoti medžioklę, propaguoti ir vystyti agroturizmą (1 t. 148 b.l.). Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ įregistruota 1995-12-16, klubo veikla – medžiojamosios ir kitos faunos apsauga, globa, žvėrių ir paukščių medžioklė, mėgėjiška žvejyba ir kita (1 t. 29 b.l.). Iš 2002-11-23 „Ardaičiai“ medžiotojų klubo neeilinio susirinkimo protokolo matyti, kad klubo nariai svarstė dėl „Ardaičiai“ medžiotojų klubo prisijungimo prie medžiotojų žvejų klubo „Slanka“ ir vienbalsiai nutarė prisijungti prie medžiotojų žvejų klubo „Slanka“ su atskira pinigų kasa ir savo narių apskaita kaip atskirą medžiotojų žvejų klubo „Slanka“ padalinį, R. B. įgaliotas pasirašyti visus dokumentus, susijusius su medžiotojų žvejų klubu „Slanka“ „Ardaičiai“ medžiotojų klubo vardu (1 t. 151 b.l.). 2002-11-28 „Ardaičiai“ medžiotojų klubas pateikė prašymą medžiotojų žvejų klubo „Slanka“ vadovui prijungti „Ardaičiai“ medžiotojų klubui priklausančius medžioklės plotus prie „Slankos“ medžiotojų klubo medžioklės plotų kaip atskirą medžiotojų padalinį (1 t. 153 b.l.). 2002-11-28 Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ pateikė prašymą Kelmės rajono ploto vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 6 straipsnio 3.3 punktu ir šio straipsnio 6 dalimi, įtraukti „Ardaičių“ medžiotojų klubo medžioklės ploto vienetą į „Slankos“ medžioklės ploto vieneto ribas ir laikyti visą plotą Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ medžioklės ploto vienetu. Minėtame prašyme taip pat nurodė, kad „Ardaičių“ medžiotojų klubo prašymas apsvarstytas bendrame klubų medžiotojų susirinkime, įvykusiame 2002 m. lapkričio mėnesį (dienos negalima nustatyti, kadangi sunkiai įskaitoma) (1 t. 154 b.l.). 2002-12-02 „Ardaičių“ medžiotojų klubas pateikė prašymą Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti prijungti „Ardaičių“ medžiotojų klubui priklausančius medžioklės plotus prie „Slankos“ medžiotojų klubo medžioklės plotų (1 t. 152 b.l.). Iš 2003-03-07 Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ neeilinio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 17 iš 26 medžiotojų, susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl „Ardaičiai“ medžiotojų klubo prašymo prisijungti prie Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ ir nutarta pritarti „Ardaičiai“ medžiotojų klubo prašymui prisijungti prie Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“, su atskira pinigų kasa ir savo narių apskaita kaip atskiru Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ padaliniu (2 t. 31 b.l.). Iš 2003 m. „Ardaičiai“ medžiotojų klubo narių sąrašo matyti, kad klubo nariai buvo R. B., V. K., Ž. G., A. K., R. C., R. Z., A. A. ir N. K. (1 t. 158 b.l.). Iš 2003-07-22 Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti posėdžio protokolo matyti, kad savivaldybės komisija nusprendė derinti medžioklės plotų vienetų parengtus projektus, tame tarpe ir Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“, komisijos suderintus projektus perduoti tvirtinti Šiaulių apskrities viršininko administracijai (1 t. 155-156 b.l.). Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ medžioklės plotų vieneto planas patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-13 įsakymu (1 t. 73-74 b.l.). Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, kad duomenų apie klubų susijungimą neturi, kad 2003 m. Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ nesvarstė „Ardaičiai“ medžiotojų klubo prijungimo prie atsakovo klausimo, tuometinis Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ vadovas neteisėtai vienasmeniškai leido „Ardaičių“ medžiotojų klubo nariams medžioti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ priskirtame medžioklės plote, todėl ieškovai nėra teisėti atsakovo nariai (1 t. 49 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ atstovas A. P. teigė, kad susijungimo negalėjo būti, kad 2003-03-07 susirinkimo protokolas nepatvirtina, jog susirinkimas įvyko, jis bei daugelis kitų atsakovo medžiotojų nedalyvavo 2003 m. susirinkime, remiantis atsakovo įstatų 6.4 punktu susirinkimas laikytinas neįvykusiu (2 t. 25 b.l.). Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo teiginiai, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių dviejų klubų susijungimą ar, kad 2003-03-07 susirinkimo iš vis nebuvo yra nepagrįsti bei prieštaraujantys bylos duomenims. Iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ įstatų 5.1 punkto matyti, kad aukščiausias valdymo organas yra susirinkimas, susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja 1/2 klubo narių, sprendimai priimami 1/2 dalyvaujančių susirinkime narių, išskyrus klubo likvidavimo ir jo turtinius klausimus. Remiantis įstatų 6.1 punktu klubo padaliniai ar įmonės steigiamos įstatymų numatyta tvarka, nusprendus susirinkimui ir pateikus reikiamus dokumentus organizacijas registruojančiai įstaigai. Pagal įstatų 6.4 punktą, klubo padaliniai reorganizuojami ir jų veikla nutraukiama klubo susirinkimo sprendimu, dalyvaujant 3/4 narių ir teigiamai balsuojant 2/3 dalyvaujančių susirinkime. Remiantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (nuo 1996-03-14 galiojusi redakcija) 7 straipsniu, asociacijos registruojamos, perregistruojamos ir išregistruojamos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 8 straipsnio nuostatas, asociacija turi teisę steigti filialus, jie steigiami įstatuose nustatyta tvarka (8 straipsnio 1 dalis), filialas yra asociacijos padalinys, turintis atskirą buveinę, filialas nėra juridinis asmuo ir naudojasi asociacijos, kaip juridinio asmens, vardu (8 straipsnio 2 dalis), filialas registruojamas, perregistruojamas ir išregistruojamas įstatymų nustatyta tvarka (8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (nuo 2002-06-20 galiojusi redakcija) 8 straipsnio 1 dalimi, medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklės tvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės mero sudaryta komisija, susidedanti iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinių miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės ir miško savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje ir nėra pateikta duomenų apie tai, kad „Ardaičių“ medžiotojų klubas buvo išregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ir įregistruotas kaip atsakovo padalinys, tačiau nesant panaikintam ir pripažintam negaliojančiu 2003-03-07 Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ sprendimui prijungti Ardaičių“ medžiotojų klubą kaip atskirą padalinį, atsakovui nereiškiant priešieškinio dėl tokio sprendimo panaikinimo, teismui nėra pagrindo spręsti ir vertinti, kad 2003-03-07 neeilinio susirinkimo metu, dalyvaujant daugiau nei pusei narių (įstatų 6.1 punktas, 2 t. 31 b.l.) priimtas sprendimas buvo neteisėtas, pažeidžiantis imperatyvias įstatymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent atsakovo dispozicijoje turėtų būti įrodymai, susiję su 2002-2003 metais vykusių susirinkimų aplinkybėmis, tačiau išsamesnių duomenų atsakovo atstovas nepateikė motyvuodamas tuo, kad tokie duomenys nebuvo perduoti prieš tai buvusių klubo vadovų. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 12 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir pareiga įrodinėti, įrodymų nepateikimas per nustatytą terminą sukelia ir tam tikrus padarinius – teismas turi pagrindo vertinti tam tikras aplinkybes neįrodytomis. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2003-03-07 susirinkimo metu priimti sprendimai yra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, tokio reikalavimo priešieškiniu nekėlė, taip pat nepateikė duomenų, kad dėl dingusių Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ dokumentų kreipėsi į teisėsaugos institucijas bei dėjo pastangas juos susigrąžinti. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant priešingų įrodymų, nėra pagrindo vertinti, kad „Ardaičiai“ medžiotojų klubas prie Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ buvo prijungtas neteisėtai. Įvertinus kitus byloje pateiktus įrodymus – 2007-01-20, 2009-04-04, 2009-06-12, 2010-04-10, 2011-04-09, 2012-07-28 Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narių sąrašus (1 t. 32, 75-77, 86, 129, 125 b.l.), atsakovo narių susirinkimų protokolus, aplinkybes, kad 2010-04-10 Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotiniame susirinkime valdybos nariu išrinktas ieškovas V. K. (1 t. 84 b.l.), ieškovas R. B. 2008 m., 2010 m. išrinktas klubo valdybos nariu (1 t. 95, 139 b.l.), liudytojų paaiškinimus (2 t. 25-27 b.l.) teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovai V. K., V. M., N. K., Ž. G., R. B., A. K., Ž. A., R. C. buvo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ nariai, aktyviai dalyvavo klubo veikloje. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad „Ardaičių“ medžiotojų klubas buvo prijungtas prie atsakovo klubo kaip savarankiškas padalinys, sudaro pagrindą spręsti, kad medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ perėmė ne tik „Ardaičių“ medžiotojų klubui priskirtą medžioklės plotą, bet kartu ir „Ardaičių“ medžiotojų klubui priklausiusius narius. Kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad kitoks vertinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principas bei įstatymo nuostatoms. Paminėtina, kad vadovaujantis LR CK 2.97 straipsnio 3 dalimi, juridiniams asmeniui, prie kurio yra jungiamas vienas ar daigiau juridinių asmenų, pereina visos reorganizuojamojo juridinio asmens teisės ir pareigos.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ieškovų Ž. G. ir V. M. pašalinimo iš klubo narių tvarka. Įvertinus bylos duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t.y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovų Ž. G. ir V. M. pašalinimas iš klubo buvo nepagrįstas tiek materialiuoju pagrindu, tiek dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu, pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka, pagal kurią skelbiama vieša informacija ir kt. Iš bylos duomenų matyti, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ įstatų 3.4 punktas numato, kad klubo nariai, pasyviai dalyvaujantys klubo veikloje, pažeidinėjantys medžioklės ir žvejybos įstatymus bei tvarką, nevykdantys šių įstatų, gali būti pašalinti iš klubo, valdybos siūlymą apsvarsčius visuotiniame susirinkime (1 t. 29 b.l.), 4.1 punktas numato, kad klubo nariai turi teisę gauti informaciją apie klubo veiklą (1 t. 30 b.l.), 5.1 punktas numato, kad aukščiausias valdymo organas yra susirinkimas, susirinkimas šaukiamas vieną kartą per metus (1 t. 30 b.l). Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo įstatuose iš esmės nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t.y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų įtraukimą į darbotvarkę, nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime, nenumatytas privalomas narių supažindinimas su būsimo susirinkimo darbotvarke. Atsakovo įstatai nenumato kriterijų, kuriais remiantis yra parenkama nuobauda už klubo įstatų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad atsakovo atstovai nepateikė duomenų apie tai, kad iš anksto buvo suformuluoti ieškovų pašalinimo iš klubo narių, jų suspendavimo ar nelaikymo nariais pagrindai, su šalinimo iš klubo narių pagrindais būtų buvę supažindinti ieškovai ir kiti klubo nariai. Teismas sprendė, kad atsakovas, į visuotinio susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimų dėl narių pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmenims, kurių narytės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems klubo nariams, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog svarstant ieškovams taikomų visuomeninio poveikio priemonių (šalinimo, suspendavimo) klausimus buvo suteikta galimybė ieškovams išsakyti savo nuomonę, pasiaiškinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokiam svarbiam klausimui nagrinėti: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Nagrinėjamu atveju minėtos garantijos atsakovo įstatuose nebuvo numatytos, atsakovas svarstydamas klausimą dėl ieškovų pašalinimo iš atsakovo klubo narių nesivadovavo bendraisiais principais, turinčiais reikšmės svarstant konkrečius klausimus. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad apeliantas teigdamas, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turėjo įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai Ž. G. ir V. M. buvo informuoti apie klausimo dėl jų pašalinimo iš klubo nagrinėjimą, kad jiems buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, įrodymus, nurodyti kitas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes. Paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose suformuotas taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, pareiškėjui - pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika. 2004, 22). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas neįrodė, kad ieškovai buvo laiku ir iš anksto, per protingą terminą informuoti apie numatomą jų pašalinimo svarstymą ir numatomo pašalinimo pagrindą. Minėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas pažeidus aukščiau minėtus bendro pobūdžio standartus. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą teigti, kad apelianto sprendimas, priimtas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių yra neteisėtas jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovų pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei, kad buvo įgyvendintos klubo narių garantijos pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl Ž. G. ir V. M. pašalinimo iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ procedūrinių pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl atsakovo nurodytų argumentų, kad Ž. G. ir V. M. buvo pašalinti iš klubo už grubius atsakovo įstatų pažeidimus – brakonieriavimą ir medžiotojų etikos pažeidimus, klubo šmeižimą, visuotinių susirinkimų nutarimų nevykdymą, atsakovo interesų negynimą, savavališką klubo finansinės veiklos audito atlikimą ir kita (1 t. 50 b.l., 2 t. 50 b.l.), teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nurodyti ieškovų pažeidimai nėra konstatuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, kad buvo pagrindas pašalinti ieškovus iš klubo narių (LR CPK 178, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad remiantis bylos duomenimis nustatyti esminiai ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių (nelaikymas atsakovo nariais) procedūriniai ir materialiniai pažeidimai sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti ieškovų V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A., R. C. pašalinimą iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ būrelio narių neteisėtu bei panaikinti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2013-05-04 visuotinio susirinkimo protokolo dalis, pagal kurias Ž. G. ir V. M. pašalinti iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ būrelio narių.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovo skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos duomenimis ieškovai prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų bei įrodymų kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė, byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.