Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K., V. M., N. K., Ž. G., R. B., A. K., Ž. A., R. C. ieškinį atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl pažeistų teisių atstatymo, visuotinio susirinkimo nutarimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovai V. K., V. M., N. K., Ž. G., R. B., A. K., Ž. A., R. C. buvo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ nariai. Atsakovo atstovas teisme šį faktą pripažino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 konstatavo, kad pašalintas asociacijos narys teisme turi teisę ginčyti pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, o teismas tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus. Atsižvelgdama į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdama klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-7-470/2009).

Iš atsakovo pateiktų 2012-07-28 (121 b. l. 1 t.), 2013-04-13 (116 b. l. 1 t.), ir 2013-05-04 (113 b. l. 1 t.) susirinkimų protokolų matyti, kad į susirinkimo darbotvarkę ieškovų pašalinimo, suspendavimo klausimai nebuvo įtraukti. Atsakovo atstovai nepateikė duomenų apie tai, kad iš anksto buvo suformuluoti ieškovų pašalinimo iš klubo narių, jų suspendavimo ar nelaikymo nariais pagrindai, su šalinimo iš klubo narių pagrindais būtų buvę supažindinti ieškovai ir kiti klubo nariai. Taigi, atsakovas, į visuotinio susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimų dėl narių pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmenims, kurių narytės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems klubo nariams, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad svarstant ieškovams taikomų visuomeninio poveikio priemonių (šalinimo, suspendavimo) klausimus buvo suteikta galimybė ieškovams išsakyti savo nuomonę, pasiaiškinti. Pagal medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ įstatų 3.4 punkto nuostatas nariai gali būti pašalinti iš klubo valdybos siūlymą apsvarsčius visuotiniame susirinkime (29 b. l. 1 t.). Kaip matyti iš valdybos posėdžio, vykusio 2013 m. balandžio 19 d., protokolo (114 b. l. 1 t.), buvo siūloma suspenduoti Ž. G. narystę klube. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad valdyba būtų pateikusi siūlymą pašalinti Ž. G. iš klubo, tačiau Ž. G. pašalinimo klausimas buvo svarstomas 2013-05-04 visuotiniame susirinkime (113 b. l. 1 t.) ir, kaip matyti iš balsavimo rezultatų, pašalintas iš klubo narių. Tačiau visuotinio susirinkimo nutarimas pašalinti Ž. G. ir V. M. iš klubo narių aplamai nėra suformuluotas, iš šio visuotinio susirinkimo protokolo (113 b. l. 1 t.) galima daryti išvadą, kad buvo pravestas balsavimas, tačiau sprendimas šiais klausimais nepriimtas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė ieškovų pašalinimo iš klubo narių procedūrą. Klubo narių suspendavimo tvarka atsakovo įstatuose aplamai nėra numatyta, nereglamentuota, todėl tokios poveikio priemonės taikymas, svarstymas dėl nario teisių suspendavimo taikymo valdybos posėdžiuose ir visuotiniame susirinkime prieštarauja asociacijos veiklos nuostatoms, pažeidžia jos narių teises.

Visuotinio susirinkimo nutarimas ieškovų V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C. pašalinimo klausimu nėra priimtas. Iš atsakovo atstovo paaiškinimo teisme matyti, kad 2012 m. liepos 28 d. visuotiniam susirinkimui pripažinus, kad klubų „Slanka“ ir „Ardaičiai“ sujungimas neteisėtas, šie ieškovai nebelaikomi klubo „Slanka“ nariais, jokie dokumentų apie šių narių priėmimą nėra, todėl ir jų pašalinimo klausimas nebuvo svarstomas. Atsakovas medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ - ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Būtent šio klubo valdymo organai atsakingi už klubo buhalterinės apskaitos, dokumentų tvarkymą, saugojimą, todėl tokia klubo pozicija, kad nesant visuotinio susirinkimo sprendimų dėl šių ieškovų priėmimo į klubo narius, jie nelaikytini klubo nariais, nors jie buvo įtraukti į šio klubo narių sąrašus, dalyvavo klubo medžioklėse, mokėjo mokesčius ir rinkliavas, R. B. ir V. K. buvo išrinkti klubo valdybos nariais, yra neteisėta, akivaizdžiai pažeidžia šių asmenų teises. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo valdybos posėdžių ir visuotinių susirinkimų protokolai netvarkingi, neinformatyvūs, sunkiai įskaitomi, šių organų sprendimai įvairiais klausimais neaiškūs.

Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

Ieškovai ieškiniu (3-8 b. l. 1 t.) prašė panaikinti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo protokolo sprendimus, kuriais V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A. ir R. C. pašalinti iš šio klubo būrelio narių. Paaiškėjus, kad šių ieškovų atžvilgiu visuotinio susirinkimo nutarimai dėl jų pašalinimo iš klubo narių nėra priimti, ieškovai patikslino ieškinį (60-70 b. l. 1 t.), kuriuo prašė pripažinti, kad šie ieškovai yra Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ būrelio nariai, pradinio ieškinio reikalavimą dėl Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo protokolo sprendimų, kuriais šie ieškovai pašalinti iš klubo „Slanka“ narių, panaikinimo palikti nenagrinėtu. Aptaręs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad ieškovai V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A., R. C. buvo klubo „Slanka“ nariai, atsakovas, nesprendęs šių narių pašalinimo klausimo, ginčija jų narystę klube. Teismas laiko, kad ieškovų nelaikymas klubo nariais iš esmės yra jų pašalinimas iš klubo narių. Iš ieškovų paaiškinimų ir jų reikalavimų turinio akivaizdus jų kreipimosi į teismą tikslas – pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus jų atžvilgiu, apginti jų pažeistas teises ir grąžinti juos nariais į klubą „Slanka“, todėl, siekiant išspręsti šalių ginčą iš esmės, užkirsti kelią galimiems ginčams ateityje, priimtinas teismo sprendimas dėl ieškovų V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A., R. C. pašalinimo iš klubo „Slanka“.

Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (LR CK 2.82 str. 4 d.).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad buvo pažeista ieškovo Ž. G. pašalinimo iš klubo narių tvarka, numatyta šio klubo įstatuose (nebuvo valdybos siūlymo pašalinti), atsakovas į visuotinių susirinkimų darbotvarkes neįtraukė klausimų dėl narių (ieškovų) pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformulavo pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešė nei asmenims, kurių narytės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems klubo nariams, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokių svarbių klausimų nagrinėjimui.

Ieškovai V. M. ir Ž. G. pašalinimą iš klubo narių ginčija ir materialinių teisės normų pažeidimų pagrindu, nes jie nėra padarę jokių klubo įstatų ir medžioklės taisyklių pažeidimų. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių ieškovų veiklą, nesuderintą su klubo veiklos tikslais bei kenkiančią klubui, taip pat šiurkščiai pažeidus medžioklės taisykles, už kuriuos būtų pagrindas taikyti įstatuose numatytą griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš klubo narių, todėl toks visuotinio susirinkimo nutarimas, priimtas nesant ieškovų Ž. G. ir V. M. kaltės, pašalinimas iš klubo taikytas nepagrįstai.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotinių susirinkimų sprendimai dėl ieškovų pašalinimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, šio klubo įstatams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškovų pašalinimas iš klubo narių laikytinas neteisėtu.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kadangi ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovams priteistinas žyminis mokestis, kurį jie sumokėjo pareikšdami ieškinį, - 288 Lt (2, 59 b. l. 1 t.).

Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Iš teismui pateiktos detalizuotos pažymos (33 b. l. 2 t.), pinigų priėmimo kvitų (34 b. l. 2 t.), ieškovų atstovo advokato paaiškinimų matyti, kad advokatui R. Lupeikai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme ieškovas Ž. G. už visus ieškovus sumokėjo 5600 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Nors reikalavimų pobūdis ir ginčo esmė nebūdingi daugumai civilinių bylų, ginčas susijęs su specialių žinių reikalingumu, teisinių klausimų naujumu, tačiau ši byla nėra sudėtinga. Advokatas R. Lupeika dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, atstovavo aštuonis asmenis, teikė įrodymus, jo procesiniai dokumentai paruošti kvalifikuotai, advokato kontora yra kitoje vietoje nei teismas. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra asociacija, sprendžiami tik du neturtinio pobūdžio reikalavimai, todėl teismas vertina, jog prašomas priteisti atlyginimas advokatui už ieškovų atstovavimą yra per didelis, neatitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 4000 Lt. Kadangi advokato atstovavimo atlyginimą ir žyminį mokestį sumokėjo ieškovas Ž. G., todėl jam ir priteistinos šios išlaidos.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 15 Lt (1 b. l. 1 t.) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti V. K., N. K., R. B., A. K., Ž. A., R. C. pašalinimą iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo "Slanka" būrelio narių neteisėtu.

Panaikinti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo "Slanka" 2013 m. gegužės 4 d. visuotinio susirinkimo protokolo dalis, pagal kurias Ž. G. ir V. M. pašalinti iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo "Slanka" būrelio narių.

Priteisti iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo "Slanka" Ž. G. 4288 Lt (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo "Slanka" 15 Lt (penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.