- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2-520-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02479-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Juris LT"
- Atsakovas
- “Nebasta“
- Trečiasis asmuo
- "Anjesė"
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Kęstutis Jokimas
- Kategorijos
- 2.1.1.2Civilinių įstatymų aiškinimas ir taikymas
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.16Priešieškinis
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovės UAB „Juris LT“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anjesė“ atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Nebasta“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Nebasta“ priešieškinį ieškovei UAB „Juris LT“ dėl dalies 2019 m. rugpjūčio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Juris LT“ dokumentinio proceso tvarka pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Nebasta“ 4218,20 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Anjesė“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Nebasta“ skolą. UAB „Anjesė“ pagal atsakovės UAB „Nebasta“ užsakymą pristatė atsakovei prekes, nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Nebasta“ 4218,20 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas ir 547 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Nebasta“ pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei UAB „Nebasta“ iš ieškovės UAB „Juris LT“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal atsakovės UAB „Nebasta“ užsakymą UAB „Anjesė“ pateikė, kad įtempimo sistemų (metalinių templių) kaina bus 504,21 Eur, o PVM sąskaitoje-faktūroje bendra suma yra 3995 Eur. Be to, atsakovė nebuvo informuota, kad prekės bus vežamos iš Vokietijos.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Nebasta“ priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Anjesė“ ir UAB „Juris LT“ dalį, kuria naujajam kreditoriui perleista teisė į 3604,65 Eur piniginį reikalavimą. Nurodo, jog tarp pirminio kreditoriaus ir skolininko nebuvo sudaryta rašytinė prekių pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje būtų aiškiai aptartos šalių teisės ir pareigos bei sutarties nevykdymo sąlygos. Atsakovės atstovas iš pirminio kreditoriaus UAB „Anjesė“ užsakė 36 vnt. įvairių templių, skirtų įtempiamų lubų gamybai, kurių bendra kaina, pagal UAB „Anjesė“ pateiktą specifikaciją – 504,21 Eur. Tačiau šalys dėl transportavimo nebuvo susitarusios, be to, ir nebuvo įvardinta transportavimo paslaugos kaina. Atsakovė per DPD kurjerį gavo užsakytas prekes, kurias iškrovė į sandėlį ir iš pirminio kreditoriaus el. paštu gavo PVM sąskaitą–faktūrą Nr. ANG040828 – 4108,86 Eur sumai, kurią iš karto atsisakė priimti ir patvirtinti, nes suma viršijo 8 kartus. Atsakovei gavus iš ieškovės pranešimą apie reikalavimo perleidimą, atsakovė pranešė, kad buvo suderintos kitos medžiagų kainos, todėl atsakovė neprisiima minėtos sumos. Atsakovė mano, kad pirminis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į atsakovę tik 504,21 Eur sumai, todėl tokios apimties reikalavimas ir galėjo būti perleistas, o likusi 3604,65 Eur suma nėra pagrįsta, kurią prašo pripažinti negaliojančia. Pastebėjo, jog UAB „Anjesė“ krovinį, kuris sveria apie 300 kg, atskiru kroviniu gabeno iš Vokietijos, o vėliau per siuntų tarnybą DPD gabeno iš Kauno į Mažeikius.
Atsiliepimas
Ieškovės UAB „Juris LT“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anjesė“ atstovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė pagal byloje esančius duomenis nusiuntė trečiajam asmeniui lentelę ir užsakė 36 įvairaus dydžio temples. 2019 m. gegužės 2 d. trečiojo asmens atstovas išsiuntė atsakovei templių kainas (vieneto (pcs) kaina) ir nurodė, kad templių gamybos terminas yra trys savaitės bei kainuoja logistikos paslaugos. 2019 m. gegužės 6 d. trečiojo asmens atstovas pasiteiravo dėl užsakymo, 2019 m. gegužės 7 d. gavo atsakovės vadovo patvirtinimą, kad templės yra užsakomos, tolesnės užsakymo detalės telefonu buvo derinamos su atsakovės darbuotoju Žilvinu. 2019 m. gegužės 15 d. templės užsakytos pas trečiojo asmens UAB „Anjesė“ tiekėją Besista International. 2019 m. birželio 12 d. transporto kompanija Delamode Baltic pristatė prekes (temples) atsakovei UAB „Nebasta“, prekes priėmė atsakovės įmonės vadovas. 2019 m. birželio 14 d. atsakovei išrašyta PVM sąskaita-faktūra bei el. laiškais suderinta nuolaida. Atsakovė UAB „Nebasta“ po prekių pristatymo neginčijo prekių kiekio ir komplektiškumo. Atsakovė nurodo, kad bendra prekių kaina turėjo būti 504,21 Eur (šią kainą atsakovė gavo susumavusi laiške nurodytas templių vienetų kainas), tačiau užsakyta buvo 36 vienetai įvairių matmenų templių. Atsakovė UAB „Nebasta“ užsakė iš trečiojo asmens UAB „Anjesė“ 36 vienetus įvairių templių, atsakovė buvo tinkamai informuota apie užsakymo kainą, jai buvo nusiųstos templių kainos, taip pat atsakovė buvo informuota apie transporto išlaidas bei apie tai, kad templės bus įgyjamos iš trečiojo asmens UAB „Anjesė“ tiekėjo. Atsakovė, kaip verslininkė ir savo srities profesionalė, turėjo suprasti, kad jai yra siunčiamos templių vienetų kainos, be to, ji pati atsiuntė užsakymą 36 vienetams templių (skirtingi kiekiai skirtingų išmatavimų templių).
Šalies argumentai
Ieškovės UAB „Juris LT“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anjesė“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją (ieškinį palaikė, o su priešieškiniu nesutiko). Papildomai nurodė, kad 2017 m. bendradarbiavimas vykdavo elektroniniais laiškais ir telefonu. UAB „Anjesė“ gavo laišką su lentele iš atsakovės. UAB „Anjesė“ išsiuntė vienetų kainas ir nurodė, kad reikia pridėti transportavimo paslaugą, nes buvo nestandartinis užsakymas (nuo 5 iki 7 metrų ilgio strypai). Transportavimo kaina buvo suderinta su atsakove. Užsakymas buvo pristatytas tiesiai į Mažeikius. Krovinio svoris buvo 426 kg. Pristatė ne DPD. Atsakovei templių reikėjo gretai. Viskas buvo derinama telefonu.
Atsakovės UAB „Nebasta“ atstovai teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją (priešieškinį palaikė, o su ieškiniu sutiko iš dalies). Papildomai nurodė, kad templės buvo nenaudojamos, o kaina nebuvo derinama. Įvyko nesusikalbėjimas ir atsiųstos kainos nebuvo nurodytos, kad už vienetą. Transportavimas turėjo būti iš Kauno. Nežinojo, ką reiškia „psc“ ir nesidomėjo. Parodė, kad templių reikėjo skubiai ir jas gamino skubiai, taip kaip reikėjo. Už tokią kainą templių nebūtų užsakę. Gavus sąskaitą–faktūrą, ją atsisakė pasirašyti ir informavo UAB „Anjesė“ dėl nepagrįstos kainos. Pastebėjo, jog visos templės yra 16 mm diametro, vertinant kainas. Neįmanomas toks kainų skirtumas, todėl manė, kad ne vieneto kaina, visų vienetų, tai yra 36 vnt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. P. parodė, kad dirba atsakovės įmonėje. Gavo užsakymą, kad vienai įmonei reikia templių. Nusiuntė užsakymą, paskaičiavo su transportu apie 500 Eur, nes sąmata buvo 600 Eur. Tokios kainos templių nebūtų užsakę, nes kaina buvo nereali. Nekalbėjo, jog ten yra vieneto kaina. Galutinės kainos nebuvo aptarę, tačiau jis suderinęs užsakymą su vadovu patvirtino užsakymą telefonu. Telefonu nesakė, kiek kainuos transportas ir tai, jog jos bus gabenama iš Vokietijos. Nežino, ką reiškia „psc“. Užsakytos templės nebuvo standartinės, nes jų ir nebūna standartinių.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. M., parodė, kad dirba UAB „Anjesė“ vadybininku. Gavęs užklausimą, išsiuntė atsakovei pasiūlymą. Vėliau bendravo telefonu, atsakovės atstovas sakė, kad reikia skubiai, todėl liepė užsakyti. Prekės buvo gautos iš Vokietijos. „Psc“ yra vienetas. Pasiūlyme nurodyta vieneto kaina. Užsakymas buvo nestandartinis. Standartas yra 1 ar 2 m. Anksčiau turėjo sandorių, viskas buvo gerai, tai buvo specifinės prekės. Po pristatymo pirkėjas nebuvo patenkintas ir ieškojo kompromiso, taikė 15 proc. nuolaidą. Davė žodinį užsakymą ir užsakė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl UAB „Nebasta“ ir UAB „Anjesė“ santykių kvalifikavimo
Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios.
Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Nebasta“ atstovas susisiekė su UAB „Anjesė“ atstovu dėl templių pirkimo. UAB „Anjesė“ atstovas elektroniniu paštu UAB „Nebasta“ atstovui nurodė: templių duomenis, šalia kainą eurais per brūkšnelį su žodžiu „psc“. Atsakovės atstovas telefonu užsakė temples. UAB „Anjesė“ 2019 m. birželio 14 d. išrašė atsakovei UAB „Nebasta“ sąskaitą–faktūrą Nr. ANG040828, nurodant prekės pavadinimą: įtempimo sistema Besista plius transportas, 4108,86 Eur sumai, taikant penkiolikos procentų nuolaidą. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Anjesė“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Nebasta“ skolą. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, jog tarp UAB „Nebasta“ ir UAB „Anjesė“ faktiškai susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. Esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą – daikto perdavimą pirkėjui, daiktą pardavęs asmuo, t. y. UAB „Anjesė“, įvykdė, daiktą įsigijusi šalis turėjo galimybę be jokių apribojimų, savo nuožiūra laisvai disponuoti įsigytu turtu – templėmis. Teismo posėdžio metu liudininkai patvirtino, kad atsakovės atstovas žodžiu užsakė temples ir prašė jas pristatyti skubiai. UAB „Anjesė“ minėtas temples užsakė iš Vokietijos. Vokietijoje veikianti bendrovė 2019 m. gegužės 15 d. išrašė sąskaitą Nr. 190460 UAB „Anjesė“ už 36 vienetus templių, kurių suma iš viso yra 2745,98 Eur. Delamode Baltics, UAB 2019 m. birželio 10 d. UAB „Anjesė“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija DB Nr. 1470451 už transporto paslaugas, tai yra prekių pervežimą iš Vokietijos į UAB „Nebasta“, iš viso 713,90 Eur. UAB „Anjesė“ minėtas sąskaitas apmokėjo, atlikdama bankinius mokėjimus.
Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovė UAB „Nebasta“ galvojo, kad UAB „Anjesė“ atstovo nurodyta kaina yra už visus vienetus, o ne kaina už vieną vienetą. UAB „Anjesė“ teigia, kad nurodė kainą už vieną vienetą.
CK 6.313 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad įrodymai (Vokietijos bendrovės sąskaita už temples, transportavimo įmonės sąskaita už transporto paslaugas, UAB „Nebasta“ ir UAB „Anjesė“ susirašinėjimas) paneigia atsakovės teiginius, kad templių kaina iš viso yra 504,21 Eur, kad kaina nurodyta už vienetą. Iš UAB „Nebasta“ ir UAB „Anjesė“ susirašinėjimo matyti, kad susirašinėjimas vyko tiek lietuvių kalba, tiek ir anglų kalba (our production time is about 3 weeks; psc), todėl atsakovė turėjo ir galėjo numatyti, kad templių kaina yra nurodyta už vieną vienetą, kas patvirtina angliškas trumpinys psc, kuris reiškia – vienetas bei Vokietijos bendrovės išrašyta sąskaita už minėtas temples. Tokiu būdu, darytina išvada, kad UAB „Anjesė“ kaina už vieną vienetą, laikytina realia, atitinkančia rinkos kainas. Be to, iš susirašinėjimo nustatyta ir tai, kad UAB „Anjesė“ informavo atsakovę, kad prie templių kainos reiks pridėti ir transportavimo paslaugą.
Akivaizdu, kad UAB „Anjesė“ užsakiusi temples siekė jas parduoti brangiau, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad faktiškai atsakovės užsakytos templės kainavo 2745,98 Eur bei jų transportavimas tiesiogiai iš Vokietijos atsakovei kainavo 713,90 Eur, esant tokioms aplinkybėms, atsakovei gavus prekes ir jų negrąžinus bei neapmokėjus už jas, priteistina ieškovės reikalaujama 4108,86 Eur suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.
Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas ir kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Įvertinus tai, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato teisę kreditoriui iš skolininko gauti 40 Eur ikiteisminių išieškojimo išlaidų, neteikiant jokių įrodymų apie tokių išlaidų patyrimą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 40 Eur ikiteisminių išieškojimo išlaidų.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Prašydama iš atsakovės priteisti procesines palūkanas, ieškovė rėmėsi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
Pavėluoto mokėjimo palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y., antrąjį 2019 metų pusmetį, todėl šį pusmetį atsakovei atsirado pareiga mokėti procesines palūkanas.
Remiantis Europos centrinio banko tinklapyje skelbiama informacija http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html, fiksuota palūkanų norma buvo 0 proc. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 8,00 proc. (8 proc. + 0 proc.) metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą ieškovei iš atsakovės priteistina bendra 4218,20 Eur suma (4108,86 Eur skola + 69,34 Eur palūkanos, paskaičiuotos už 77 kalendorines dienas, kurių norma 8 proc., + 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos).
Iš atsakovės priteistinos 8 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties
Atsakovė prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir UAB „Anjesė“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui perleistos reikalavimo teisės į atsakovės skolą, kurios atsakovė nepripažįsta.
Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis).
CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Įstatyme nustatytas objektyvus išieškojimo negalimumas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis), kuriam esant draudžiama perleisti reikalavimą, tačiau paaiškėjus, kad buvo perduotas negaliojantis reikalavimas, tam tikrais atvejais kyla civilinė atsakomybė (CK 6.105 straipsnio 1 dalis, 6.107 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog UAB „Anjesė“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovės skolą, todėl atsakovės priešieškinis yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Atmetus priešieškinį ir tenkinus ieškinį atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 47,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anjesė“ bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 850,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodyto dydžio išlaidos pagrįstos sąskaitomis Nr. V-101/2019-09-18, Nr. KJ904, Nr. KJ933 bei bankiniais mokėjimais, išlaidų dydis atitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintus dydžius, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės UAB „Juris LT“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anjesė“ naudai.
Teismas patyrė 8,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, atsakovės priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“, j. a. k. 167216440, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, j. a. k. 303262509, naudai:
– 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
– 547,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“, j. a. k. 167216440, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anjesė“, j. a. k. 134794682, naudai:
– 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“, j. a. k. 167216440, į valstybės biudžetą 8,98 Eur (aštuonis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.