- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-457-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02479-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nebasta“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ dėl dalies 2019 m. rugpjūčio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ pateikė teismui ieškinį, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Nebasta“ 4218,20 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Anjesė“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Nebasta“ skolą. UAB „Anjesė“ pagal atsakovės UAB „Nebasta“ užsakymą pristatė atsakovei prekes, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Nebasta“ 4218,20 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas ir 547 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Nebasta“ pateikė prieštaravimus.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Nebasta“ byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Anjesė“ ir UAB „Juris LT“, dalį, kuria naujajam kreditoriui perleista teisė į 3604,65 Eur piniginį reikalavimą. Nurodė, kad tarp pirminio kreditoriaus ir skolininko nebuvo sudaryta rašytinė prekių pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje būtų aiškiai aptartos šalių teisės ir pareigos bei sutarties nevykdymo sąlygos. Atsakovės atstovas iš pirminio kreditoriaus UAB „Anjesė“ užsakė 36 vnt. įvairių templių, skirtų įtempiamų lubų gamybai, kurių bendra kaina pagal UAB „Anjesė“ pateiktą specifikaciją – 504,21 Eur. Tačiau šalys dėl transportavimo nebuvo susitarusios, be to, ir nebuvo įvardinta transportavimo paslaugos kaina. Atsakovei gavus iš ieškovės pranešimą apie reikalavimo perleidimą, atsakovė pranešė, kad buvo suderintos kitos medžiagų kainos, todėl atsakovė neprisiima minėtos sumos. Atsakovė nurodė, kad pirminis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į atsakovę tik 504,21 Eur sumai, todėl tokios apimties reikalavimas ir galėjo būti perleistas, o likusi 3604,65 Eur suma nėra pagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. kovo 10 d. galutiniu sprendimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą: ieškovės ieškinį patenkino visiškai, atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Nebasta“ ieškovės UAB „Juris LT“ naudai: 4218,20 Eur skolą; 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 547,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Nebasta“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Anjesė“ naudai 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą 8,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas konstatavo, kad tarp UAB „Nebasta“ ir UAB „Anjesė“ faktiškai susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. Esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą – daikto perdavimą pirkėjui, daiktą pardavęs asmuo, t. y. UAB „Anjesė“, įvykdė, daiktą įsigijusi šalis turėjo galimybę be jokių apribojimų, savo nuožiūra laisvai disponuoti įsigytu turtu – templėmis.
6. Teismas sprendė, jog įrodymai (Vokietijos bendrovės sąskaita už temples, transportavimo įmonės sąskaita už transporto paslaugas, UAB „Nebasta“ ir UAB „Anjesė“ susirašinėjimas) paneigia atsakovės teiginius, jog templių kaina iš viso yra 504,21 Eur, kad kaina nurodyta už vienetą.
7. Teismas nurodė, kad UAB „Anjesė“ kaina už vieną gaminio vienetą laikytina realia, atitinkančia rinkos kainas. Be to, iš susirašinėjimo nustatyta ir tai, kad UAB „Anjesė“ informavo atsakovę, jog prie templių kainos reiks pridėti ir transportavimo paslaugos kainą.
8. Teismas vertino, kad kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas ir kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
9. Teismas vertino, kad UAB „Anjesė“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovės skolą, todėl atsakovės priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Nebasta“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai, o ieškovės reikalavimą dėl 3604,65 Eur priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Tarp pirminio kreditoriaus ir skolininko nebuvo sudaryta rašytinė prekių pirkimo- pardavimo sutartis, kurioje būtų aiškiai aptartos šalių teisės ir pareigos bei sutarties nevykdymo sąlygos. Reikalavimo perleidimas pažeidė atsakovės teises, nes pirminis kreditorius vienašališkai ir neteisėtai padidino prekių kainą ir apie tai skolininko neinformavo.
10.2. Teismas nepagrįstai byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus vertino tik ieškovės ir trečiojo asmens naudai, nusižengdamas elementariems logikos dėsniams bei sąžiningumo ir protingumo principams. Pirminis kreditorius nuo pat pradžių elgėsi atsakovės atžvilgiu nesąžiningai. Gavęs užsakymą prekėms, nenurodė galutinės prekių kainos, nuslėpė nuo pirkėjo ketinimus įskaičiuoti į kainą transportavimo išlaidas, vėliau nenurodė, kokio dydžio jos gali būti. Atsakovė sąskaitos faktūros nepatvirtino, atsisakė ją apmokėti ir paprašė paaiškinimo, tačiau trečiasis asmuo nesiekė ginčo išspręsti derybų keliu, nepateikė skolų suderinimo akto ir, neinformuodama atsakovės, perleido reikalavimo teisę ieškovei.
10.3. Teismo vertinimas, jog atsakovė sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, suprasdama, ar turėdama suprasti, jog prekės kainuos tiek, keik iš jos reikalaujama, yra neteisingas, nesąžiningas. Esminis įrodymas, nulėmęs teismo išvadą, yra, būtent, elektroninis laiškas, kuriame 15-oje pozicijų išvardintos templės su kainomis, pridedant žodelį „psc“. Tačiau šis įrodymas negali būti vertinamas be kito byloje esančio rašytinio įrodymo – templių žiniaraščio, kurį atsakovė siuntė trečiajam asmeniui, nurodydama kiek ir kokių templių jai reikia. Šiuo atveju, tas angliškas žodelis „psc“ yra klaidinantis, ir buvo prirašytas specialiai, siekiant apgauti klientą ir reikalui esant suklaidinti teismą.
10.4. Atsakovė ir toliau laikosi pozicijos, jog pirminis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į atsakovę tik 504,21 Eur sumai. Tokios apimties piniginis reikalavimas galėjo būti perleistas Reikalavimo perleidimo sutartimi. Likusi reikalavimo dalis 3604,65 Eur sumai, yra nepagrįsta, todėl toje dalyje Reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juris LT“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie užsakytų templių kainą ir tokias temples iš trečiojo asmens užsakė. Užsakytas temples vėliau priėmė, nereiškė dėl templių jokių pretenzijų, templių negrąžino trečiajam asmeniui, kuris šiuo atveju laikytinas kaip tinkamai įvykdęs templių užsakymą. Trečiasis asmuo teismui pateikė įrodymus, kad templių tiekėjui sumokėjo atitinkamą sumą, o taip pat sumokėjo už transporto paslaugas.
11.2. Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, pasirinko netinkamą procesinį teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.107 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad skolininkas (šiuo atveju atsakovė) turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (byloje nėra ginčo dėl reikalavimo perleidimo fakto, pranešimo ar reikalavimo perleidimo sutarties įteikimo atsakovei). Priešieškinio patenkinimas iš esmės niekuo neįtakotų atsakovės teisių ir pareigų apimties pakeitimo, todėl priešieškinys šioje byloje nėra laikytinas tinkamu atsakovės teisių gynimo būdu, ir todėl teisėtai pirmosios instancijos teismo atmestas.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Anjesė“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1.Pačios atsakovės atstovų paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė temples užsakė, buvo tinkamai informuota apie templių kainą ir tokį užsakymą patvirtino.
12.2.Byloje esantys įrodymai patvirtina realią templių kainą kartu su transportavimo išlaidomis, kurią trečiais asmuo realiai apmokėjo ir, kaip teisingai nustatė teismas, su savo pelno marža temples pardavė atsakovei. Atsakovės apeliavimas į logiką ir spekuliatyvūs teiginiai neva skirtingų templių kainos nelogiškos, nesudaro pagrindo abejoti ankščiau nurodytais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis.
12.3.Atsakovė nurodė, jog neva nesuprato sutrumpinimo „psc” reikšmės, nors nurodė, jog suprato parašymą apie templių gamybos laiką, kuris taip pat 2019-05-02 trečiojo asmens el. laiške buvo nurodytas anglų kalba.
12.4.Atsakovė žinojo iš kur bus vežamos templės, o taip pat žinojo templių kainą, todėl sprendimu pagrįstai buvo įpareigota tokią kainą sumokėti. Atsakovė temples priėmė, nereiškė dėl užsakytų ir pristatytų templių trečiajam asmeniui jokių pretenzijų ar pastabų.
12.5.Nagrinėjamu atveju atsakovė, pareikšdama priešieškinį, pasirinko netinkamą procesinį teisių gynimo būdą. Atsakovės ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovės teisės jokia apimtimi nebuvo apribotos ir tokia reikalavimo perleidimo sutartis atsakovės teisių ir interesų niekaip neįtakoja, nes, kaip nurodyta, atsakovė nėra apribota reikšti atsikirtimus ir naudotis visomis gynybos priemonėmis, kuriomis galėtų gintis prieš pradinio kreditoriaus (trečiojo asmens) pareikštą reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)
14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos, kurios reikalauja naujas kreditorius pagal sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui perleistos reikalavimo teisės į atsakovės skolą, priteisimo.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Anjesė“ 2019 m. birželio 14 d. išrašė atsakovei UAB „Nebasta“ sąskaitą faktūrą Nr. ANG040828, nurodant prekės pavadinimą: įtempimo sistema Besista plius transportas, 4108,86 Eur sumai, taikant penkiolikos procentų nuolaidą. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Anjesė“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Nebasta“ skolą. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą.
Dėl ieškinio reikalavimų
16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus vertino tik ieškovės ir trečiojo asmens naudai, t. y. netinkamai vertino įrodymus.
17. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės UAB „Nebasta“ atstovas susisiekė su UAB „Anjesė“ atstovu dėl templių pirkimo. Iš į bylą pateiktų el. laiškų kopijų matyti, kad 2019-04-30 atsakovė nusiuntė trečiajam asmeniui UAB „Anjesė“ lentelę ir užsakė 36 įvairaus dydžio temples. 2019-05-02 trečiojo asmens atstovas išsiuntė atsakovei templių kainas su jų techniniais duomenimis. Pažymėtina, kad prie templių nurodytos kainos (vieneto (angliškai „pcs“) kaina). Taip pat nurodyta, kad templių gamybos terminas yra trys savaitės bei kainuoja logistikos paslaugos (nurodyta: „plius logistika dar transportą skaičiuoja“). 2019-05-06 trečiojo asmens atstovas pasiteirauja dėl užsakymo, 2019-05-07 gauna atsakovės vadovo patvirtinimą, kad templės yra užsakomos, nurodoma, kad tolesnės užsakymo detalės telefonu derinti su atsakovės darbuotoju. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. P. patvirtino, kad suderinęs užsakymą su vadovu patvirtino užsakymą telefonu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, tiek atsakovės atstovas V. B., tiek liudytojas Ž. P. patvirtino, kad templių atsakovei reikėjo skubiai. 2019-05-15 templės užsakytos iš B. I.. Minėta bendrovė 2019 m. gegužės 15 d. išrašė sąskaitą Nr. 190460 UAB „Anjesė“ už 36 vienetus templių, kurių suma iš viso yra 2745,98 Eur. UAB „D. B.“ 2019 m. birželio 10 d. UAB „Anjesė“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija DB Nr. 1470451 už transporto paslaugas, tai yra prekių pervežimą iš Vokietijos į UAB „Nebasta“, iš viso 713,90 Eur. 2019-06-12 transporto kompanija D. B. pristatė prekes (temples) atsakovei UAB „Nebasta“, prekes priėmė atsakovės vadovas.
19. Atsakovė teigia, jog galvojo, kad UAB „Anjesė“ atstovo nurodyta kaina yra už visus vienetus, o ne kaina už vieną vienetą bei, kad nesuprato „pcs“ trumpinio reikšmės. Iš UAB „Nebasta“ ir UAB „Anjesė“ susirašinėjimo matyti, kad susirašinėjime el. paštu duomenys buvo nurodomi tiek lietuvių kalba, tiek ir anglų kalba (our production time is about 3 weeks; „psc“). Kokių nors pastabų ar klausimų dėl to, jog nėra aišku, kas parašyta anglų kalba, atsakovės atstovai trečiajam asmeniui nereiškė, taip pat dėl kainos ar iš kur ir už kokią sumą bus atvežamos templės, nesitikslino. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, kaip verslininkė ir savo srities profesionalė, kuri nuolat užsakinėja įvairias prekes, turėjo suprasti, kad jai yra siunčiamos templių vienetų kainos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė suprato, jog užsakomų templių kainos yra nurodomos už vienetą, sutiko su tokia kaina ir pati užsakė 36 įvairaus dydžio temples.
20. Taip pat atsakovė nurodo, jog tokios templių vieneto kainos nelogiškos. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė užsakė nestandartines temples, tai patvirtino trečiasis asmuo ir atsakovė. Trečiojo asmens darbuotojas liudytojas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad skirtingas templių kainas lėmė nestandartiniai templių išmatavimai ir sudėtingas templių gamybos procesas, medžiagos tokių parametrų templėms pagaminti. Kad templių kainos yra realios, patvirtina į bylą pateikta B. I. 2019 m. gegužės 15 d. sąskaita Nr. 190460 už 36 vienetus templių, kurių suma iš viso yra 2745,98 Eur bei UAB „Anjesė“ mokėjimas už temples.
21. Atsakovė teigia, jog nežinojo, kad templės jai bus atvežtos ne iš Kauno, o iš Vokietijos. Iš byloje esančio „Delamode logistics“ važtaraščio matyti, kad templės iš Vokietijos buvo tiesiogiai pristatytos atsakovei ir jas priėmė atsakovės vadovas V. B.. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog, gavusi užsakytas prekes, atsakovė būtų reiškusi pretenzijas „Delamode logistics“ ar UAB „Anjesė“ dėl prekių pristatymo tiesiogiai iš Vokietijos.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, kad atsakovė UAB „Nebasta“ užsakė iš trečiojo asmens UAB „Anjesė“ 36 vienetus įvairių templių (atsakovė pati teikė užsakomų templių žiniaraštį, užsakomos templės buvo nestandartinės), atsakovė buvo tinkamai informuota apie užsakymo kainą, taip pat atsakovė buvo informuota apie transporto išlaidas. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad trečiasis asmuo UAB „Anjesė“ sumokėjo „Besista GmBH“ ir „D. L.“ už templių gamybą ir transportavimą (templių kaina – 2745,98 Eur bei jų transportavimas iš Vokietijos atsakovei – 713,90 Eur), atsakovė gautų prekių negrąžino ir už jas nesumokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį ieškinio reikalavimą ir priteisė ieškovei 4108,86 Eur sumą.
23. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi, analizavo ne atskirus byloje esančius įrodymus, o jų visumą ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Dėl priešieškinio reikalavimų
24. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir UAB „Anjesė“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, nurodydama, jog pirminis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į atsakovę tik 504,21 Eur sumai, todėl tokios apimties piniginis reikalavimas galėjo būti perleistas reikalavimo perleidimo sutartimi; likusi dalis reikalavimo – 3604,65 Eur, yra nepagrįsta, todėl toje dalyje reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia. Pažymėjo, kad šios sutarties 6 p. apibrėžta sąlyga, jog „Paaiškėjus, kad Naujajam kreditoriui perduotas reikalavimas yra negaliojantis, ši sutartis laikoma negaliojančia, Pradinis kreditorius neturi teisės reikalauti iš Naujojo kreditoriaus sutarties 8 punkte nurodytos sumos ir privalo atlyginti Naujojo kreditoriaus patirtus, dokumentais pagrįstus nuostolius, dėl negaliojančio reikalavimo perleidimo“.
25. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.
26. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti.
27. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, vertinama: prievolė, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; sandoris, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).
28. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens UAB „Anjesė“ reikalavimo teisė į atsakovę UAB „Nebasta“ atsirado prekių pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu. Atsakovė neginčija visos skolos sumos, neginčija, jog tarp šalių buvo sudaryta templių pirkimo-pardavimo sutartis, tik ginčija dalį skolos sumos už prekes. Tai nereiškia, kad trečiasis asmuo reikalavimo perleidimo naujajam kreditoriui momentu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę.
29. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar, kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos. Priešingai, byloje konstatuota, jog UAB „Anjesė“ turėjo reikalavimo teisę į visą perleistą atsakovės skolą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį atmetė.
30. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
33. Trečiasis asmuo UAB „Anjesė“ prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo advokatui už teisinę pagalbą – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500,00 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, jog trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl jas priteisia iš atsakovės UAB „Nebasta“ trečiojo asmens UAB „Anjesė“ naudai. Ieškovė priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“, j. a. k. 167216440, trečiajam asmeniui UAB „Anjesė“, j. a. k. 134794682, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.