Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 079,92 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad ieškovė sudarė su atsakovu 2019-07-31 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas per nuomos laikotarpį nuomojamam butui ir jame esančiam turtui padarė žalos, kurią pripažino, bet atsisakė geranoriškai atlyginti.

2020-11-17 preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei 2 079,92 skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 079,92 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-17) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo bei 519,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, pateikdamas teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neginčija fakto, kad buvo išsinuomojęs ieškovės butą aktualioje ginčui nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir ieškinyje nurodytu terminu, tačiau nesutinka nei su ieškinyje nurodyta tariamai dėl atsakovo kaltės padaryta žala, nei su žalos dydžio paskaičiavimu. Nurodo, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytas nuostolių dydis akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytų nuostolių paskaičiavimo principų ir elementarių protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijų. Be to, atsakovui išnuomotas butas nebuvo naujas, ar labai geros būklės ir iki išnuomavimo atsakovui jo remontas buvo darytas prieš 13 metų. Pažymėjo, kad perdavimo-priėmimo akte yra tik konstatuoti buto defektai, tačiau jame nėra konstatuojama atsakovo kaltė už tuos defektus. Ieškovė iš anksto parengė šį aktą, pasinaudojo atsakovo nepatyrimu butų nuomos srityje. Buto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu ieškovė buvo atvykusi kartu su savo sugyventiniu ir pastarasis buto perdavimo metu sudarė konfliktinę situaciją, rėkė ant atsakovo ir ginčas vos neperaugo į fizinį konfliktą. Kadangi buvo daromas toks psichologinis spaudimas ir kartu su ieškove atvykęs asmuo elgėsi agresyviai - atsakovo bendranuomininkė I. V., vengdama konflikto ir norėdama apsaugoti mažametį vaiką nuo streso, paprašė atsakovo kuo greičiau pasirašyti aktą ir išeiti iš buto, todėl pastarasis, nors ir nesutikdamas su akte nurodytais sugadinimais, pasirašė ant ieškovės iš anksto parengto patalpų priėmimo perdavimo akto. Pažtmėjo, kad ieškovė tik po buto perdavimo akto pasirašymo pradėjo kelti naujas sąlygas ir papildomai reikalauti, kad būtų atnaujintos viso buto grindys, demontuoti baldai bei pakeistos visos plytelės. Tuo tarpu atsakovas tuo metu, kai pasirašinėjo aktą, kalbėjo tik apie depozito (500,00 Eur) grąžinimą arba pasilikimą ieškovei. Ieškovės pradinis reikalavimas siekė 5 077,40 Eur. Atsakovas savo iniciatyva kreipėsi į parketo remonto paslaugas teikiančią įmonę, kuri ieškovės sąmatoje nurodytus darbus įvertino 766,00 Eur suma, todėl atsakovas ginčydamas ieškovės sąmatą tą ir nurodė. Po to ieškovė sumažino savo reikalavimą iki 2 079,92 Eur. Vertina, kad pateiktoje remonto sąmatoje nėra pagrįstas tokio remonto darbų kiekio būtinumas, nors padaryta žala yra akivaizdžiai mažesnė. Be to, sudarant sąmatą nebuvo įvertintas natūralus daiktų pablogėjimas, jų nusidėvėjimas. Taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas pasirašė kartu su ieškiniu pateiktą perdavimo-priėmimo aktą, tačiau jis nepripažįsta: - grindų sugadinimo fakto – jo kaltės nėra, grindų dėvėjimasis valgomojo stalo srityje yra natūralus. Ieškovės reikalavimas dėl vienos suskilusios plytelės pakeisti visų plytelių dangą yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad nors yra pateiktas tariamai atliktų gyvatuko remonto darbų aktas, pačiame ieškovės bute sienos yra ir taip natūraliai suskilinėjusios, o pats gyvatukas buvo netinkamai pritvirtintas.

Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus ieškovė nurodė, jog atsakovas neginčija žalos padarymo fakto bei žalos dydžio, t. y. atsakovas objektyviai nepaneigia ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir netgi pripažįsta, kad ieškovei yra skolingas bei pateikia savo nuomonę dėl remonto darbų apimties ir galimos jų kainos. Atsakovo svarstymai dėl darbų kainos nepagrįstumo, nepateikus į bylą jokių objektyvių duomenų, yra nepagrįsti. Atsakovo pozicija remiasi išimtinai prieštaravimu ieškinio atskiriems teiginiams. Prie prieštaravimų pridėtame 2020-11-12 atsakyme į ieškovės pretenziją nurodo, kad „pagal Nuomininko turimą sąmatą, maksimalūs Nuomotojo realūs nuostoliai galimai siekia 200,00 Eur“, tačiau vėliau pateiktuose prieštaravimuose atsakovas pats teigia bei prideda įrodymus, jog vien parketlenčių šlifavimo ir poliravimo darbų kaina sudaro 766,00 Eur. Atsakovas patalpų perdavimo–priėmimo akto neginčija ir jį pripažįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti patalpų perdavimo–priėmimo akte nurodytų duomenų teisingumu.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas grąžino butą su padaryta žala, ieškovė dėl to patyrė nuostolius. Buvo perskaičiuota apgadinimų šalinimo kaina, tačiau atsakovas atsisako atlyginti padarytą žalą. Buto kokybė suprastėjo, kiti nuomininkai išnuomojo jau už mažesnę kainą (470,00 Eur). Atkreipė dėmesį, kad sutartyje numatyta, jog užstatas yra įskaitomas, kai atlygins padarytą žalą, jis bus grąžintas. Paaiškino, kad užstatas viršijo nuostolius. Pažymėjo, kad jeigu keičiamos visos plytelės, turi būti išmontuojami baldai. Sutartyje numatyta atsakovo pareiga kėdžių veltinukus saugoti ir keisti, kad nesibraižytų grindys. Norint šlifuoti parketą, reikia išmontuoti spintą bei atkreipė dėmesį, kad jeigu būtų šlifuotjama tik subraižymų vieta, tuomet skirtųsi parketo spalva. Atsakovas išsinuomodamas nenurodė buto trūkumų, be to sugadinimus iš esmės pripažįsta. Per 1 metus atsakovas nepašalino sugadinimų.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apgadinimų kaina neadekvati. Grindys nebuvo naujos, spintų išmontuoti nereikia. Parketas subraižytas nuo ieškovo kėdžių. Plytelė įskilo, galbūt iškrito kažkas iš šaldytuvo. Paaiškino, kad buto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu ieškovė sudarė konfliktinę situaciją, rėkė ant atsakovo. Kadangi atsakovas jautė psichologinį spaudimą, neturėjo patirties, nors ir nesutikdamas su akte nurodytais sugadinimais, pasirašė ant ieškovės iš anksto parengto patalpų priėmimo perdavimo akto. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie remontą. Prašo atnaujinti visą butą, tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Nuomininkas yra vartotojas, todėl pati ieškovė turėjo rūpintis, kad jos kėdės nebraižytų grindų. Neginčija apgadinimų, tai natūralus naudojimas ir dėvėjimasis, įprasta rizika, įtraukta į nuomos kainą. Nevertinamas nusidėvėjimas, o užstatas pilnai padengia nuostolius. Visų plytelių keisti nereikia – tai nelemia buto kainos (viena įskelta plytelė), netrukdo butu naudotis.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl spintų, baldų montavimo duomenų byloje nėra, bet nuomininkams meistrai sakė, kad baldų išmontuoti tikrai nereikia, o apie 40 m/2 parketo išklojimas ir dar plytelių sudėjimas, tai viso buto remontas.

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sudarė su atsakovu 2019-07-31 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1-2 dalys). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačios sutarties pagrindinių vykdymo sąlygų ir/ar jos nutraukimo, o dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti perduoto nuomininkui daikto kokybę tenka nuomotojui, tuo tarpu nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad, labiau tikėtina, jog būtent atsakovas atliko šiuos ieškovės nurodomus ginčo buto apgadinimus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Nustatyta, kad šalys 2019-07-31 pasirašė patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo butas buvo perduotas naudotis atsakovui (nuomininkui) bei buvo patvirtinta, kad perduodamas butas ir jame esantys turtas (baldai, šviestuvai, elektros ir santechnikos įrenginiai, techniniai / buitiniai prietaisai) yra tvarkingi, tinkami naudoti bei neturi jokių defektų. Remiantis sutarties 6 dalimi atsakovas įsipareigojo tinkamai naudoti patalpas, palaikyti jose švarą ir ramybę; saugoti ir tausoti nuomojamas patalpas bei patalpose paliktą turtą (baldus, šviestuvus, elektros ir santechnikos įrenginius ir techninius / buitinius prietaisus); saugoti / tausoti patalpų būklę, jog nebūtų braižomos grindys, būtų nepažeisti sienų ar baldų kampai ir panašiai; tuoj pat pranešti apie gedimus nuomotojui. Byloje nėra duomenų, kad per nuomos laikotarpį atsakovas būtų pranešęs ieškovei apie atsiradusius patalpų ar jame esančio turto sugadinimus (gedimus). Pasibaigus nuomos terminui ieškovė ir atsakovas 2020-08-29 kartu apžiūrėjo butą ir užpildė patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Ginčo dėl to byloje nėra. Perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad atsakovo perduodamos ieškovei patalpos yra neišvalytos; virtuvėje sudaužyta plytelė, užjuodinti plytelių tarpai; svetainėje pažeista parketo danga virtuvės zonoje (stalo, kėdžių vietoje) – subraižytas parketas, parketo danga lipni; svetainėje apgadinti dviejų roletų kraštai; svetainėje, išėjime iš balkono, nepataisomai suplėšytas tinklelis; vonios kambaryje elektrinis radiatorius išrautas iš sienos. Sutarties 10 punkte numatyta, kad nuomininkas atlygina nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius. Sutarties 3.5. punkte numatyta, kad padaryta žala atlyginama ne vėliau nei per 3 darbo dienas.

Analizuojant perdavimo–priėmimo aktą, matyti, kad atsakovas sutiko atstatyti (suremontuoti) nustatytus apgadinimus arba ieškovei atlyginti žalą dėl sugadintos plytelės virtuvėje; svetainėje sugadintos parketo dangos; sugadinto tinklelio išėjime į balkoną bei vonioje iš sienos išrauto radiatoriaus įtvirtinimo. Atsakovas teigia, kad perdavimo–priėmimo akte yra tik konstatuoti buto defektai, tačiau jame nėra konstatuojama atsakovo kaltė už tuos defektus. Atsakovas teigia, kad ieškovė iš anksto parengė šį aktą, pasinaudojo atsakovo nepatyrimu butų nuomos srityje. Procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu atsakovas bei trečiasis asmuo teigė, kad perdavimo–priėmimo akto pasirašymo metu tarp šalių kilo konfliktas. Teigė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Trečiasis asmuo I. V. paaiškino, jog vengdama konflikto ir norėdama apsaugoti mažametį vaiką nuo streso, paprašė atsakovo pasirašyti aktą ir išeiti iš buto. Atsakovas, siekdamas išvengti didesnio konflikto, nors ir nesutikdamas su akte nurodytais sugadinimais, pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė paaiškino, kad pasirašant patalpų priėmimo–perdavimo aktą dalyvavo tik atsakovas ir trečiasis asmuo, o mažamečio vaiko nebuvo. Nors atsakovas teigia, kad patyrė psichologinį spaudimą, tačiau neteikia jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Teismas pažymi, kad atsakovas galėjo patalpų perdavimo–priėmimo akto nepasirašyti, pasirašyti su išlyga arba akte pateikti savo prierašą ar pastabą, kad nesutinka su žala ar su žalos dydžiu. Atsakovas taip pat galėjo pasinaudoti antstolio paslaugomis ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti, jo nuomone, svarbias aplinkybes, susijusias su patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu arba kreiptis į advokatą teisinės konsultacijos. Nors atsakovas teigia, kad yra nepatyręs, silpnesnioji šalis, teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus. Teismas pažymi, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų abejoti patalpų perdavimo–priėmimo aktu. Be to, šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, kad atsakovo sumokėtas depozitas po nuomos sutarties nutraukimo buvo paliktas ieškovei, atsakovas per visą laiką jo grąžinti nepareikalavo. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas būtų jautęs spaudimą ir kategoriškai nesutikęs su perdavimo–priėmimo aktu, atsakovas, kaip suaugęs protingas asmuo, siektų pasinaudoti nuomos sutarties 3.5 punktu ir jame nustatyta depozito grąžinimo sąlyga.

Nustačius, kad atsakovas perdavimo–priėmimo aktu pripažino, kad nuostoliai atsirado jo gyvenimo bute laikotarpiu ir dėl jo kaltės, atsakovui kyla pareiga atlyginti butui padarytus nuostolius. Atsakovas teigia, kad nors yra pateiktas tariamai atliktų gyvatuko remonto darbų aktas, pačiame ieškovės bute sienos yra ir taip natūraliai suskilinėjusios, o pats gyvatukas buvo netinkamai pritvirtintas. Tačiau taip pat nurodo, kad su meistru J. L. ėjo tvarkyti gyvatuko, tačiau paaiškėjo, kad iešovė jau buvo jį sutvarkiusi. Taigi, esant prieštaringiems atsakovo paaiškinimams, teismas juos vertina kritiškai (CPK 185 straipsnis).

Atsakovas teigia, kad grindų dėvėjimasis valgomojo stalo srityje yra natūralus nusidėvėjimas, – ties valgomuoju stalu nuo ieškovės kėdz?ių esantys parketo lako subraižymai yra natūralūs ir įprasti. Atsakovas neatliko jokių neįprastų veiksmų, kurie pablogintų grindų (parketo lako) dėvėjimąsi. Vertina, kad ieškovė neskyrė lėšų buto grindų valgomojo stalo zonoje dėvėjimosi apsaugai, todėl ji ir negali turėti pagrįstų lūkesčių, jog grindys bus apsaugotos nuo susibraižymų valgomojo stalo zonoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties 6.8 punkte šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja baldus naudoti pagal jų paskirtį, prižiūrėti, kad jie nebraižytų grindų, nusidėvėjus kojelių paminkštinimams, juos atnaujinti. Atsižvelginat į tai, kad šalys sutartyje numatė, jog atsakovas saugos grindis nuo subraižymų, o padarytas grindų sugadinimas būtent ir yra sutartyje aptarti apgadinimai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad grindų subraižymas būtent valgomojo zonoje, yra natūralus nusidėvėjimas. Atsakovo teiginiai, jog ieškovės pareiga buvo parūpinti kėdžių paminkštinimus atmetami, kaip nepagrįsti pagal nurodytą sutarties nuostatą.

Ginčas kilo ir dėl suskilusios virtuvės plytelės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad galimai imant kažkokį daiktą iš šaldytuvo, jis nukrito ir taip buvo sudaužyta plytelė. Atsakovas sutinka, kad jis sugadino virtuvės plytelę, tačiau teigia, kad tai natūralus nusidėvėjimas. Vertina, kad galima pakeisti tik vieną plytelę, o visos virtuvės plytelių pakeitimas yra neproporcingas žalos atlyginimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovas pripažįsta, jog dėl jo veiksmų buvo sudaužyta virtuvės grindų plytelė. Atsakovas vertina, kad pakeisti visas plyteles yra neproporcinga padarytai žalai, tačiau neteikia duomenų, kaip būtų galima pakeisti tik vieną plytelę. Ieškovė pateikė 2020-10-06 iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą buto remonto darbų sąmatą, kurioje buvo įvertinta perdavimo-priėmimo akte užfiksuotų apgadinimų pašalinimo (remonto darbų) kaina – 2 079,92 Eur. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad nurodytos sąmatos sudarytos neteisingai ar nurodytos kainos yra neadekvačios. Ieškovė nurodė, kad atsakovo pakviestas meistras iš UAB „Storas medis“ ir plytelių klojimo meistras 2020-09-26 atvyko į butą apžiūrėti ir įvertinti remonto darbų kainos, tačiau negalėjo pateikti sprendimo, kaip būtų įmanoma pakeisti vieną plytelę, nepateikė informacijos, ar rado tokią pačią, ar panašią plytelę bei nepasiūlė kitų sprendimo variantų. Viena vertus, atsakovo teiginys, kad pakeisti visas plyteles būtų neproporcinga priemonė ir pakanka pakeisti tik vieną plytelę yra logiškas, tačiau teismo vertinimu, jis nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir/ar objektyvių paaiškinimų, kaip tai būtų galima padaryti, todėl tai savaime nepaneigia ieškovės pateiktų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų dėl plytelių keitimo. Atsakovas neteikė jokių duomenų, kaip turėtų būti atliktas vienos plytelės pakeitimas, kokia būtų tokių darbų kaina, ar bus galima įsigyti ir pakeisti plytelę taip, jog grindys atrodytų estetiškai, todėl jie taip pat vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, norint tinkamai sutvarkyti grindis ir užtikrinti estetinį vaizdą, yra reikalinga atlikti grindų plytelių keitimą.

Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė byloje, jog butas po jo grąžinimo atsakovo buvo apgadintas, teismo vertinimu, šie apgadinimai padaryti ne dėl normalaus nusidėvėjimo ir padaryti atsakovui gyvenant ginčo bute. Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, nėra.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Šalių sudarytos sutarties 9.3 punkte numatyta nuomininko pareiga nuomotojui butą perduoti tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, o sutarties 10 punkte nustatyta atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad patalpų būklė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, kadangi nuotraukose matomi apgadinimai ant grindų bei ištrauktas iš sienos gyvatukas nėra normalus nusidėvėjimas. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008), patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo, išskyrus smulkius pažeidimus, nežymius pabraižymus.

Atsakovas teigia, kad šuo atveju žalos apimtis yra įrodinėjima tik preliminaria sąmata, bet ne realiai atliktus darbus pagrindžiančiomis sąskaitomis faktūromis, t. y. siekiama gauti ne faktiškai patirtų, o tik numanomų nuostolių atlyginimą. Viena vertus, nors ieškovė ir nurodė, kad faktiškai ieškovė nurodytų visų nuostolių dar nepatyrė, nes neatliko visų buto remonto darbų pagal byloje pateiktą kainų pasiūlymo lentelę (faktiškai remonto sąmatą), buvo atlikti tik vonios kambaryje išrauto elektrinio radiatoriaus remonto darbai, kurių kaina 221,43 Eur, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia ieškovės teisės reikalauti minėtų nuostolių atlyginimo, nes ginčo butas buvo apgadintas ir jo vertė dėl to sumažėjo, bei norint ją atstatyti, ieškovė faktiškai patirs nurodytas išlaidas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, remiantis šalių sudaryta sutartimi, CK 6.251 straipsnio nuostatomis, pagal kurias padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, ieškovės reikalavimai dėl buto remonto išlaidų – 2 079,92 Eur priteisimo tenkinami.

Taigi, kontstavus visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus (grąžinus ieškovei butą su apgadintomis grindimis, su vonioje iš sienos išrautu radiatoriumi), žalą (nurodytus buto apgadinimus) ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (kad nurodytus apgadinimus atliko būtent atsakovas), o atsakovo kaltei preziumuojamai (ir atsakovo nepaneigtai), ieškovei iš atsakovo priteistina 2 079,92 Eur nuostolių (CK 6.249–6.251 straipsniai).

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 2 079,92 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2020-11-17 iki visiško teismo preliminaraus sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį, galutiniu sprendimu išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 519,10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 270 straipsniu, 371 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7-8 dalimis, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą preliminarų sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 079,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 079,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-17) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 519,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.