- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- e2-2396-760/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00745-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. C.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. C., prašydama priteisti iš atsakovo 2158,97 Eur skolos; 168,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019 m. gegužės 23 d. (kreipimosi į teismą dienos); 19 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 150,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1272,53 Eur administravimo mokesčio, 6,12 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. sausio 16 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2524 Eur dydžio kreditą 60 mėnesiams, nustatydama 19 proc. metinių palūkanų normą. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose šalys taip pat sutarė, kad atsakovas turės sumokėti ieškovei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1398,31 Eur palūkanų ir 192,48 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. lapkričio 20 d. 2018 m. liepos 18 d. šalys pasirašė Priedą prie vartojimo kredito sutarties, kuriuo buvo pakeista mokėjimo data, t.y., nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas pagal pasirašytą Priedą gražintinas iki 2022 m. lapkričio 15 d., visa mokama palūkanų suma – 1398,31 Eur.
Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte įtvirtinta, kad Vartojimo kredito sutarties galiojimo metu ieškovė įsipareigoja teikti atsakovui vartojimo kreditus, o atsakovas įsipareigoja grąžinti gautus kreditus ir sumokėti ieškovei kredito mokestį. Atsakovas Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punktu įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamo kredito dalį, palūkanas, Sutarties administravimo mokestį ir tarpininkavimo mokestį. Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinto, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. balandžio 18 d. raginimu paragino jį per 14 dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėti 381,36 Eur skolą pagal Vartojimo kredito sutartį, įspėjusi, kad atsakovui neįvykdžius ieškovės įpareigojimo, Sutartis bus nedelsiant nutraukta. Atsakovui neįvykdžius ieškovės įpareigojimo, ši 2019 m. gegužės 15 d. pranešimu informavo atsakovą, kad jis (atsakovas) privalo sumokėti ieškovei 479,28 Eur skolą iki 2019 m. gegužės 21 d., kitaip nutrauks Vartojimo kredito sutartį nuo 2019 m. gegužės 21. Atsakovas nesumokėjo minėtos skolos ieškovės nurodytu terminu, todėl laikoma, kad ginčo sutartis yra nutraukta nuo 2019 m. gegužės 21 d. Ieškovė, nutraukusi Sutartį, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo skolą, sutartines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kompensuojamąsias palūkanas, tarpininkavimo mokestį, administravimo mokestį ir metines procesines palūkanas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.
Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove pagal Sutartyje numatytą grafiką. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 2158,97 Eur negrąžinto kredito priteisimo tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
Ginčo sutartimi šalys susitarė dėl 19 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šalys numatė, kad minėto dydžio palūkanos bus skaičiuojamos ir tuo atveju, jei Sutartis bus nutraukta (Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas). Sutarties Specialiųjų sąlygų duomenimis, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 23,57 proc., metinė palūkanų norma – 19 proc. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad ieškovė nustatydama 19 proc. metinę palūkanų normą, nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Vartojimo kreditų įstatymo 21 straipsnis). Todėl vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, bei kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015) panašiose bylose, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 168,49 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį iki 2019 m. gegužės 23 d., bei 19 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (2158,97 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki visiško kredito grąžinimo tenkinamas.
Teismas, nustatęs, kad atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, vadovaudamasis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkina ieškovės reikalavimą dėl 6,12 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. priteisimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1272,53 Eur sutarties administravimo mokesčio ir 150,91 Eur tarpininkavimo mokesčio. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 eurų. Šalys susitarė, kad, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu.
Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atsižvelgiant į vartotojų teisių gynimo principą, akivaizdžiai atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai, kad netesybos pavadintos administravimo mokesčiu, nekeičia jų esmės. Todėl teismas daro išvadą, kad toks mokestis vertintinas kaip netesybos ir tokiu atveju aktualios Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, nustatančia neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018). Nagrinėjamu atveju administravimo mokesčio dydis apskaičiuotas kitokiu principu, kas neatitinka įstatymo reikalavimų. Byloje nustatyta, jog iš atsakovo ieškovės naudai jau buvo priteistos kompensuojamosios palūkanos, todėl teismas daro išvadą, kad administravimo mokesčio, kaip netesybų, priteisimas, iš atsakovo priteisus kompensuojamąsias palūkanas, prieštarautų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis 2019 m. gegužės 15 d. civilinėje byloje Nr. e2A-466-730/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-804-577/2019) .
Sprendžiant dėl tarpininkavimo mokesčio, taip pat pažymėtina, kad sutartyse aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties. Sutarties 5.3 punkte, į kurį nukreipia 1.27 punktas, kalbama apie komisinį, o ne apie tarpininkavimo mokestį. Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose tarpininkavimo mokesčio procentinis dydis – 4,90 proc. Ieškovė nurodo, jog tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalis numato, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir arba vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė sudarydama kredito sutartį, veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, tai yra asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta kredito sutartyse, yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalimi. Pagal kredito sutartis bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį, nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), kartu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovei turi būti priteisiama visa numatyto tarpininkavimo mokesčio suma, t.y. 150,91 Eur tarpininkavimo mokesčio.
Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2484,49 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 66 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 218,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ((85 Eur žyminio mokesčio+246,01 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų)×66 proc.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 2158,97 Eur skolą, 168,49 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 23 d.), 6,12 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., 150,91 Eur tarpininkavimo mokestį, iš viso –2484,49 Eur skolos, 19 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (2158,97 Eur) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2484,49 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 218,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.