- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- ATP-182-616/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00425-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo K. K.:
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 28 Eur dydžio bauda;
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirta administracinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus K. K. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. sausio 28 d. apie 11.30 (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į iš galo stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimą, taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą piniginę baudą bei panaikinti nutarimo dalį, kuria jam skirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Skunde nurodo, kad pažeidimą jis tikrai padarė, dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad yra nubaustas per griežtai. Teismas, nors ir pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nepagrįstai skyrė teisės vairuoti transporto priemonių atėmimą 6 mėnesiams. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir piniginės baudos atžvilgiu, t. y. neskyrė piniginės baudos, mažesnės negu sankcijoje numatyta piniginė bauda. 2015 m. sausio 28 d. apie 11.30 val., vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), užkliudė gale stovėjusį lengvąjį automobilį. Automobilių susilietimas buvo toks nestiprus, kad smūgio nepajuto. Jo automobilio bamperis palindo po kito automobilio sparnu ir nubrėžimas buvo po sparno apačia, todėl jo nematė. Kad kliudė kitą automobilį, jam pasakė automobilių aikštelėje buvęs kitas vairuotojas, su kuriuo abu apžiūrėjo kliudytą automobilį, tačiau abu nematė jokio pažeidimo. Abu nusprendė, kad kliudytas automobilis nėra apgadintas. Tačiau, vis dėl to stengėsi surasti kliudyto automobilio vairuotoją, įėjęs į (duomenys neskelbtini) patalpas klausinėjo, kas vairuoja minėtą automobilį, tačiau niekas nežinojo. Išvažiavo iš įvykio vietos, tačiau apie 16 val. dar kartą grįžo, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Kai nuplovė savo automobilį, pamatė apie 3 mm nubraukimą. Nuoširdžiai buvo įsitikinęs, kad žalos niekam nepadarė, todėl iš aikštelės išvažiavo nenorėdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl eismo įvykio padarinių. Pažymi, kad jis atlygino automobilio savininkei L. M. padarytą žalą, atsiprašė jos. Teismo posėdyje kliudyto automobilio savininkė patvirtino, kad įvykio metu ji buvo išvykusi į objektą, kad nebuvo (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba, pastate, todėl jis negalėjo jos rasti. L. M. jam atleido, jo veiksmais nebuvo padaryta didelė žala turtui.
Taip pat nurodo, kad verčiasi individualia veikla, yra statybininkas. Pastaruoju metu dirba statomame objekte už miesto ribų. Nuvažiuoti į statomą objektą gali tik individualia transporto priemone, visuomeninis transportas ten nevažiuoja. Neturėdamas teisės vairuoti automobilio, bus priverstas samdyti vairuotoją, kuris atvežtų jį į darbą ir parvežtų, tačiau jo pajamos nėra didelės ir to daryti neišsigalės, todėl praras statomą objektą, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinį.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimą ir šioje byloje priimti naują nutarimą, t. y. K. K. skirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą minimalią nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.
Skunde nurodo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, nes mano, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir tai turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Pasak apeliantės, teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Teismo posėdžio metu K. K. paaiškino, kad per veidrodėlį pamatė, jog automobiliai susiglaudė, bet paties smūgio nejuto. Jo automobilio bamperis palindo po kito automobilio sparnu ir nubrėžimas buvo po sparno apačia, todėl jis jo nematė. Išlipęs apžiūrėjo kitą automobilį, bet nieko nepastebėjo, tačiau apeliantės vertinimu tokiu būdu K. K. siekia išvengti administracinės atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio. Pažymi, kad tokiu atveju K. K. privalėjo iškviesti policijos pareigūnus.
Pasak apeliantės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad „pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos apsunkina jo aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, tampa neįmanoma nustatyti ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus“ (nutartis Nr. N-261-33/2010). LVAT (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N62-1560/2010, N -6488/2010), nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių teismas K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė. Tai, kad asmuo nuoširdžiai gailėjosi, kad automobilio apgadinimas nežymus, nelaikoma išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis būti priežastimi skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas atsikirtimu į K. K. apeliacinį skundą prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. apeliacinio skundo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovės apeliaciniai skundai atmestini.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatų
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014). Kartu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Be to, pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Aukštesnysis teismas išanalizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad K. K. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad K. K. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Renault Twingo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suvokdamas savo pareigą apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiojo automobilio savininkui arba policijos pareigūnams, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors K. K. nurodė, kad jis buvo nuėjęs ieškoti nukentėjusio automobilio savininko, tačiau iš eismo įvykio vietos išvyko apie eismo įvykį nepranešęs apgadinto automobilio vairuotojui ar policijos pareigūnams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad K. K. nepaliko jokių kontaktinių duomenų, kurie būtų leidę susisiekti su juo dėl padarytos žalos atlyginimo. K. K. nurodomos aplinkybės, jog jis apie 16 val. buvo atvykęs į įvykio vietą ieškoti nukentėjusio automobilio savininko, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas tik liudytojos E. K., mačiusios eismo įvykį, dėka. Pirmiau išdėstytais veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatytą pareigą nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, todėl konstatuojama, kad jo pažeidimas teisėtai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo
Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą baudžiama bauda nuo 3000 Lt (868 Eur) iki 4000 Lt (1158 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad K. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirta administracinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-28-139/2015 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad K. K. sukelto eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, atsiprašė apgadinto automobilio vairuotojos ir atlygino padarytą žalą, daro išvadą, kad šiuo atveju yra situacija, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, ir yra pagrindas K. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, galinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. K. skirta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, atitinka jo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, teisingumo ir proporcingumo kriterijus ir pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus, todėl K. K. skirtos nuobaudos švelninti ar griežtinti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2015 m. kovo 25 d. nutarimą K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamo nutarimo keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti K. K. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovės apeliacinių skundų.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.