- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-762-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28476-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė (pran.), Rosita Patackienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- V. Ž. J., L. J., Š. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) V. Ž. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams V. Ž. J., L. J. ir Š. J. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtos gyvenamosios patalpos bei nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto savininko teisių gynimo, iškeldinant atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto bei nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs prašė: 1) iškeldinti atsakovus V. Ž. J., L. J. ir Š. J. iš gyvenamosios patalpos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 1240 Lt (359,13 Eur) nuostolių už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-09-01 ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas paaiškino, kad 2014 m. sausio 15 d. įvykusiose varžytynėse įsigijo 70 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki varžytynių nuosavybės teise priklausiusį atsakovei V. Ž. J.. Pažymėjo, jog 2014-08-01 surašytas buto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 13 8 2014 08 01 114/13, o atsakovės V. Ž. J. skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui konstatavus įvykusių varžytynių teisėtumą. Ieškovo teigimu, jis įregistravo savo nuosavybės teisę viešame nekilnojamojo turto registre, o 2014-08-05 raštu kreipėsi į atsakovę, informuodamas, jog pastaroji su savo šeimos nariais išsikraustytų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl atsakovės ir jos šeimos narių veiksmų negali nuosavybės teise turimu turtu naudotis, todėl patyrė 1240 Lt nuostolių, kuriuos sudaro vidutinė trijų kambarių buto nuomos kaina Pilaitės mikrorajone.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies.
6. Teismas nustatė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog L. J. ir Š. J. nuo 2014-12-10 negyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio dalį dėl minėtų atsakovų iškeldinimo atmetė.
7. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovę V. Ž. J. konstatavo, kad atsakovė ieškovo bute gyvena be teisėto pagrindo, todėl tokiais veiksmais pažeidžiamos ieškovo kaip savininko teisės. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsniu, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, iškeldino atsakovę V. Ž. J. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto.
8. Teismas pažymėjo, jog ieškovui turi būti atlyginami jo patirti buto nuomos nuostoliai, todėl nuostolius priteisė solidariai iš atsakovų V. Ž. J. bei iš Š. J. ir L. J., išsikėlusių iš buto po ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-08-22).
III. Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą bei į pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai
Šalies argumentai
9. Apeliantė (atsakovė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Atsiliepimas
9.1. teismas pažeidė imperatyvias teisės normas, kadangi nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė atsiliepimų. Nurodė, jog atsiliepimas buvo pateiktas, tačiau jis pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nebuvo įvertintas;
9.2. civilinė byla išnagrinėta neišsamiai, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Nurodo, jog pasigedo teismo motyvų, teisinių argumentų, kuriais teismas vadovavosi nuspręsdamas priimti sprendimą iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos, esančios Karaliaučiaus g. 6-120, Vilniuje;
9.3. pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovės apie jos pateikto prašymo sustabdyti civilinę bylą išnagrinėjimą. Mano, jog teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą, todėl minėta aplinkybė taip pat pagrindžia aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą;
9.4. teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės interesus bei į tai, jog yra paliečiama viena svarbiausių žmogaus teisių – teisė į būsto neliečiamybę.
Šalies argumentai
10. Atsakovai L. J. ir Š. J. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų priteisti nuostoliai bei bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, jog ginčas civilinėje byloje vyksta dėl iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai jame negyvena, jie yra deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog minėtą argumentą patvirtina pridedami įrodymai.
Atsiliepimas
11. Ieškovas L. P. atsiliepime į apeliacinį skundą ir prisidėjimą prie apeliacinio skundo prašo atsakovės V. Ž. J. apeliacinį skundą ir atsakovų L. J. ir Š. J. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
11.1. atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismas neįvertino jos atsiliepimo į ieškinį. Pažymi, jog atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino atsakovės argumentus, išdėstytus teismo posėdyje;
11.2. apeliantė pateikė tik argumentus, susijusius su iškeldinimo iš buto reikalavimu, tačiau nepateikė jokių argumentų, susijusių su reikalavimu priteisti nuostolius;
11.3. atsakovė nepagrįstai nurodo, jog nebuvo išspręstas jos prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo. Pažymi, jog atsakovė buvo informuota 2014-12-15 teismo posėdyje apie nutarties sustabdymo klausimu paskelbimą, be to, jai nutartis buvo išsiųsta paštu kartu teismo šaukimu;
11.4. atsakovė be pagrindo nurodo jos teisę į būsto neliečiamybę. Nurodo, jog savininkas turi neabejotiną teisę reikalauti, kad niekas kitas be teisėto pagrindo nesinaudotų turtu. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju būtų galima kalbėti apie ieškovo teisę į būsto neliečiamybę, kadangi ieškovas neturi savo būsto, o atsakovė, neteisėtai gyvendama ieškovui priklausančiame bute, neabejotinai pažeidžia jo nuosavybės teisę;
11.5. atsakovai pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nepagrįstai nurodo savarankiškus sprendimo apskundimo pagrindus. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno argumento dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo dalyje dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų už neteisėtą naudojimąsi ginčo butu. Pažymi, jog atsakovai galėjo tokius klausimus kelti apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinio skundo jie nepateikė;
11.6. atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų apeliacinės instancijos teismas neturi priimti ir jais vadovautis. Atsakovų pateikta pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą kitu adresu pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ir įvertinta skundžiamame sprendime. Kitus prie pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo teikiamus rašytinius įrodymus atsakovai galėjo ir turėjo pateikti į bylą anksčiau.
11.7. atsakovai neginčijo aplinkybės, jog gyveno ginčo bute iki 2014-12-10.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Byloje pateikto 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr.13 8 2014 08 01 114/13 pagrindu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausęs atsakovei V. Ž. J., parduotas ieškovui L. P.. Byloje nėra duomenų apie minėto akto nuginčijimą (CPK 178, 185 straipsniai). Pateiktos 2014-08-19 pažymos Nr. (2014-2-PS)-519 duomenimis, savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravę L. J., G. J., V. Ž. J. ir Š. J.. Vilniaus miesto savivaldybės Rasų seniūnijos 2014-12-10 išduotos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2014-42406-PD)-319 duomenimis, atsakovai L. J. ir Š. J. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-01 nutartimi patvirtinta 2014-11-28 tarp L. P. ir G. J. sudaryta taikos sutartis, kurioje konstatuota, jog G. J. ginčo bute negyvena, o ieškovas atsisako reikalavimo atlyginti nuostolius. Pagal pateiktus faktinius įrodymus pirmosios instancijos teismas sprendė iškeldinti atsakovę V. Ž. J.
13. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, įrodinėja imperatyvių teisės normų pažeidimą, kadangi neįvertintas jos atsiliepimas į ieškinį, o skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, jame nėra teisinių argumentų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, jog apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokio atsiliepimo į ieškinį. Taigi apeliantė nepagrįstai ginčydama skundžiamą sprendimą remiasi atsiliepimo neįvertinimo aplinkybe. Pažymėtina, jog nesant atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė (o taip pat ir kiti atsakovai) nepateikė atsiliepimo. Nors apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsiliepimo į ieškinį projektą, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinės bylos Nr. 2-2050-110/2015 kortelėje nėra pažymėta, jog teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Taigi nėra aišku, kodėl atsakovės pateiktas atsiliepimo projektas nepasiekė teismo.
15. Kita vertus, teisėjų kolegija, perklausiusi 2015-01-29 teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, jog atsakovė V. Ž. J., dalyvavusi teismo posėdyje, davė paaiškinimus, taigi jos atsikirtimai bei paaiškinimai buvo įvertinti priimant skundžiamą sprendimą.
16. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, o tai turi reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2014-12-18 nutartimi išsprendė atsakovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo jo netenkindamas, minėta nutartis buvo išsiųsta atsakovei, o byloje yra teismo pažyma, iš kurios matyti, jog atsakovė gavo tiek teismo šaukimą apie 2015-01-29 vyksiantį posėdį, tiek ir 2014-12-18 nutartį. Be to, tuo atveju jeigu atsakovei buvo kilę abejonių apie tai, ar teismas išsprendė klausimą, ji turėjo teisę susipažinti su nagrinėjama byla. Taigi ir minėtas argumentas neturi reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė taip pat be pagrindo nurodo argumentą, jog civilinė byla išnagrinėta neišsamiai, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Nors teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra trumpi ir lakoniški, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės atitinka procesiniam dokumentui keliamus įstatymo reikalavimus, joje išdėstyti ieškinio tenkinimo motyvai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).
18. Nesudaro pagrindo priimti kitokį teisinį rezultatą sukuriantį teismo sprendimą ir apeliantės nurodyta aplinkybė, jog teismas neatsižvelgė į apeliantės interesus. Pažymėtina, jog pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantei buvo suteikta teisė gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute (CPK 178, 185 straipsniai), tokių duomenų apeliantė nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliantė nurodo argumentus apie būsto neliečiamybę, tačiau jos argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju savininkas turi neabejotiną teisę reikalauti nesinaudoti jo turtu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, gindamas teisėtus ieškovo interesus priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę iš jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos.
19. Apeliantė argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kurioje iš jos kartu su kitais atsakovais solidariai priteisti nuostoliai, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Dėl pareiškimo, kuriuo prisidedama prie apeliacinio skundo argumentų
20. CPK 309 straipsnyje nurodyta, kad pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.
21. Apeliaciniu skundu apeliantė V. Ž. J. ginčija tik vieną iš reikalavimų – neva nepagrįstą iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos. Kito reikalavimo – atlyginti nuostolius apeliantė neginčija. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl prie apeliacinio skundo prisidėjusių asmenų L. J. ir Š. J. nurodytų argumentų, susijusių su ta teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas nuostolių atlyginimo ieškovui klausimas. Pažymėtina, jog atsakovai turėjo teisę reikšti apeliacinį skundą ir jame kelti neva teismo nepagrįstai ieškovui priteistų nuostolių klausimą, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovai būtų pateikę apeliacinius skundus.
22. Be to, prie apeliacinio skundo prisidėję L. J. ir Š. J. pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kuriais įrodinėja, jog jie neturi pareigos atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius. Pažymėtinas, jog apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų neturi pagrindo vertinti ir detaliau dėl jų pasisakyti, kadangi minėtais įrodymais ginčijama skundžiamo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo, o kaip jau buvo minėta aukščiau, prisidedantis prie apeliacinio skundo asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 straipsnis).
23. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas duomenų apie patirtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme neturi, todėl dėl jų išsamiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
apeliacinį skundą ir pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą, kuriame padaryta aiški apsirikimo klaida, nurodant 2014 m. vasario 17 d. datą, palikti nepakeistą.