- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- e2-177-356/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01994-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. G.,
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-177-356/2024, pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. D. ieškiniu prašė: pakeisti (padidinti) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iš V. D. nepilnametei dukrai L. D. ir priteisti iš V. D. dukrai L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą 310 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki L. D. pilnametystės; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Faktines aplinkybes ir įrodymus ieškovė nurodė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, prašė remtis, posėdžių metu ieškovė ir atstovė paaiškino bei akcentavo, kad: atsakovas, nors vaikas pradėjo lankyti mokyklą, nei savo valia, nei pranešus apie tai, kad dukros išlaikymui nepakanka jo mokamo išlaikymo, didesne išlaikymo suma neprisidėjo; atsakovui netenka kasdienė vaiko priežiūra, jis turi galimybę dirbti papildomai; kitų išlaikomų nepilnamečių asmenų neturi, turtinė padėtis pagerėjo, nes įvykdė piniginę prievolę kreditoriui; dukros poreikių tenkinimui būtina suma yra 895 Eur, vaiko poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) metų iš esmės padidėjo, nes pradėjo lankyti mokyklą, turi sveikatos sutrikimų, todėl prašė priteisti išlaikymą 310 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 26 d., t. y. nuo tada, kada kreipėsi dėl mediacijos taikymo; atsakovui nevykdant pareigos, ieškovė priversta prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi; prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nes supranta, kad dukra paaugo, siūlo padidinti iki 200 arba 220 eurų, nes daugiau mokėti negali, papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose, posėdžių metu atsakovas ir atstovas paaiškino bei akcentavo, kad: dukros poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) metų iš esmės nepasikeitė, nes neatsirado jokių naujų poreikių, kuriuos reikėtų tenkinti, jis moka ne 160 Eur, o indeksuotą išlaikymo sumą – 228 Eur, kuri laikytina pakankama, nes tokia ir yra išlaikymo indeksavimo paskirtis; kai ką dukrai nuperka papildomai, dukra pas jį svečiuojasi, bute įrengė jai kambarį, perka dovanas, be to, kad vyksta prie jūros Lietuvoje, yra vykę ilsėtis ir į užsienio valstybę; vaikas gauna valstybės išmoką, todėl šia suma mažintina išlaikymo suma; jo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, o ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo; jis neprivalo dirbti kitą darbą, nei tą, kurį pasirinko, neprivalo dirbti papildomai; ieškovės apskaičiuota poreikių tenkinimui reikalinga suma yra pernelyg didelė, dėl to, kad vaikas augdamas įgijo sutrikimą, susijusį su (duomenys neskelbtini), kalta pati ieškovė, nes vaikas gyvena kartu su ja, todėl turi skirti tam reikiamas lėšas pati; prašė priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, nurodė, kad išlaikymo dydžio padidinimas nuo 160 Eur iki 310 Eur leistų patenkinti ne tik nepilnamečio vaiko būtiniausius poreikius, tačiau prisidėtų ir prie jo pasaulėžiūros plėtimo, kultūrinio supažindinimo, tinkamo laisvalaikio užtikrinimo, rūpinimosi sveikata ir vaiko gerove, bendravimo ir kitų vaiko pilnaverčiam augimui bei vystymuisi būtinų dalykų. Atstovė posėdžio metu palaikė išvadą, akcentavo, kad institucija išimtinai atstovauja ir gina ne tėvų, o nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
Nepilnamečio vaiko – L. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. D. ir V. D.. Vaiko tėvų santuoka nutraukta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo sprendimu nustatyta šalių dukros nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, o iš skyrium gyvenančio atsakovo priteistas išlaikymas dukrai L. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 160 Eur dydžio išmokomis, ieškovės nurodyta vaiko poreikių tenkinimui būtina išlaidų suma tuo metu buvo 400 Eur. Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) buvo 395,77 Eur (atskaičius mokesčius), teismas, įvertinęs, kad vaiko tėvų turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikiai yra 230 - 320 eurų, nusprendė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti mokėdamas 160 Eur dydžio išmokas (50 proc. reikiamos sumos). Tiek teismo sprendimo priėmimo metu, tiek ir šiuo metu šalys turi pareigą išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.
Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Ieškovės teigimu, apie padidėjusius dukros poreikius ji informavo atsakovą, atsakovas prie vaiko išlaikymo reikiama suma neprisidėjo, dėl to ieškovė iniciavo mediacijos procesą. Tą aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas – pažyma dėl mediacijos atlikimo, mediacijos rezultatas – negautas kitos šalies sutikimas. Atsakovas neigė gavęs pranešimą, nes jis buvo siunčiamas adresu, kuriuo atsakovas negyvena. Ieškovė 2023-10-13 kreipėsi į teismą, nes atsakovas ir toliau mokėjo tik priteistą išlaikymo sumą, tačiau, ieškovės teigimu, mokamos išlaikymo sumos nepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl nepagrįstai jai pačiai tenka prisidėti didesne dalimi. Prašė didesnio dydžio išlaikymą priteisti nuo 2023 m. gegužės 26 d., t. y. nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos taikymo dienos.
Šalims sutikus, teismo 2023-12-27 nutartimi jų ginčas perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu, tačiau šalys dėl gyvenančio skyrium atsakovo vaikui teiktino išlaikymo dydžio nesusitarė.
CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė iš esmės pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą ir dėl to susidariusios padėties neatitikimą CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.
Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.
Šalių dukrai L. šįmet sukaks (duomenys neskelbtini) metai, ji lanko mokyklą, turi sveikatos sutrikimų, tačiau duomenų, kad turėtų specialiųjų poreikių, nėra, teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) priėmimo metu jai buvo sukakę (duomenys neskelbtini) metai. Institucijos atstovai bendravo su šalių nepilnamete dukra, ji papasakojo, kad turi draugų tiek mokykloje, tiek pagal gyvenamąją vietą, be užsiėmimų mokykloje, lanko daug būrelių. Su tėčiu ir seneliais bendrauja, tėtis kartais nuperka žaislų, švęs gimtadienį pas tėtį, viską, ko reikia, ji turi.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (sveikatos priežiūra, maistas, apranga, tinkamos gyvenimo sąlygos, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.
Ieškovės paskaičiavimu, beveik (duomenys neskelbtini) metų dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 895 Eur: maistui – 250 Eur (vaikas yra alergiškas kiaušiniui, alergija sukelia (duomenys neskelbtini), todėl daug maisto gaminama namuose, neperkami pusfabrikačiai); 200 Eur skiriama drabužiams, avalynei, patalynei, rankšluosčiams (mergaitei yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), įtariama (duomenys neskelbtini), todėl perkami tik nauji, kokybiški (duomenys neskelbtini)); apie 25 Eur – vaiko ugdymui (mokyklinėms priemonėms ir reikmenims, knygoms, pratyboms, mokyklos rinkliavoms); 40 Eur – vaiko būreliui (duomenys neskelbtini); apie 50 Eur – laisvalaikio pramogoms (eina į kiną, į piceriją, į baseiną, žygiai į gamtą, piknikai, ekskursijos); apie 70 Eur – komunalinėms paslaugoms; apie 20 Eur – higienos ir skalbimo priemonėms; apie 40 Eur – maisto papildams ir vitaminams (multivitaminams ir D vitaminui, gerosioms bakterijoms. Sergant (duomenys neskelbtini) būtina nuolat vartoti gerąsias bakterijas ir papildus žarnyno veiklai gerinti. Šių papildų kaina beveik 99 Eur ir jų pakanka 4 mėnesiams. Vieną kartą per metus vykstama pas (duomenys neskelbtini), kurio konsultacija kainuoja 35 Eur); apie 50 Eur – kūno priežiūros priemonėms (yra perkamas Aloe kremas/tepalas, kurio 20 ml kainuoja 22 Eur. Šiuo kremu/tepalu reikia tepti pažeistas vietas kelis kartus per dieną. Mėnesiui reikia 2 šio kremo/tepalo buteliukų. Taip pat yra naudojami Bioderma firmos kūno prausikliai ir kūno kremas); apie 10 Eur – už mobilųjį ryšį; apie 40 Eur – kišenpinigiams; apie 50 Eur – kurui (kiekvieną darbo dieną veža į mokyklą, po pamokų veža namo, vaikui pailsėjus veža į būrelį ir parveža iš jo, be to, reikia vykti pas gydytojus, kitais reikalais); apie 50 Eur – įvairiems daiktams vaikui (kompiuteris, telefonas, baldai, paspirtukas, dviratis ir kt.).
Nuo teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) priėmimo praėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai, šalių dukra šiuo metu lanko mokyklą, taigi, priešingai, nei teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, kai vaikui tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, atsirado naujų poreikių: reikia pirkti pratybas, aprangą, kitas priemones, be to, kadangi gyvena tolokai nuo mokyklos, reikalinga pavėžėti. Taip pat, be nemokamų būrelių, šalių dukra lanko mokamus (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių dukra turi sveikatos sutrikimų, kurie lemia tai, kad reikia (duomenys neskelbtini), didelį dėmesį skirti maistui, nes vaikas turi alergiją kiaušiniams. Nors alergija konkrečiam maistui buvo diagnozuota anksčiau, tačiau sveikatos sutrikimas, susijęs su (duomenys neskelbtini), atsirado po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) priėmimo.
Ieškovės vertinimu, būtiną išlaikymui lėšų sumą turi padengti jie abu lygiomis dalimis. Jau minėta, kad teismo sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl prie vaiko išlaikymo nei vienas iš tėvų nebuvo įpareigotas prisidėti didesne dalimi. Atsakovas ieškovės apskaičiuotas išlaidų sumas ginčijo, vertino, kad vaiko poreikiai iš esmės nėra pasikeitę, neatsirado naujų poreikių, šiuo metu atsakovas moka indeksuotą išlaikymo sumą – 228 Eur, be to, vaikui išmoką moka ir valstybė, todėl vaiko poreikiai pilnai tenkinami, mokėti daugiau jis neprivalo, ieškinį tenkinti nėra sąlygų. Taigi, atsakovo vertinimu, vaiko poreikiams tekinti pakaktų 552 Eur (228 Eur (mokėtų atsakovas) + 228 Eur (skirtų ieškovė) + 96 Eur (vaiko išmoka).
Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtas tam, kad išlaikymo dydis nesumažėtų dėl infliacijos poveikio. Todėl kasmet yra taikomas vartotojų kainų indeksas, tikslu perskaičiuoti išlaikymo dydį, kad nepakistų išmokos faktinė perkamoji galia. Ir tai nėra priteisto išlaikymo didinimas. Taigi atsakovas yra neteisus teigdamas, kad jo mokamas indeksuoto dydžio išlaikymas turi būti pakankamas ir tuo atveju, kai vaiko poreikių padidėjimą lemia vaiko amžius ir / ar kitos naujai atsiradusios aplinkybės.
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi, nors priteistinas išlaikymo dydis tiesiogiai ir nesiejamas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) nuo 2023-01-01 buvo 633 Eur, o nuo 2024 yra 708,42 Eur. Ieškovė nurodė dukros poreikiams tenkinti būtiną sumą – 895 Eur. Taigi ieškovės apskaičiuotos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės yra didesnės nei minimali mėnesinė alga. Ieškovė, atsižvelgdama į savo ir atsakovo sveikatos būklę, turtinę padėtį, į dukros poreikius – 895 Eur mėnesiui, prašė dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti 310 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas, atsakovo vertinimu, poreikiams tenkinti pakaktų 552 Eur, jis ir toliau mokėtų indeksuotą sumą – 228 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Atsakovas ginčijo visas ieškovės apskaičiuotas sumas, taip pat akcentavo, kad vaikui nustatytas sveikatos sutrikimas, dėl ko reikalinga (duomenys neskelbtini), yra ne įgimtas, o įgytas, todėl ieškovė turėtų šias išlaidas dengti, nes mano, kad ji yra kalta dėl vaiko nepriežiūros. Be to, nors ieškovė pateikė įrodymus dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) ir naudojamų priemonių, atsakovas mano, kad nepateikta įrodymų, jog būtina naudoti visas ieškovės nurodytas priemones, jo vertinimu, vaikas nėra alergiškas ir gali valgyti viską. Be to, atsakovas teigė, kad visos apskaičiuotos vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sumos yra pernelyg didelės, jo vertinimu, jeigu ieškovė yra remiama kitų asmenų, tai nereiškia, kad ji turi teisę versti atsakovą mokėti didesnio dydžio išlaikymą, kai jo turtinė padėtis nepagerėjo, o ieškovė su juo neaptaria ir nesuderina konkrečių vaiko poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydžio. Nors atsakovas išsakė savo nuomonę dėl ieškovės apskaičiuotų išlaidų dydžio, tačiau savo paskaičiavimų nepateikė, įrodymais nepagrindė, kad išlaikymui reikalingų lėšų suma būtų mažesnė nei 1 MMA (CPK 12, 178 straipsniai). Jo vertinimas, kad išlaikymui skirtų lėšų suma galėtų būti, kaip minėta, 552 Eur, kad tik ieškovei tenka rizika padengti išlaidas, susijusias su (duomenys neskelbtini), yra deklaratyvaus pobūdžio, nes neparemti įrodymais, t.t. ir dėl vaiko nepriežiūros.
Pažymėtina, kad nors ieškovė nurodė vaiko poreikių tenkinimui būtiną 895 Eur sumą, tačiau prašė įpareigoti atsakovą vaikui teikti išlaikymą mažesnėmis nei ½ MMA dydžio išmokomis. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės dėl būtinumo tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui skirti 895 Eur kelia abejonių, išlaidos nėra pakankamai pagrįstos rašytiniais įrodymais, tokiu atveju pati ieškovė prisiimtų sau pareigą ženkliai didesne dalimi – 585 Eur prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo (895 Eur - 310 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė, atsižvelgus į jos darbines pajamas, tuo atveju, jeigu nebūtų remiama gyvenimo draugo, su kuriuo kartu gyvena, ir motinos, iš gaunamų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pajamų neturėtų galimybės vaiko išlaikymui skirti jos apskaičiuotos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus vertina, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikių tenkinimui būtina didesnė nei 1 MMA dydžio suma, o atsakovas neįrodė, kad būtina mažesnė nei 1 MMA dydžio suma (CPK 12, 178 straipsniai), teismas, vadovaudamasis šalių dukros interesų pirmumu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), prieina prie išvados, kad jos poreikių tenkinimui būtina suma yra 700 Eur, ši suma nėra nepagrįstai didelė.
Išlaikymui reikalingų lėšų suma, palyginus su buvusia (duomenys neskelbtini) m., yra padidėjusi 2 kartus, ji padidėjo ne tik dėl vaiko amžiaus, bet ir dėl to, kad dukra pradėjo lankyti mokyklą bei dėl naujai atsiradusio sveikatos sutrikimo, susijusio su (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Vaikams nuo 2023 m. buvo 85,75 Eur, o nuo 2024 m. yra 96,25 Eur.
Turint omenyje tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, prieina prie išvados, kad šalių dukros nuolatinio pobūdžio poreikiai po (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo iš esmės (50 proc.) padidėjo (CK 3.201 straipsnis), jie yra 700 Eur dydžio. Taigi susiklosčiusi situacija dėl šalių išlaikomo vaiko poreikių padidėjimo, kai atsakovas moka tik 228 Eur, nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų, dėl to prie dukros išlaikymo vaiko motina priversta prisidėti didesne dalimi nei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką. Toks nustatytas faktas, nesant šalių bendro sutarimo dėl padidėjusių poreikių tenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo (duomenys neskelbtini) metais teismo sprendimu, padidinimo proporcingai šalių turtinei padėčiai.
Ieškovei po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) atiteko (t.t. ir turėjo sumokėti atsakovas) 8 353 Eur suma. Šiuo metu ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nei nuosavo būsto, nei transporto priemonės, gyvenamąjį būstą jai ir šalių dukrai suteikia ieškovės gyvenimo draugas, kur, kaip matyti iš institucijos išvados, vaikui gyventi sudarytos visos reikiamos sąlygos. Neįvykdytų piniginių prievolių ieškovė neturi, yra jauno amžiaus, darbinga, verčiasi (duomenys neskelbtini), deklaruoja gaunanti (duomenys neskelbtini) pajamas, be to, pateikė įrodymus, kad yra remiama savo motinos, kuriai padeda ūkyje. Turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką. Šalių dukra gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) priėmimo iš esmės nepagerėjo.
Atsakovas turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, asmeninės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), liudytojos T. D. tvirtinimu, jos padedamas atsakovas įvykdė piniginę prievolę hipotekos kreditoriui, transporto priemonių neturi, yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis yra apie (duomenys neskelbtini), taip pat, laisvu nuo darbo (duomenys neskelbtini) laiku periodiškai yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) priėmimo pagerėjo, tačiau ne iš esmės.
Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų abejingumas savo tėviškoms pareigoms negali būti pateisinama priežastimi tokius tėvus atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo ar priteisti mažesnį išlaikymą vaikui, nei tai objektyviai būtina.
Kaip patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, ji pati gauna tik (duomenys neskelbtini) pajamas, todėl vaiko poreikių tenkinimui negalėtų skirti jos nurodytos sumos, tačiau yra remiama motinos ir gyvenimo draugo, kuris suteikia gyvenamąjį būstą, leidžia naudotis jo transporto priemone. Atsakovas vertina, kad jis yra pasirinkęs dirbti (duomenys neskelbtini), nors darbo užmokestis ir nėra didelis, tačiau jis negali būti verčiamas dirbti kitokį darbą arba papildomą darbą. Nors atsakovas teigė, kad jo pajamos nėra didelės, tačiau teikė įrodymus, kad poilsiavo užsienio valstybėje su dukra, prašė ieškovę leisti dukrą kartu su juo vėl vykti atostogauti į užsienio valstybę. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abi šalys nėra pilnai atskleidusios savo tikrosios turtinės padėties.
Įvertinus vaiko poreikius ir abiejų jo tėvų turtinę padėtį, nevertinant ieškovės motinos ir gyvenimo draugo paramos, daroma išvada, kad priteistinas išlaikymas galėtų būti mažinamas valstybės mokamų išmokų vaikui suma, o likusi suma paskirstytina tėvams.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), ieškovė neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir įpareigoti atsakovą prisidėti didesne dalimi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas vertina, kad atsakovas neįrodė, jog jis objektyviai neišgalėtų dukrai, kurios poreikių, kaip jau nustatyta, tenkinimui būtina 700 Eur suma, mokėti daugiau nei 228 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti iš esmės didesne dalimi. Pažymėtina, kad atsakovas, susilaukdamas vaiko, prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai, tai, kad atsakovas nenori mokėti daugiau ir nepripažįsta, kad vaiko poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) padidėjo, nėra priežastis kokia nors dalimi mažinti jam tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą.
Pateikti šalių turtinės padėties įrodymai, turint omenyje tai, kad abi šalys nėra pilnai atskleidusios savo turtinės padėties, juos įvertinus šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai, leidžia padaryti išvadą, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas abu vaiko tėvai turi galimybę dukros išlaikymui teikti 300 Eur dydžio išmokas, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.
Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).
Ieškovė padidinto dydžio išlaikymą prašė priteisti iš atsakovo nuo 2023-05-26. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos.
Ieškovė iniciavo mediacijos procesą, todėl prašė priteisti didesnio dydžio išlaikymą nuo kreipimosi dėl teisminės mediacijos dienos, nors, jos teigimu, apie poreikį teikti didesnio dydžio išlaikymą atsakovas buvo informuotas anksčiau. Atsakovas nurodė negavęs jokio pranešimo dėl ieškovės pradėto mediacijos proceso, apie tai, kad reikalaujama mokėti daugiau, sužinojo gavęs ieškinį 2023-10-17. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kada atsakovą informavo apie padidėjusius vaiko poreikius ir būtinumą skirti didesnio dydžio išlaikymą, o taip pat, kreipdamasi dėl mediacijos proceso nurodė neteisingą atsakovo adresą, todėl atsakovas negavo pranešimo. Nesant byloje kitokių duomenų, daroma išvada, kad atsakovui apie ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir būtinumo teikti didesnio dydžio išlaikymą tapo žinoma nuo ieškinio gavimo. Tokiu atveju padidinto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos.
Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. iš esmės padidėjus L. D. nuolatinio pobūdžio poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 300 Eur dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimas, priimtas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl L. D. priteisto išlaikymo dydžio ir iš atsakovo nepilnametės dukros L. išlaikymui priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis nuo 2023-10-13 iki dukros L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), ieškovės ieškinys kitoje dalyje atmetamas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Teismas, atsižvelgęs į priteisto išlaikymo dydį, laikotarpį, vertina, kad ieškinys tenkinamas (80 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.
Už advokatės ir advokato padėjėjo teisines paslaugas ieškovė iš viso sumokėjo 1 730 Eur: už ieškinio parengimą 2023-10-13 – 730 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose – 1 000 Eur.
Atsakovas už advokato padėjėjo teisines paslaugas pagal 2024-03-03 išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų sumokėti 500 Eur, kadangi atstovas atsiliepimo į ieškinį neparengė, tai šios išlaidos, kaip nurodyta sąskaitoje, yra už atsakovo atstovavimą teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalių turėtų išlaidų už advokatės ir advokato padėjėjų teisines paslaugas dydį palyginus su Rekomendacijų: 5 punkte, 8.2, 8.18, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (ieškovės – 1 730 Eur, atsakovo – 500 Eur) buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, teismo posėdžiai truko 7 val., išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės bei advokato padėjėjų darbo ir laiko sąnaudoms.
Iš atsakovo ieškovei priteistina 1 384 Eur (80 proc.) už teisines paslaugas, o iš ieškovės atsakovui priteistina 100 Eur (20 proc.).
Ieškovė taip pat turėjo kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. VĮ Regitra sumokėjo 4,24 Eur už pažymą. Iš atsakovo ieškovei priteistina 3,39 Eur (80 proc.) šių išlaidų.
Atlikus šalių (ieškovės ir atsakovo) vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 287,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 384 Eur + 3,39 Eur = 1 387,39 Eur; 1 387,39 Eur – 100 Eur = 1 287,39 Eur).
Ieškovė atleista nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo valstybei priteistina 22 Eur (suapvalinus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies teisės normas) žyminio mokesčio (300 Eur – 228 Eur = 72 Eur; 72 Eur x 12 mėn. = 864 Eur; 864 Eur x 3 proc. = 25,92 Eur; 25,92 Eur x 75 proc. = 19,44 Eur, minimali (20 Eur) indeksuota (indeksas – 145,8) suma už ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – 22 Eur).
Byloje susidarė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai). Šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes jų suma (7,93 Eur) yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimą, priimtą (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl L. D. priteisto išlaikymo dydžio, jį pakeisti ir priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 300 Eur dydžio išmokas nuo 2023-10-13 iki dukros L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 287,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 22 Eur žyminio mokesčio.
Valstybei priteistą žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.