- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-2128-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01057-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- O. M.
- Pareiškėjas
- A. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- O. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-155-723/2023 pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat pagal atsakovės O. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įvykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu (aritmetinės klaidos ištaisytos 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi) (toliau – ir Sprendimas), civilinėje byloje Nr. e2-155-723/2023 pagal ieškovo A. M. (toliau – ir ieškovas arba pareiškėjas) ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat pagal atsakovės O. M. (toliau – ir atsakovė arba suinteresuotas asmuo) priešieškinį dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškinį patenkino iš dalies. Priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės dėl sutuoktinio ieškovo kaltės. Nutraukus santuoką ieškovui paliko santuokinę pavardę – M., atsakovei paliko jos pavardę – M. Nustatė nepilnamečių šalių dukrų A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina atsakove, pastarosios gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš ieškovo šalių nepilnametėms dukroms A. M. 350 Eur ir A. M. 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė atsakovei nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo sprendė vykdyti skubiai. Priteisė iš ieškovo šalių nepilnametei dukrai A. M. 5 950 Eur ir A. M. 5 525 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė, kad tėvas (ieškovas) bendrauja su dukromis A. M. ir A. M. bendravimo ir susitikimų laiką bei vietą šalims derinant gera valia, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Padalino sutuoktinių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (transporto priemones) natūra: ieškovui po santuokos nutraukimo paliekant asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi A4, kurio vertė 300 Eur, o atsakovei 150 Eur kompensaciją už jai tenkantį automobilį. Priteisė atsakovei po santuokos nutraukimo paliekant asmeninės nuosavybės teise automobilį Lexus RX 450H, kurio vertė 17 000 Eur, o ieškovui priteisė 8 500 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 318,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės ieškovui 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išdėstė atsakovei jai priteistos kompensacijos (8500 Eur) mokėjimą ieškovui 24 mėnesiams, mokant kas mėnesį po 354 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 358 Eur. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovo 182,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą (aritmetinės klaidos ištaisytos 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi) paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas A. M. pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo – prašė išdėstyti 12 943,5 Eur sumą daliniais grąžinimo mokėjimais, sumokant per 36 mėnesių laikotarpį lygiomis dalimis, mokėjimus atliekant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos po 359,54 Eur. Nurodė, kad remiantis Sprendimu, atsakovei turi sumokėti 12 943,5 Eur (5 525 Eur + 5 950 Eur + 1 318,50 Eur + 150 Eur) bei 182 Eur į valstybės biudžetą. Priteista teismo suma yra labai didelė ir ženkliai apsunkina ieškovo finansinę padėtį. Prašė atsižvelgti į tai, kad neseniai pradėjo dirbti, prieš tai jam nesisekė rasti darbo, todėl gyveno ilgą laiką iš santaupų, kurių šiuo metu nebeturi. Pažymėjo, kad paliko tėvų gyvenamą būstą vaikams ir atsakovei išsikeldamas, todėl yra priverstas nuomotis butą, kurio nuomos kaina mėnesiui sudaro 410 Eurų. Darbo užmokestis sudaro 3 300 Eur neatskaičius mokesčių (1 897,50 Eur atskaičius mokesčius). Iš atsakovo priteista suma neproporcingai apsunkino ieškovo padėtį, kadangi kas mėnesi turi mokėti 675 Eur (350 Eur + 325 Eur) einamą išlaikymą dukroms, mokėti 410 Eur buto nuomą, ir pats tenkinti savo būtinus poreikius maistui ir kt. Iš gaunamo 1 897,50 Eur atlyginimo lieka 812,50 Eur pragyvenimui ir skolai sumokėti, o tai pernelyg didelė finansinė našta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi prašymą patenkino. Išdėstė Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš ieškovo priteistos kompensacijos mokėjimo įvykdymą, nustatant, kad 12 943,50 Eur kompensacijos dalies mokėjimą atsakovei ieškovas turi atlikti per 36 mėnesių laikotarpį, mokėjimus atliekant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos lygiomis dalimis po 359,54 Eur.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 3 300 Eur iki mokesčių, t. y. faktiškai apie 1 897,50 Eur atskaičius mokesčius. Pareiškėjas turi nuomotis būstą, kurio nuoma jam kainuoja 410 Eur per mėnesį. Pareiškėjas privalo teikti dukroms išlaikymą – bendrai 675 Eur kas mėnesį. Taip pat pareiškėjas turi išlaikyti save, nes jam būtinos lėšos pragyvenimui. Teismas nustatė, kad pareiškėjui faktiškai kas mėnesį lieka tik 812,50 Eur (1 897,50 Eur - 675 Eur - 410 Eur), iš kurių jis turi ne tik išlaikyti save, bet ir sumokėti atsakovei įsiskolinimą, kuris sudaro viso net 12 943,5 Eur sumą. Padarė išvadą, kad pareiškėjo pajamų neužtenka pilnai atsiskaityti su buvusia sutuoktine, pareiškėjas savo prievolės neneigia, tačiau prašo leisti jam tai padaryti per ilgesnį laiko tarpą. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad nustatytos konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės neprieštarauja kasacinio teismo praktikoje nurodytiems kriterijams, kuriais vadovaujantis galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas.
6. Spręsdamas klausimą dėl konkrečios sprendimo įvykdymo tvarkos, teismas įvertino tai, kad atsakovei pradiniu teismo sprendimu taip pat buvo išdėstytas iš jos ieškovui priteistos kompensacijos (10 680 Eur) mokėjimas 24 mėn. terminui, pareiškėjas neginčija iš jo priteistų sumų ir sutinka jas sumokėti, tačiau negali to padaryti iš karto. Teismas sprendė, kad išdėsčius sprendimo įvykdymą būtent pareiškėjo pasiūlytam laikotarpiui, abiejų buvusių sutuoktinių interesai nebus pažeisti ir tai labiausiai atitiktų abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Suinteresuotas asmuo O. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo dalyje dėl atsakovei iš ieškovo priteistos 1 468,50 Eur sumos, neprieštaravo dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo išdėstymo 18 mėn. laikotarpiui; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesant galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, prašė bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė prijungti papildomą įrodymą – 2023 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimą, patvirtinantį kasmėnesines pinigines kompensacijos ieškovui sumokėjimą už automobilį. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Teismas atsakovei jokio pranešimo apie ieškovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, ar pasiūlymo pateikti atsiliepimą nepateikė, taip pat nepateikė pasiūlymo išreikšti savo nuomonę dėl sprendimo išdėstymo klausimo sprendimo žodinio proceso tvarka.
7.2. Ieškovas įsidarbino 2022 m. gruodžio 5 d., todėl beveik aštuonis mėnesius dirba įmonėje vadovu, gauna 1 897,50 Eur atlyginimą. Per visą darbo įmonėje laikotarpį gavo 15 000 su darbo santykiais susijusiu pajamų. Ieškovas numatydamas, kad iš jo bus priteistas išlaikymo įsiskolinimas, galėjo išlaikymo įsiskolinimo sumą sutaupyti. Atsakovė neturi jokios garantijos, kad po santuokos nutraukimo liks gyventi ieškovo tėvų name. Ieškovas nepateikė teismui jokios rašytinės nuomos sutarties ar banko pavedimo už nuomą kopijų, patvirtinančių, jog tikrai nuomojasi butą už nurodomą kainą. Ieškovas kas mėnesį gauna ir papildomai 23 mėnesius gaus iš atsakovės 354 Eur kompensaciją už automobilį. Atsakovė privalės papildomai sumokėti ieškovui 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos aplinkybės patvirtina gerą ieškovo materialinę padėtį. Ieškovas nėra sumokėjęs dukrų išlaikymo skirtumo už 13 mėnesių. Ieškovui, įvertinus pajamas ir išlaidas, kas mėnesį lieka 1 576,50 Eur suma, todėl objektyviai didesnę dalį šio likučio, jis tikrai galėtų skirti dviejų savo dukrų išlaikymo įsiskolinimo padengimui, o likusi suma liktų ieškovo pragyvenimui.
7.3. Pagrindiniai išieškotojai yra šalių nepilnamečiai vaikai, o ne atsakovė. Atsakovės naudai iš ieškovo yra priteista 1 468,50 Eur suma, kurios nėra pagrindo išdėstyti.
7.4. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas ne atsakovės naudai, o nepilnamečių vaikų naudai. Atsakovė yra tik nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja. Sprendimas išdėstyti priteisto išlaikymo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui yra nepriimtinas, kadangi tai yra nepilnamečiu vaikų pinigai, kuriuos gavus, motina galės realizuoti mergaičių būtiniausius ir papildomus poreikius, vaikai galės lankyti geresnius barelius, užsiėmimus, bus galimybė pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas.
8. Pareiškėjas A. M. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Po sprendimo priėmimo nagrinėjant išvestinį klausimą, nebuvo būtina rengti teismo posėdžio. Atsakovė turėjo žinoti apie pateiktą prašymą, kadangi prašymas buvo pateiktas santuokos nutraukimo byloje, nutartis priimta santuokos nutraukimo byloje, o tik vėliau klausimas išskirtas. Atsakovė sutinka su priteistos sumos išdėstymu 18 mėn. laikotarpiui.
8.2. Pareiškėjas įsidarbino ir pradėjo dirbti 2022 m. gruodžio 5 d., tačiau turėjo trijų mėnesiu bandomą laikotarpį, sunkiai sekėsi, todėl abejojo, ar galės dirbti pavesta darbą po bandomojo laikotarpio. Atsakovė ir vaikai saugiai ir nerūpestingai gyvena ieškovo tėvų namuose, o ieškovas priverstas nuomotis ir išlaikyti save. Ieškovas turi pajamų, tačiau turi ir būtinų išlaidų, kurių atsakovė nenori pripažinti. Ieškovas turėjo sunkias skyrybas, nemažai pinigų kainavo atstovo samdymas. Ieškovas turėjo mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius, turėjo pirkti maistą, turėjo išlaidų kitiems būtiniems poreikiams, mokėjo už atsakovės skolas, visada mokėjo išlaikymą. Ieškodamas darbo buvo pasiskolinęs pinigų kelis kartus vykti į Vokietiją, tačiau paieškos buvo nesėkmingos.
8.3. Priteista teismo suma yra labai didelė ir ženkliai apsunkino ieškovo finansinę padėtį, todėl jos išdėstymas atkuria proporcingumą ir pusiausvira tarp šalių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).
13. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu (aritmetinės klaidos ištaisytos 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi) išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-155-723/2023 pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat pagal atsakovės O. M. (toliau – ir atsakovė arba suinteresuotas asmuo) priešieškinį dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.
16. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-155-723/2023 pareiškėjas 2023 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas 2023 m. liepos 12 d. rezoliucija prašymą priėmė ir nutarė spręsti rašytinio proceso tvarka. 2023 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria išnagrinėjo pareiškėjo prašymą.
17. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjo 2023 m. liepos 12 d. prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, teismas apie nurodyto prašymo gavimą nepranešė apeliantei (jos atstovei), taip pat neinformavo, jog gautas prašymas bus nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, nepranešė apie numatomą posėdžio laiką, galimybę pateikti atsiliepimą.
18. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas „Dėl teisės kreiptis į teismą“).
19. Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, taip pat tai, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
20. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neinformavo apeliantės apie gautą prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir tokiu būdu nesuteikus teisės pateikti atsiliepimo į gautą prašymą, buvo eliminuota apeliantės teisė pateikti savo poziciją dėl gauto prašymo. Pažymėtina, kad apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia būtent aplinkybe, jog apie pareiškėjo prašymą ir jo nagrinėjimą jai nebuvo pranešta.
21. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis naikintina dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus nutartį ir perdavus klausimą nagrinėti iš naujo, kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismui nustačius absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, neanalizuotini ir nevertinami. Grąžinus klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas taip pat turi išspręsti atsakovės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, priėmimo klausimą, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
22. Šiais motyvais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimo nagrinėjimas grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.