- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-406-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- L. I.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-406-755/2018
teisėja Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00816-2014-7
2018 m. liepos 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. I. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-829-913/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei L. I. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Anykščių šiluma“ prašė priteisti iš atsakovės L. I. 606,22 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. suvartotą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir 99,64 Eur delspinigių.
2. Nurodė, kad centralizuotai tiekė šilumos energiją atsakovės butui (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2001 m. atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo ir už gaunamą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nemokėjo, nors atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos neturi įtakos iš įstatymo kylančiai bendraturčio pareigai proporcingai apmokėti bendro turto išlaikymo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 606,22 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją, 20 Eur žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovei priklausantis butas yra teisėtai atjungtas nuo daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemos. 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakovei buvo siųstas registruotas laiškas su pasiūlymu sudaryti naują sutartį dėl šilumos vartojimo pirkimo ir pardavimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu sumokėti už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kreipėsi su skundu į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, o vėliau į Vilniaus apygardos teismą. Šis teismas 2015 m. liepos 20 d. sprendimu atmetė L. I. reikalavimus, o UAB „Anykščių šiluma“ pareikštus reikalavimus patenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas UAB „Anykščių šiluma“ priešieškinys, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, jog L. I., įrodinėdama UAB „Anykščių šiluma“ reikalavimų nepagrįstumą, teigė, kad UAB „Anykščių šiluma“, paskirstydama mokėjimus už šilumą, turėjo įtraukti butų savininkų asmeninio naudojimo patalpų (rūsių) plotą; kad L. I., kreipdamasi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, šiuo argumentu nesirėmė, todėl Komisija nenagrinėjo ginčo šiuo aspektu; ginčas minėtu aspektu liko nenagrinėtas tiek ikiteismine, tiek ir teismine tvarka, todėl nusprendė šią ginčo dalį perduoti nagrinėti iš naujo.
5. Teismas nurodė, kad, sprendžiant tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad šilumos energijai paskirstyti daugiabučiame name ieškovė yra tinkamai parinkusi šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, ir Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, šilumos energiją apskaičiuoja metrologiškai patikrintais ir sertifikuotas apskaitos prietaisais, teisiškai įvertintas atsakovės pateiktas Audito aktas, kurio išvadų pritaikymas pripažintas neįmanomu, todėl byloje teismas nebesprendė klausimo dėl taikomų šilumos paskirstymo metodų tinkamumo, o vertino, ar, apskaičiuodama mokestį už suvartotos šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, ieškovė turėjo įtraukti butų savininkų asmeninio naudojimo patalpų (rūsių) plotą.
6. Vadovaudamasis CK 4.76 straipsniu, 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.83 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodė, kad butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, nepaisant pasirinkto jiems asmeniškai priklausančių patalpų šildymo būdo, turi pareigą atsiskaityti už šilumos dalį, tenkančią daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
7. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad ieškovė, apskaičiuodama mokestį bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, privalo į naudinguosius plotus įskaičiuoti kaimynų asmeninio naudojimo rūsio patalpų (sandėliukų) plotus, teismas nurodė, kad, pagal metodo Nr. 4 ir metodo Nr. 5 nuostatas, pastate suvartota šiluma butams (patalpoms) šildyti paskirstoma proporcingai butų (patalpų) naudingajam plotui. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“, 5.3 punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
8. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo šilumos kiekį, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Nurodė, jog pareiga nuspręsti, ar į naudinguosius plotus įskaičiuoti rūsio patalpų plotus, tenka butų ir kitų patalpų savininkams, o ne šilumą tiekiančiai bendrovei. Butų ir kitų patalpų savininkams priėmus sprendimą į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus įskaičiuoti rūsio patalpų (sandėliukų) plotus, toks sprendimas taptų privalomas šilumą tiekiančiai bendrovei ir sudarytų pagrindą kitaip apskaičiuoti šilumos kiekį, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
9. Teismas nurodė, kad teisės aktai, kuriuos ieškovė turėjo taikyti ginčo laikotarpiu, nustatė, jog į naudingąjį būsto plotą rūsių plotas neįtraukiamas, todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neturėjo pareigos savo iniciatyva nuspręsti, jog namo rūsyje esančios patalpos, namo vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtos simboliais R-1, R-2, R-3 ir t. t., turėtų būti priskiriamos prie buto naudingojo ploto. Byloje nėra duomenų, kad atskiros rūsio patalpos yra prijungtos prie namo centrinio šildymo sistemos, tad ieškovė pagrįstai priskyrė nešildomas namo rūsio patalpas prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir paskirstė rūsio patalpoms priskiriamą šilumos dalį visiems namo butų savininkams proporcingai kiekvieno nuosavybės daliai.
10. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad ieškovė šilumos energijai apskaičiuoti naudojo pasenusius butų naudingųjų plotų duomenis, teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą išvadą, nurodė, kad duomenys, turintys reikšmės šilumos energijai apskaičiuoti ir keičiantys šilumos energijos apskaičiavimo formulę, gali būti naudojami tik nuo jų pateikimo momento, o duomenis pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktą ir Šilumos vartojimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygų 4.5 punktą privalo teikti vartotojai, ieškovė, nesant kitų duomenų, pagrįstai apskaičiuodama šilumos energiją vadovavosi duomenimis, nurodytais su vartotojais sudarytose sutartyse, ir neturėjo pareigos domėtis, ar šie duomenys nėra pasikeitę.
11. Teismas reikalavimą priteisti iš atsakovės 606,22 Eur skolą pripažino , todėl tenkino. Nustatęs, kad ieškovė neturi valstybės ar savivaldybės įmonės teisinio statuso, yra privatus juridinis asmuo ir jai netaikomas įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, teismas reikalavimą priteisti delspinigius atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė L. I. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Nustačius, kad ieškovės atstovas buvo tinkamai įgaliotas, prašo išspręsti klausimą iš esmės –ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai ieškinį išnagrinėjo, nes ieškinį pareiškė neįgaliotas asmuo. UAB „Anykščių šiluma“ vardu pasirašė ir ieškinį padavė E. M., kuris teisę atstovauti ieškovei grindė įgaliojimu ir pateiktu diplomu, kuris nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje, o jo įgytas išsilavinimas nėra universitetinis. Šie proceso teisės normų pažeidimai turi esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.
14. Teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovė byloje neįrodė, kad faktiškai perdavė atsakovei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo.
15. Pažymi, kad teismas turėjo vadovautis šilumos audito išvadomis arba, esant reikalui, net skirti teismo ekspertizę, kad įvertintų, ar šilumos tiekėjo vartotojams taikomas 0,18 dydžio šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas yra reikšmingai padidintas (apie 1,5 karto) ir pažeidžia vartotojų teisėtus interesus. Teismas taip pat privalėjo ištirti atsakovės užsakymu atliktų energetikos audito skaičiavimus, pagal kuriuos atsakovė apskritai negavo jokio centralizuotos šilumos kiekio.
16. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės taikyto šilumos energijos paskirstymo atitiktį Komisijos patvirtintų metodų Nr. 4 ir Nr. 5 reikalavimams.
17. Pažymi, kad atsakovės name butų ir jų pagalbinių patalpų, esančių rūsyje, aukščiai skiriasi, todėl paskirstymas turėjo būti atliktas pagal butų ir jų pagalbinių patalpų tūrį, o ne plotą, kaip to reikalauja Nr. 5 metodo 5.1.2. punktas.
18. Teigia, kad rūsyje esančios patalpos, kurios nebuvo įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, yra butų pagalbinės patalpos, jos yra įtraukiamos į butų naudingą plotą kaip pagalbinės šildomos patalpos, nes šios patalpos nėra naudojamos tiesioginei rūsio, kaip bendro naudojimo patalpų, paskirčiai.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nesutinka su teismo motyvais, kad dėl butų šildomų pagalbinių patalpų įtraukimo į šilumos energijos paskirstymą turi būti priimtas butų savininkų sprendimas CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka, nes toks aiškinimas pažeidžia CK įtvirtintą proporcingumo principą ir Komisijos patvirtinto 5 metodo nuostatą.
20. Teigia, kad teismo motyvai, jog šilumos paskirstymas teisėtai atliktas pagal butų plotus, kurie neatitinka VĮ „Registrų centras“ duomenų, tik todėl, kad namo administratorius, o vėliau ir kiti butų savininkai nepateikė šilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį jų butų plotą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Pareiga teisingai paskirstyti visą pastate suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui.
21. Nurodo, kad šilumos tiekėja netinkamai skirsto šilumos energiją, pažeisdama namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolei mokėti bendro naudojimo objektų šildymą taikytiną proporcingumo principą.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti.
23. Nurodo, kad ieškinį teismui ieškovės vardu pareiškė tuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas G. S.. Be to, ieškovo atstovas E. M. turi tinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą atstovauti teisme.
24. Teigia, kad ieškinys paremtas 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
25. Pažymi, kadangi namo gyventojai patys nepasirinko šilumos paskirstymo metodo, todėl šiluma ginčo name buvo paskirstoma ir mokestis už šilumą paskaičiuotas vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5. Nors atsakovė teigia, kad paskirstant šilumos energiją turėjo būti taikomas metodas Nr. 10, tačiau atgaline data metodas negali būti taikomas, nes ginčo laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 1 d. Be to, nėra duomenų, jog būtų įvykęs namo gyventojų susirinkimas, kurio metu būtų pasirinktas kitas šilumos paskirstymo metodas.
26. Teigia, kad atsakovė yra namo bendraturtė, kuriai priklauso ir dalis name esančios šildymo sistemos, todėl ji turi apmokėti už tą energijos kiekį, kuris sunaudotas bendrai šildymo sistemai.
27. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantė būtų atsidalinusi savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. nesinaudoja ieškovės tiekiama šilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį, kuria buvo paliktas galioti Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas, ir perdavė civilinę bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
31. Kasacinis teismas nurodė, kad netinkamai nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, neišsiaiškinta, kaip apskaičiuota atsakovės skola ieškovei, todėl iš esmės dėl šių normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis panaikinta.
32. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl kasacinio nagrinėjimo ribų nurodė, kad nesprendė dėl ieškovės parinktų šildymo metodų Nr.4 ir Nr.5 tinkamumo, nes jie nebuvo tyrimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose objektu, nurodė, jog byloje nepateikta duomenų ir teismai nepasisakė, kaip nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuotas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą, teismas nesprendė ar į kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingą plotą buvo įskaičiuota butui tenkanti rūsio ploto dalis. Nors apeliacinės instancijos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis panaikinta ir perduota šios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bet kasacinis teismas apibrėžė nagrinėjimo ribas , nurodė aplinkybes, kurios tikrintinos pakartotinai. Teismo išvados dėl tinkamo ieškovės atstovavimo procese per jos darbuotoją E. M. nenurodytos kaip tikrintinos iš naujo, todėl dėl su tuo susijusių skundo argumentų nepasisakoma. Kadangi šildymo metodų Nr.4 ir Nr.5 tinkamumas dėl įsiteisėjusių tuo klausimu teismų procesinių sprendimų ( Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimas ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis) nebuvo pirmos instancijos teismo nagrinėtas, dėl skundo argumentų tuo klausimu nepasisakoma( CPK 306 straipsnio 2 dalis).
33. Kasacinis teismas išaiškino, jog patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamų patalpų bendrojo ploto skaičiavimą. Bendrosios dalinės nuosavybės dalis turi būti nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butui ir kitų patalpų nuosavybės teise priklausančių gyvenamajame name savininko naudingą plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Į palyginamuosius naudingus plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma gyvenamajame name, faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingas plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos.
34. Kasacinio teismo pasisakyta, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pasakyta reikštų, jog bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymui reikšmingi tik patalpų plotai, o ne jų tūriai, tad vien šildymo metodų Nr.4 ir Nr.5 taikymas nepakankamas dalies dydžiui nustatyti, todėl apeliantės argumentacija dėl būtinumo vertinti patalpų tūrius vertinama ginčo sprendimui teisiškai nereikšminga ir detaliai neanalizuojama .
35. Šalims buvo pasiūlyta pareikšti nuomonę dėl kasacinio teismo nutartyje išdėstytų motyvų ir apeliacinės instancijos teisme nustatinėjamų bei vertinamų aplinkybių. VĮ „Registrų centras“ pateikė patikslintus duomenis apie namo patalpų plotus. Ieškovė pateikė atsakovės naudojamo ploto( įskaitant rūsį) ir viso namo ploto santykio skaičiavimus ginčui aktualiu laikotarpiu pagal kasacinio teismo nurodytą ploto santykio paskaičiavimo principą. Teismas papildomai pateiktus skaičiavimus priėmė, pasiūlė dėl jų pasisakyti atsakovei. Atsakovė dėl pateikto skaičiavimo tikslumo pastabų nepateikė.
36. Iš ieškovės pateikto „perskaičiavimo“ dėl kuriame naudotų duomenų apie plotus, to laikotarpiu kainų dydžio tikslumo prieštaravimų , minėta, nepateikta, nustatyta, jog atsakovės buto plotas su priklausiniais, įskaitant rūsį, sudaro 75,93 kv.m., namo bendras plotas yra 514,46 kv.m., priklausiniai-107,81 kv.m. Viso 622,27 kv.m. Atsakovės naudojamų patalpų santykis su viso namo plotu sudaro 12,2 proc.( 75,93 kv.m.: 622,27 x 100 proc.). Ieškovė pateikė duomenis apie aktualiu ginčui laikotarpiu nustatytą tiekiamos šiluminės energijos ir karšto vandens kainų dydžius. Iš suvestinės skaičiuotės matosi, jog atsakovei mokėjimams buvo suskaičiuota 63,57 Eur mažiau nei reikalauta ieškinyje ir teismo priteista( t.VII, b.l.3-19).
37. Iš tos pačios suvestinės matosi, kad pagal naująjį perskaičiavimą 2009 m. lapkritį atsakovė turėjo sumokėti 5,35 Eur daugiau nei ieškiniu reikalauta ir pirmosios instancijos teismo priteista . Visais kitais laikotarpiais turėjo būti sumokama mažiau . Kadangi ieškovas neteikė apeliacinio skundo, o jo nesant kitos šalies-apeliantės padėtis negali būti bloginama( priteisiama daugiau nei ieškiniu prašyta), todėl į mokėtinos sumos už 2009 m. lapkritį po perskaičiavimo padidėjimą neatsižvelgiama, bet apmokėjimo dydis už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio iki 2013 m. birželio mažinamas iki perskaičiuotų dydžių. Tokiu būdu, skolos dydis už laikotarpį nuo 2009 m.lapkritis-2013 m. birželis sumažinamas 68,91 Eur iki 538,31 Eur( 606,22 Eur- 68,91 Eur). 2013 m.gegužės ir birželio mėnesiais šilumos energija į namą nebuvo tiekiama.
Nors ir atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, tačiau ieškinys negali būti atmetamas vien dėl to, kad skola ieškovei teikiant ieškinį paskaičiuota netiksliai. Pastebima, kad atsakovė savo paskaičiavimų nepateikė, todėl skolos dydį apskaičiuoja teismas pagal ieškovės pateiktus duomenis šiems skaičiavimams atlikti, nes, kaip minėta, kasacinis teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų ir teismai nepasisakė, kaip nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuotas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 314 str., daro išvadą, kad vėliau iškilo įrodymų pateikimo būtinybė apeliacinės instancijos teismui, todėl šalių pateiktus įrodymus priėmė, ir juos vertina. Ieškinio dalykas nesikeičia, keičiasi tik skolos skaičiavimo tvarka.
Dėl pasakyto Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas keičiamas ir priteistina iš atsakovės suma sumažinama iki 538,31 Eur. Atitinkamai perskaičiuojamos bylinėjimosi pirmosios instancijos teismo procese išlaidos. Ieškinys tenkinamas 85,36 proc., tad iš atsakovės ieškovei priteistina 18 Eur žyminio mokesčio. Kasacinės instancijos teisme valstybė patyrė 12,06 Eur bylinėjimosi išlaidų( t.6, b.l.165), šio teismo jos nebuvo paskirstytos. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, iš atsakovės priteistina 10,61 Eur šių išlaidų. Likusi šių išlaidų dalis neviršija 3 Eur, todėl iš ieškovės ji valstybei nepriteisiama.
Teikdama apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio( t.6,b.l.35) , nors mokėtina suma sudarė 20 Eur( skųsta dėl 606,22 Eur sumos, kas atitiktų 18 Eur žyminio mokesčio, bet šis dydis negali būti mažesnis nei 20 Eur) ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi žyminio mokesčio sumokėta daugiau nei reikalinga, 11 Eur grąžintina. Apeliacinis skundas patenkintas dalinai ir tai sudaro maždaug 12 proc., todėl 2,4 Eur atsakovei priteistina iš ieškovės.
Teikdama kasacinį skundą, atsakovė taip pat sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio( t.6,b.l.35) , nors mokėtina suma sudarė 20 Eur ( skųsta dėl 606,22 Eur sumos, kas atitiktų 18 Eur žyminio mokesčio, bet šis dydis negali būti mažesnis nei 20 Eur) ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi žyminio mokesčio sumokėta daugiau nei reikalinga, 11 Eur grąžintina. Kasacinis skundas patenkintas dalinai ir tai sudaro maždaug 12 proc. materialinio reikalavimo dydžio , todėl 2,4 Eur atsakovei priteistina iš ieškovės.
Apeliacinės instancijos teismo procese valstybė patyrė 8,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Viso 20,18 Eur. Apeliacinį skundą dalinai atmetus( 88 proc.) , iš apeliantės valstybei priteistina 7,14 Eur bylinėjimosi ( procesinių dokumentų įteikimo) apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Iš atsakovės priteistinos valstybei kasaciniame procese išlaidos sudaro 10,61 Eur. Viso 17,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus valstybės grąžintinos ir valstybei mokėtinos sumų užskaitą, atsakovei grąžintina 4,25 Eur bylinėjimosi ( permokėto žyminio mokesčio) išlaidų ( 17,75 Eur – 221 Eur).
Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi už teismo nutarties nurodymų nevykdymą paskyrė UAB „Anykščių šiluma” 100 Eur baudą. Ieškovė prašo panaikinti šią baudą ar ją sumažinti, nes dėl didelio apskaitininkės darbo krūvio buvo pavėluota įvykdyti teismo nurodymus.
Pareiškėjas nurodė priežastis dėl kurių jis savalaikiai pagal teismo nutartį nepateikė prašomų skaičiavimų. Atsižvelgiant į tai, jog prašomi skaičiavimai teismui , nors ir pavėluotai, buvo pateikti. Iš jų turinio matosi, jog jiems atlikti reikėjo surinkti papildomos informacijos, skaičiavimai nemažos apimties. Šias priežastis teismas pripažįsta iš esmės svarbiomis, pateisinančiomis vėlavimą, todėl bauda naikinama.
Prie skundo apeliantė pridėjo namo kadastrinės bylos kopiją, prašo prijungti prie bylos šiuos įrodymus. Apeliantės pateikta namo kadastrinės bylos kopija jau yra byloje (V t., b. l. 157-166) ir buvo vertinta su kitais įrodymais. Šalys turėjo galimybę remtis šiuo įrodymu, teikti dėl jo savo paaiškinimus. Kodėl yra būtinumas pakartotinai įrodymą pridėti prie bylos nemotyvuota, todėl skundo priedai kaip naujas įrodymas nepriimami( CPK 314 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 107 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti dalinai , Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą ir trečią dalis pakeisti-priteistą ieškovo UAB „Anykščių šiluma”, įm. k. 154112751, naudai iš L. I., gim. (duomenys neskelbtini), skolą už suvartotą šiluminę energiją sumažinti iki 538,31 Eur (penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 31 ct), priteistą ieškovo UAB „Anykščių šiluma”, įm. k. 154112751, naudai iš L. I., gim. (duomenys neskelbtini), žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 18 Eur. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeista.
Priteisti iš UAB „Anykščių šiluma”, įm. k. 154112751, iš L. I., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 4,8 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti L. I., gim. (duomenys neskelbtini), 4,25 Eur iš 2017-06-20 Lėšų pervedimo nurodymu Nr.309 per DNB banką sumokėto valstybei žyminio mokesčio. Mokesčio grąžinimą pavesti VMI.
Panevėžio apygardos teismo 2018 m.gegužės 22 d. nutartimi paskirtą UAB „Anykščių šiluma” 100 Eur baudą panaikinti.