Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. (S. P.) ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovei R. B. dėl nuolatinės gyvenamosios nepilnamečių vaikų vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir vaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas ieškovo S. P. (S. P.) ieškininiame pareiškime (ieškinyje) pareikštų turtinių ir neturtinių reikalavimų (dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo/pakeitimo) (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 ir 8 punktai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti

5. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

5.1. šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. P. (A. P.) (el. b. f. 18);

5.2. šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, o santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. P. (el. b. f. 17, 30–32);

5.3. įsiteisėjusiu (įsiteisėjo 2017-05-29) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimu civ. b. Nr. e2YT-2326-860/2017 tarp ieškovo S. P. ir atsakovės R. B. (buv. pavardė P.) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ir patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių (toliau – Sutartis) (el. b. f. l. 30–32). Sutartyje, be kita ko, šalys susitarė, kad: i) nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove R. B.; ii) ieškovas S. P. teiks nepilnamečiams vaikams po 170 Eur išlaikymą;

5.4. Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2023-02-23 įsakymu Nr. A27(1)-505 ir įsakymu Nr. A27(1)-506 nepilnamečiai vaikai nuo 2023-02-21 grąžinti ieškovui S. P. (el. b. f. 20–23)

5.5. išvadą teikianti Tarnybą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad (el. b. f. 41–46):

5.5.1. Tarnybos specialistas 2024-06-26 apsilankė S. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kur ieškovas kartu su Vaikais gyvena nuomojamame 54 m² bute. Bute yra du kambariai ir virtuvė su svetaine. Vaikai turi atskirus kambarius. Vaikams sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos vystymuisi. Butas švarus ir tvarkingas, yra visi reikalingi apyvokos daiktai;

5.5.2. Tarnybos specialistas 2024-06-26 vaiko gyvenamojoje vietoje bendravo su D. P.. Mergaitė nurodė, kad baigė 3 klasę, mokytis sekasi sunkiai. Su tėvu sutaria gerai, pas tėvą gyvena jau senai, nori gyventi su tėvu. Su motina bendrauja, susiskambina, kartais susitinka. Mergaitės teigimu, drabužius ir jai reikalingus daiktus perka tėvas, o motina duoda pinigus ir dovanoja žaislus;

5.5.3. Tarnybos specialistas 2024-06-26 vaiko gyvenamojoje vietoje bendravo su A. P.. Vaikinas nurodė, kad baigė 8 klasę, mokytis sekasi gerai. Su tėvu gyventi labai patinka, turi daug draugų; tėvas nupirko dviratį. Su tėvu gyvena metus, o su motina gyventi negali dėl motinos sveikatos. Su mama palaiko ryšį, susiskambina, aplanko. Drabužius, reikalingus daiktus mokyklai perka tėvas, o mama kartais duoda pinigų. Nori gyventi su tėvu;

5.5.4. Tarnybos specialistas 2024-07-02 telefonu susisiekė su atsakove R. B., kuri nurodė, kad guli ligoninėje. Su ieškiniu susipažino ir sutinka iš dalies: dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu sutinka, taip pat sutinka dėl bendravimo tvarkos. Atsakovė su vaikais bendrauja telefonu, kai būna namuose vaikai pas ją (atsakovę) lankosi. Nedirba, turi neįgalumą, dėl ligos labai dažnai guli ligoninėje, gauna mažą neįgalumo pašalpą, todėl bus sunku mokėti kiekvienam vaikui po 170 Eur išlaikymo sumą. Atsakovė turi lizingą, moka 60 Eur.

Dėl nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (nustatymo)

6. Pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas S. P. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimu civ. b. Nr. e2YT-2326-860/2017 patvirtintos Sutarties 4 straipsnio 1 dalį nurodant, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su nepilnamečių vaikų tėvu S. P..

7. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina (atsakove R. B.). CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

8. Atsakovė R. B. apie teismo procesą informuota 2024-09-02, 2024-12-09, o taip pat ir telefonograma 2024-08-08 bei Tarnybos specialistų 2024-07-02 (el. b. f. l. 65, 71, 74, 85). Ir nors atsakovė tiesiogiai teismui atsiliepimo neteikė, tačiau Tarnybos atstovams nurodė, jog dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų tėvu (ieškovu) neprieštarauja. Nesant ginčo tarp šalių, esant teigiamai Tarnybos išvadai ir nesant ieškovą (tėvą) kompromituojančių duomenų, ieškovo S. P. reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) tenkintinas ir be detalesnės motyvacijos (CK 3.168–3.169 straipsniai, 3.174 straipsnio 2 dalis).

9. Kadangi šalys savarankiškų reikalavimų dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais nereiškia, o ieškovas nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad atsakovė (motina) galės laisvai ir netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, esant teigiamai Tarnybos išvadai, skyrium gyvenančios motinos (atsakovės) bendravimo tvarkos su nepilnamečiais nenustato.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

10. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki nepilnamečių šalių vaikų pilnametystės. Atsakovė su aptartu reikalavimu sutinka tik iš dalies ir nurodo, kad negali teikti didelio išlaikymo vaikams, nes yra neįgali, dažnai gydosi ligoninėje ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės.

11. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad abu tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais (nepilnamečiais – apylinkės teismo pastaba) kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

12. Nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė neturi teikti išlaikymo vaikams. Visgi, atsakovė nurodo, kad nebus pajėgi teikti po 170 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

13. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo (vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Dėl to nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; vi) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).

14. Sprendžiant šalių ginčą dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje yra 1 038 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (it. bruto) arba apie 777 Eur išskaičius privalomuosius mokesčius (it. neto). Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu Lietuvos Respublikoje išmokos vaikui dydis – 122,50 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas 1,75 bazinės socialinės išmokos koeficientas (toliau – BSI) X 70 Eur BSI (nuo 2025-01-01)). Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra apie 327,50 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur)) / 2). Visgi, ir pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 170 Eur dydžio išlaikymo vaikams ieškovė nepajėgs teikti dėl turimos ligos ir nedidelių išmokų. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, iš tiesų nustatė, kad ieškovė nedirba, gauna apie 40 Eur vienišo asmens išmoką ir apie 326 Eur netekto darbingumo / negalios pensiją (matyti, jog valstybė tam tikrais mėnesiais išmoka ir apie 120 Eur dydžio pensijos priemoką) (el. b. f. l. 52–53). Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui mini atsakovės ligos faktą, tačiau byloje tokius teiginius patvirtinančių dokumentų nėra. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nuosavybės teise turi butą. Pastarąjį teiginį patvirtina įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2024-01-04) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-12-04 sprendimas civ. b. Nr. e2-9294-647/2023 (pripažinta, kad ¼ dalis pastato-ūkinio pastato, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. B. nuosavybė) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs turimus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, sprendžia, jog iš atsakovės nepilnamečių vaikų naudai gali būti priteistas po 150 Eur dydžio išlaikymas. Teismas vertina tą aplinkybę, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto ir neįrodė, kad atsakovės turimi sveikatos negalavimai yra tokie, kurie neleistų atsakovei dirbti bent jau minimaliai (pvz., nekvalifikuotą darbą pusę darbo dienos).

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 150 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį prisidės prie atsakovo S. P. (nepilnamečių vaikų tėvo) teikiamo išlaikymo vaikams ir leis įgyvendinti bent jau minimalius vaikų poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, žaislams ir ugdymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo (priteisimo)

16. Šalys taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įgyvendindamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą, nustatė, kad:

16.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-12-20 sprendimu ieškovas 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (el. b. f. l. 33–34);

16.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius teismui pateikė 2025-01-23 pažymas, kuriose nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą suma iš viso – 208,33 Eur (el. b. f. l. 92–102);

16.3. ieškovas, jei būtų neatleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų turėjęs sumokėti (110 Eur + 92 Eur) patyrė 202 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (el. b. f. l. 35–36).

17. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).

18. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas: atsakovė su teismu bendradarbiavo, iš esmės su ieškinio reikalavimais sutiko, tik akcentavo savo sunkią turtinę padėtį ir sveikatos būklę į kurią referavo ir ieškovas. Apylinkės teismas sprendžia, jog galima pasinaudoti CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtimi ir iš atsakovės valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovė galėjo visiškai išvengti bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu būtų sudariusi taikos sutartį arba su ieškovu būtų susitarusi dėl nepilnamečių gyvenamosios vietos bei išlaikymo priteisimo abipusiu susitarimu.

19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 23,79 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis). Visgi, atsižvelgiant į sunkią atsakovės turtinę padėtį, taip pat į turimas sveikatos problemas, teismas sprendžia, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

20. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas turi pareigą motyvuoti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

21. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.

22. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovo S. P. turtinėmis ir neturtinėmis pretenzijomis atsakovei R. B., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti iš dalies ieškovo S. P. (S. P.) ieškinio (dok. reg. Nr. CBP-7574/2024) reikalavimus atsakovei R. B..

Pakeisti įsiteisėjusiu (įsiteisėjo 2017 m. gegužės 29 d.) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu civ. b. Nr. e2YT-2326-860/2017 patvirtintos tarp S. P. (S. P.) ir R. B. (buv. P.) 2017 m. kovo 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 straipsnio 1 dalį ir:

- nustatyti nepilnamečių A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. P. (S. P.) gyvenamojoje vietoje;

- priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024-06-12 iki sūnaus A. P. (A. P.) pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

- priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinį išlaikymą nepilnametei dukrai D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024-06-12 iki dukros D. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

- pavesti nepilnamečių A. P. (A. P.) ir D. P. įstatyminiam atstovui (tėvui) S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkyti nepilnamečiams A. P. (A. P.) ir D. P. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams A. P. (A. P.) ir D. P. nuolatinio periodinio išlaikymo.

Priteisti iš atsakovės R. B. valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai iš viso 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nepriteisti iš atsakovės R. B. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei R. B., jog bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikai) sumokamos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1).

Nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.