- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1447-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00349-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- A. M.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1447-163/2014
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-00349-2014-4)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė antstolei B. T. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolės 2013-12-02 patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-13033815 negaliojančiu ir jį panaikinti. Nurodė, kad skundžiamu 2013-12-02 patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-13033815 antstolė, remdamasi eksperto nustatyta turto verte, 300 000 Lt įkainojo areštuotus žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolė nepagrįstai skundžiamu patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę, prieš tai nesuteikusi pareiškėjui galimybės pateikti prieštaravimus dėl eksperto išvados, kaip tai numatyta CPK 682 straipsnio 2 dalyje. Pasinaudodamas teisės aktų jam suteikta teise, pateikė antstolei prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei paprašė skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Pažymėjo, kad tik išsprendusi tokį pareiškėjo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kai sprendimas teisės aktų nustatyta yra skundžiamas, antstolė galėjo spręsti klausimą dėl turto vertės nustatymo. Tačiau šiuo atveju antstolė, neišlaukusi nustatyto termino prieštaravimams dėl ekspertizės išvados pareikšti, priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto įkainojimo, taip pažeisdama CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Suinteresuotas asmuo antstolė B. T., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-13 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas prieštaravimus dėl ekspertizės išvados antstolei pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, tokio praleidimo trukmė negali būti laikoma protinga ir pagrįsta. Pažymėjo, kad papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti paskirta ne tik gavus vykdymo proceso šalių motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, bet ir tuo atveju, kai pats antstolis abejoja dėl eksperto atlikto turto vertės įkainojimo teisingumo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepaneigė, jog byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos, nepateikė jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė būtų nustatyta vadovaujantis netinkamais metodais, ar kad būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių objektyvų ir pagrįstų paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
Teismas netinkamai aiškino CPK 681 straipsnio 3 dalies ir CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas. Papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas priklauso nuo ekspertizės akto įteikimo dienos ir prieštaravimų pateikimo ar nepateikimo. Tik išsprendus klausimą dėl prašymo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę galėjo būti priimta patvarkymas dėl turto įkainojimo, o ne pirma turtas įkainojamas ir tik tada galima pareikšti pretenzijas dėl eksperto išvadų.Antstolė nesupažindinusi su ekspertizės išvadomis ir nesulaukusi jo prieštaravimų nustatė areštuoto turto kainą tokiu būdu pažeisdama CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad antstolė vykdo Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notaro 2013-06-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4VJ-3974 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M., už skolą iš varžytynių parduodant įkeistą turtą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį A. M. ir A. M., išieškotojo AB SEB bankas naudai. Antstolė 2013-12-02 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo, vadovaudamasi UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje nustatyta įkeisto turto verte, įkeisto turto – 0.0800 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinio – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertę nustatė 300000,00 Lt (vykd. b. l. 145-146). Šis patvarkymas kartu su 2013-11-13 ekspertizės akto išvadų kopija pareiškėjui (skolininkui ir įkeisto turto bendrasavininkui) A. M. įteiktas 2013-12-13 pasirašytinai. Pareiškėjas (skolininkas ir įkeisto turto bendrasavininkas) A. M. bei įkeisto turto bendrasavininkė A. M. 2014-01-02 (antstolės kontoroje gauta 2014-01-06) pateikė prieštaravimus dėl eksperto išvados, kuriuose nurodė, kad nesutinka su eksperto nustatyta turto verte, nes reali turto vertė yra didesnė ir prašė nustatyti turto vertę pagal realią rinkos kainą, paskiriant pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti (vykd. b. l. 157-158, 162, 163-165, 169).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Areštuodamas turtą, antstolis jį įvertina rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.
CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė 2013-12-02 patvarkymu Nr. S-13033815 dėl turto įkainojimo, vadovaudamasi UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akte nustatyta įkeisto turto verte, įkeisto turto vertę nustatė 300 000 Lt (vykd. b. l. 145-146) ir šį patvarkymą kartu su 2013-11-13 ekspertizės akto išvadų kopija pareiškėjui A. M. įteikė 2013-12-13, tačiau pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, tik 2014-01-02 pateikė prieštaravimus dėl eksperto išvados, kuriuose nurodė, kad nesutinka su nustatyta turto verte, nes reali turto vertė yra didesnė ir prašo nustatyti turto vertę pagal realią rinkos kainą, paskiriant pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prieštaravimus pateikė praleidęs įstatymų nustatytą terminą, tai yra, daugiau negu 2 savaites, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio praleidimo trukmė negali būti laikoma protinga ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Atmestinas apelianto argumentas, kad jam nebuvo įteiktas ekspertizė aktas, o tik išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės išvados pakanka, kad būtų galima pareikšti motyvuotus prieštaravimus nesutinkant su turto verte, be to, jei pareiškėjui trūko duomenų prieštaravimams pateikti, jis galėjo kreiptis į antstolį ir tokius duomenis teisės aktų nustatyta tvarka gauti.
CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neįrodė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2013-11-13 ekspertizės išvada dėl 300 000 Lt pareiškėjui priklausančio turto vertės būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Apeliantas savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindė tik jo paties nuomone ir subjektyviais samprotavimais, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar nauja turto vertintojų išvada dėl didesnės turto vertės pagrindimo (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 681 straipsnio 3 dalies ir CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį.