Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. R. (toliau – K. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. R., Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 244 straipsnio 1 dalį Nr. 3 (vagystė įsilaužus į butą) ir pagal 223, 239, 249 straipsnius, 250 straipsnio 1 dalį Nr. 1b (sunkus plėšimas, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai su kūno sužalojimu ir neteisėtu laisvės atėmimu) - 7 metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, K. R. Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 244 straipsnio 1 dalį Nr. 3 ir pagal 223, 239, 249 straipsnius, 250 straipsnio 1 dalį Nr. 1b paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, 180 straipsnio 2 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, palikta skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. lapkričio 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 1 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. R. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš pataisos įstaigų gali būti lygtinai paleisti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - atitinka 33 balus. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikai, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

8. Įvertinus K. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kuriuos itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde ir nuteistasis, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu K. R. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nebuvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, atlikdamas bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje įgijo sandėlininko profesiją, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos, mokosi, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K. R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 33 balus, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 13 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog K. R. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

10. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli K. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teistumai bei nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstama veika padaryta su bendrininkais), kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek K. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus K. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad K. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą užsienio valstybėje (nusikalstamos veikos nuosavybei, susiję su smurto panaudojimu). Šis teistumas K. R. nėra pirmasis, praeityje jis jau ne kartą buvo teistas užsienio valstybėse, jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalsto, padarė net kelias nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti antivisuomenines K. R. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis ar ankstesni jo teistumai ir negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia K. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis K. R. nusikaltimus padarė su bendrininkais, nors jis ir pripažįsta, kad nusikalstamų veikų vykdymui įtaką darė kiti asmenys, teigia, jog su jais nutraukė ryšius, tačiau, įvertinus Socialinio tyrimo išvados duomenis, jog nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nelinkęs pasimokyti iš savo klaidų, nėra pagrindo išvadai, kad šis kriminogeninis veiksnys šioje bausmės atlikimo stadijoje jau nebeaktualus.

12. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra skatintas už gerą elgesį, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dirbti, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog K. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juolab, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį, remiantis pateikta asmens byla yra skatintas tik vieną kartą, t. y. 2020 m. vasario 28 d.

13. Abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę tinkamai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti aukštesniajam teismui kelia ir K. R. darbinė motyvacija. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki suėmimo K. R. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas įvertinus jo įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistojo finansinis nestabilumas laisvėje taip pat gali įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą lygtinio paleidimo atveju. Šių duomenų visuma (darbinės patirties neturėjimas ir menkas išsilavinimas) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę K. R. sugebės tinkamai integruotis tiek į darbo rinką, tiek ir į visuomenę. Priešingos išvados, įvertinus nuteistojo požiūrį į darbą, aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir duomenys dėl galimo jo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygtinio paleidimo atveju.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis neatitinka teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodoma teismų praktika, nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.