Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inta“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Perkančiosios organizacijos priimtame Sprendime tik nurodomi naujausi Vyriausybės Nutarimo pakeitimai, tačiau nepateikiama įtikinamų įrodymų ar kitos informacijos, susijusios su pavojumi nacionaliniam saugumui, dėl kurio būtina nesudaryti sutarčių su tiekėja. Ieškovės vertinimu, ES tiekėjų akcininkų struktūra pati savaime nėra kriterijus, galintis pateisinti nukrypimą nuo ES sutartyje numatytų pagrindinių laisvių pagal ES viešųjų pirkimų teisę. Tiek tiekėja, tiek jos siūlomų prekių gamintojas atitinka visas SESV 54, 56 ir 62 straipsnių ir TVPP reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčio sąlygas. Naujuoju Vyriausybės Nutarimu į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktomis kategorijomis 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai), kartu nustatoma, kad ši įranga Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose negali būti perkama iš Kinijos Liaudies Respublikoje veiklą vykdančių (ar juos kontroliuojančių) asmenų. Tokios nuostatos įtrauktos neanalizuojant konkretaus subjekto veiksmų, kurie gali sukelti kokią nors grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Ieškovės vertinimu, tokios Nutarimo, o taip pat ir VPĮ nuostatos neatitinka aukščiau nurodytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje suformuluotų reikalavimų, prieštarauja ES teisei ir tai yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Atsakovas 2022 m. gegužės 27 d. paskelbė tarptautinį atvirą konkursą „Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Klaipėdos jūrų uosto postuose pirkimas“, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas – mobili rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir MRKS) (duomenys neskelbtini) postuose.

22. 2023 m. sausio 26 d. raštu Nr. (22.10 Mr)3BE-657 atsakovas ieškovės pretenziją atmetė, nurodydamas, kad VPĮ 29 straipsnio 3 dalis perkančiosioms organizacijoms nustato teisę (nutraukti pirkimo procedūrą), o nuo 2022 m. gruodžio 29 d. VPĮ 37 straipsnio 9 dalis ir 47 straipsnio 9 dalis numato perkančiųjų organizacijų pareigą (laikyti, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir drausti pirkime dalyvauti tiekėjams, jeigu jie atitinka VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje nustatytus ribojimus), jei perkamas objektas, kurio BVPŽ kodas įtrauktas į Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į naujai atsiradusias aplinkybes – pirkimo objekto kodo 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“ įtraukimą į Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą ir vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi bei laikydamasi skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, priėmė sprendimą Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Klaipėdos jūrų uosto postuose viešojo pirkimo procedūras nutraukti.

Dėl Pirkimo nutraukimo (ne)teisėtumo

23. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyti du viešojo pirkimo nutraukimo pagrindai: perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ir aiškinant VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, aktualūs ir kasacinio bendro pobūdžio išaiškinimai bei teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalį (VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kurioje buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1170-381/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1193-236/2018, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-977-407/2021). Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias pirkimo procedūrų nutraukimą, bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai).

25. Tam, kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; kt.). Be to, ESTT praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (ESTT 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 55 punktas).

27. Apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas priėmė Sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo esant teisiniam pagrindui. Apeliantės teigimu, skundžiamame sprendime nevertinta, ar egzistuoja objektyvios, o ne subjektyvios aplinkybės nutraukti Pirkimą, t. y. nurodoma, kad vien aplinkybė, jog teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei nukreipti tiesiogiai į ieškovę, patvirtina, kad aplinkybės nutraukti Pirkimą nebuvo objektyvios. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

28. 2022 m. kovo 30 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašas, valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas.

29. VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

30. Pagal VPĮ 37 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.

31. Pagal VPĮ 47 straipsnio 9 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, įsigydama prekių ar paslaugų, kurių BVPŽ kodai nurodyti šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

32. Nagrinėjamu atveju Vyriausybė 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo papildytas Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašas, patvirtintas Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, į BVPŽ kodų sąrašą įtraukiant kodus 38581000-1 Bagažo tikrinimo įrenginiai ir 38582000-8 Rentgeno kontrolės įrenginiai.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pirkimas buvo paskelbtas 2022 m. gegužės 27 d., t. y. Pirkimo objektui nesant įrašytam į Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą, tačiau Pirkimo procedūrų metu, t. y. 2022 m. gruodžio 29 d., ši prekė į minėtą sąrašą buvo įtraukta.

34. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Pirkimu siekė įsigyti mobilią rentgeno kontrolės sistemą (duomenys neskelbtini) postuose. Atsakovas Pirkimo procedūras nutraukė, nes buvo priimtas Nutarimas, kuriuo nustatytas naujas reikalavimas Pirkimo objektui dėl jo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priėmus Nutarimą, kuris perkančiajai organizacijai yra privalomas, atsirado nauja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, ir dėl to egzistavo pagrindas nutraukti Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį, t. y. atsakovas turėjo pareigą priimti Sprendimą. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad Pirkimo objektui yra keliamas naujas atitikties nacionaliniam saugumui reikalavimas, negalėjo toliau tęsti Pirkimo vien dėl to, kad jis pradėtas anksčiau, nei įsigaliojo Nutarimo pakeitimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Pirkimo nutraukimas, kuriuo įgyvendinamas siekis užkirsti kelią galimų rizikų nacionaliniam saugumui atsiradimui, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

35. Pažymėtina, kad Pirkimo objektas – mobili rentgeno kontrolės sistema Klaipėdos jūrų uosto postuose. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad tiekėja turi įdiegti naują mobilią rentgeno kontrolės sistemą Klaipėdos jūrų uosto postuose, kuri naudojama laivais atgabenamų konteinerių bei krovininių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių patikrai. Minėti duomenys leidžia spręsti, kad perkamas objektas susijęs su Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu. Visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Taigi, nors ginčo Pirkimas yra skirtas viešajam interesui patenkinti, tačiau, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, valstybės, visuomenės saugumas su viešuoju interesu nekonkuruoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kadangi Nutarimo nuostatos buvo priimtos jau po Pirkimo paskelbimo, perkančioji organizacija pagrįstai dėl paaiškėjusių esminių objektyvių aplinkybių nutraukė Pirkimą vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju egzistuoja siekis įsigyti tokią prekę, kuri yra reikalinga ir nesukelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Priešingu atveju, nenutraukus ginčo Pirkimo, nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo tikslas ir atsakovas neturėtų galimybės įsigyti reikalingų prekių (paslaugų), atitinkančių reikiamus reikalavimus.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra susijęs su atsakovo priimtu Sprendimu nutraukti Pirkimą, jo teisėtumo vertinimu. Ginčo atveju nebuvo priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą ar ją pašalinti iš tolesnių pirkimo procedūrų. Be to, jokios prekės dar nebuvo įsigytos, nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Pirkimo nutraukimas grindžiamas objektyviai pasikeitusiomis aplinkybėmis – nauju teisiniu reguliavimu, o ne aplinkybėmis, kad tiekėjos siūlomos prekės (ne)atitinka nacionalinio saugumo reikalavimų. Kadangi byloje nekvestionuojama ir nenagrinėjama ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo dokumentų ar teisės aktų reikalavimams, todėl ieškovės argumentai, kad tiek tiekėja, tiek jos siūlomos prekės nelaikytinos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir yra nevertintini.

37. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, yra deklaratyvus bei nepagrįstas įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovas pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus ar siekė eliminuoti tiekėją iš Pirkimo, tokia ieškovės pozicija laikytina paremta subjektyviu jos situacijos vertinimu, todėl nepagrįsta.

39. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad Nutarimo priėmimas buvo inicijuotas subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas, t. y. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl tai negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių įgyvendinimo“ pakeitimo projektą Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, suderinusi jį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nutarimą priėmė Vyriausybė, kuri su atsakovu, savo sprendimų nederina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Muitinės departamento veiklos tikslai – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti ES ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Atsakovas, siekdamas minėtų tikslų, teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, taip pat kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl muitinės įgyvendinamų teisės aktų tobulinimo, tačiau tokia atsakovo veikla ir funkcijų atlikimas nepaneigia priimto Sprendimo teisėtumo, juolab, kad dalyvavimas rengiant poįstatyminį teisės aktą, nereiškia, jog aktas bus Vyriausybės priimtas ir įsigalios. Be to, kaip pagrįstai akcentuota atsiliepime į apeliacinį skundą, tai, kad atsakovas pradėjo Pirkimo procedūras, patvirtina, jog iš anksto nežinojo apie aplinkybes, sietinas su Nutarimo priėmimu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovas nėra subjektas, kuris vertina, ar paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi tokia pareiga įstatyme nustatyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, o sprendimą šiuo klausimu priima Vyriausybė. Pažymėtina, kad vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 8 dalimi bei NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a) papunkčio kriterijumi, perkančiosios organizacijos, valdančios ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, turi kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija informaciją Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pateikė 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau 2023 m. sausio 6 d. pateikė prašymą atšaukti tolimesnį atsakovo 2022 m. lapkričio 23 d. rašto nagrinėjimą, nes buvo priimtas Sprendimas Pirkimą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliantės argumentai, kad Nutarimo priėmimas buvo inicijuotas subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas, todėl tai negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nutarimo priėmimas laikytinas nenumatyta aplinkybe pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį.

40. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentu, kad perkančioji organizacija iki Nutarimo priėmimo delsė sudaryti Pirkimo sutartį. Atsakovas 2022 m. lapkričio 24 d. nustatė, kad ieškovė yra Pirkimo galima laimėtoja, dėl ko, vadovaudamasis VPĮ 37 straipsnio 8 dalimi ir NSUSOAĮ nuostatomis, privalėjo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Byloje nenustatyta, kad ginčo Pirkime ketinamo sudaryti sandorio patikra buvo atlikta ar kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo sprendimas dėl sandorio buvo priimtas. Kadangi perkančioji organizacija gali nustatyti laimėtoją ir kviesti jį sudaryti sutartį, tik gavusi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas delsė sudaryti Pirkimo sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos Sprendimas nutraukti Pirkimą yra teisėtas, priimtas vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytu viešojo pirkimo nutraukimo pagrindu, t. y. atsiradus aplinkybei, kurios nebuvo galima numatyti.

Dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo

42. Apeliantė prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir pateikti ESTT klausimus dėl Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ nuostatų suderinamumo su SESV 54, 56 ir 62 straipsniais, Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 15 straipsnio 3 dalimi, VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatų suderinamumo su SESV 54, 56 ir 62 straipsniais ir TVPP reglamento 3 straipsniu.

43. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnyje.

45. Taigi prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl ES teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų ES teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.

46. Sprendžiant dėl kreipimosi į ESTT ieškovės suformuluotais klausimais, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju nekvestionuojama ir nenagrinėjama ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo dokumentų ar teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje yra kvestionuojami perkančiosios organizacijos veiksmai, nutraukiant Pirkimą. Ieškovė prašymą kreiptis į ESTT iš esmės grindžia argumentais dėl Vyriausybės nutarimais nustatyto teisinio reguliavimo atitikties tarptautinėms teisės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis aiškinimas nagrinėjamo klausimo kontekste (vertinant perkančiosios organizacijos Sprendimo teisėtumą) yra aiškus pagal šioje byloje taikytiną teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ieškovės suformuluotais klausimais.

47. Be to, iš Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46,47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ ir jo priedų matyti, kad prieš priimant atitinkamus VPĮ pakeitimus, buvo vertintas jų atitikimas Viešųjų pirkimų direktyvai, šios Viešųjų pirkimų direktyvos bei VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Atitikties lentelėje konstatuotas visiškas Viešųjų pirkimų direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, neatitikimų nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

48. Apeliantė pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms. Prašymą motyvuoja tuo, kad nacionalinis reguliavimas ir jo pagrindu atlikti atsakovo veiksmai bei priimtas sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo, diskriminavimo draudimo, sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principus.

49. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

50. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui, teisėjų kolegijai) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kita vertus, tai nepaneigia teisme nagrinėjamoje byloje asmens teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą, tačiau toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022 19 punktas).

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neįžvelgia pagrindo abejoti Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai. Byloje nagrinėjamas ne tiekėjos pasiūlymo vertinimo klausimas, o perkančiosios organizacijos priimto Sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl bylos kontekste nėra aktualus ieškovės teikiamas prašymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti, ar Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 atitinka Konstitucijos nuostatas. Pažymėtina, kad apeliantės pozicija dėl poįstatyminio teisės akto teisėtumo paremta subjektyvia jos nuomone, o ne šiai bylai aktualių teisės aktų teisėkūros procese priimtų dokumentų analize. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo funkcija yra vertinti teisės normų atitiktį Konstitucijai, o ne pateikti bylos šalies siūlomo teisės akto nuostatų aiškinimo konstitucingumo vertinimą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nurodyto poįstatyminio teisės akto atitikties Konstitucijai ar kitiems įstatymams, todėl ieškovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

55. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Inta“ apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

56. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inta“ prašymo dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.