- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1135-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47548-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“
- Kaltinamasis
- Č. P.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Rudytei ir civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovei Jekaterinai Šutovai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Č. P. 2015-08-24 apie 16.20 val., Justiniškių g. esančioje maršrutinio transporto stotelėje „Skalvių“, Vilniuje, vairuodamas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį autobusą „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto (redakcija galiojanti nuo 2014-10-11) reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių bei kitų asmenų saugumui, ir 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti saugu, tai yra, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad visi keleiviai baigė išlipti, uždarė duris prispausdamas jomis keleivės R. M. koją ir pradėjo važiuoti, dėl ko autobusui pajudėjus R. M. nugriuvo ant stotelės važiuojamosios dalies, ir patyrė sužalojimus, kurie vertinami, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. P. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog kai jis privažiavo stotelę, per veidrodėlį pamatė, kad visi žmonės išlipo. Buvo 5-6 žmonės. Per veidrodėlį pamatė, kad moteris guli ant šaligatvio. Kaip ji užsikabino, jis nesupranta. Išlipo ir paklausė, ar jai reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Moteris atsisakė, ji norėjo tik rankas nusiplauti ir jai batelis buvo suplyšęs. Jis tik veidrodėlyje pamatė, kad moteris iškrito, o kaip tai nutiko – nematė. Jis pamatė gulinčią moterį, kai autobusas dar stovėjo. Tuo metu dar nebuvo pajudėjęs. Moteris atsistojo. Jis jos paklausė, ar jai iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ji atsisakė ir nuėjo. Moteriai nuėjus, jis irgi nuvažiavo. Kai autobuso durys atidarytos važiuoti jis negali, suveikia elektroninis stabdis ir kol durys neužsidaro autobusas nejuda. Po dviejų savaičių autobusas buvo nuvarytas į patikrinimą. Autobusas senas, galėjo ir nesuveikti. Jeigu autobuso durys suspaudžia kokį nors daiktą, tuomet automatiškai durys atsidaro. Nukentėjusiosios apranga buvo tokia, kokia ir užfiksuota bylos medžiagoje.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo Č. P. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-08-24, apie 16.20 val. ji važiavo 46 maršruto autobusu Vilniuje, Justiniškių gatvėje. Atvažiavus į galutinę „Skalvių“ stotelę autobusas sustojo. Ji iš autobuso lipo per vidurines duris. Už jos lipo dar du žmonės. Jai belipant iš autobuso durys užsidarė ir suspaudė jos pečius. Ji išsilaisvino, tačiau užsidarančios durys tuomet suspaudė jos dešinę koją, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir krito ant žemės. Krito ant kairės kūno pusės. Bekrentant jos dešinė koja išsilaisvino iš autobuso durų, kurių gumos buvo minkštos, ir liko gulėti ant žemės. Tuo metu autobusas užsidarančiomis durimis pradėjo važiuoti, pajudėjo kelis metrus į priekį ir sustojo. Ji bandė atsistoti. Prie jos priėjusi moteris padėjo jai atsistoti. Vėliau priėjo dar viena moteris. Pamatė, kad suplyšo jos dešinės kojos basutė. Viena iš moterų jai padavė lapelį su užrašytu autobuso numeriu. Prie jos taip pat buvo priėjęs ir autobuso vairuotojas, kuris atsiprašė ir pasiūlė vandens. Ji atsisakė. Tada vairuotojas nuėjo ir daugiau jokios pagalbos nesiūlė. Eismo įvykio metu buvo sugadinti jos rūbai, sutrikdyta sveikata, lūžo kairės rankos žastikaulis. Pateikė apžiūrai sugadintus rūbus ir avalynę (b. l. 33-36).
R. M. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu ir nurodė, jog tiksliai neprisiminė, ar autobusas pajudėjo esant atidarytoms ar uždarytoms durims. Patikrinus, ar autobusas „Volvo BIOL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali pradėti važiuoti esant neuždarytoms durims, nustatyta, kad esant neuždarytoms durims autobusas galėjo važiuoti į priekį (b. l. 48-57).
Specialistas, apžiūrėjęs R. M. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti R. M. sužalojimai – kairiojo žastikaulio didžiojo gumburo lūžimas ir poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40).
Apžiūros protokole užfiksuota, jog R. M. pateikė apžiūrai rūbus ir avalynę, kuriuos dėvėjo eismo įvykio metu. Moteriškos kelnės baltos spalvos, dešinės kelnių klešnės apačioje matosi juodos spalvos suspaudimo dėmės, dešinės pusės sėdmenų dalis ištepta purvu, moteriška palaidinė baltos spalvos su spalvotais dryželiais priekyje, palaidinės dešinė pusė ištepta purvu. Moteriška dešinės kojos basutė baltos spalvos, mažai dėvėta, nuplyšęs dirželis (b. l. 44-47).
Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis Č. P., vairuodamas autobusą, pažeidė KET 9 bei 101 punktų reikalavimus. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių bei kitų asmenų saugumui. KET 101 straipsnyje nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti saugu. Č. P., prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad išlipo visi keleiviai iš autobuso, uždarė duris ir pradėjo važiuoti, dėl ko nukentėjusiajai buvo suspausta koja ir ji iškrito iš autobuso ir susižalojo. Dėl šių KET punktų pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu ir buvo nesunkiai sutrikdyta R. M. sveikata. Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamojo Č. P. veiksmai, t. y. neįsitikinimas, kad važiuoti saugu ir pradėjimas važiuoti buvo kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo Č. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Teisminio nagrinėjimo metu Č. P. gynėjas pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji su prokuroru. Susitaikymo protokole tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, jog dėl žalos atlyginimo susitarė. Dėl to, jog žalą sutinka atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ patvirtino civilinio atsakovo atstovė.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis Č. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, dėl žalos atlyginimo susitarė. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos Č. P. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas Č. P. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką Č. P. padarė būdamas blaivus, vairuodamas autobusą, taip pat tai, jog byloje nenustatyta, kad jo padaryti KET pažeidimai būtų itin šiurkštūs, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Teisminio nagrinėjimo metu R. M. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė jai priteisti 2500 € neturtinės žalos atlyginimui už padarytą sužalojimą ir 32,40 € turtinės žalos atlyginimui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos nusikaltimas buvo padarytas darbo metu, t. y. Č. P. vairuojant maršrutinį UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobusą. Žalos atlyginimas už R. M. nusikaltimu padaryta žalą yra priteistinas iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nes žala atsirado dėl jos darbuotojo, einančio savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė J. Šutova nurodė, jog vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymu ir su AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta sutartimi, pareikštą ieškinį visoje sumoje privalėtų atlyginti draudikas. Jie mano, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė, nes nukentėjusiosios elgesiu buvo pažeistas sąžiningumo principas ir rūpestingumo pareiga. Nukentėjusioji ne kartą keitė savo parodymus. Nėra įrodymų, kad ji buvo tempiama 3 m, nėra nubrozdinimų, kurie būtų likę tempimo atveju. Pagal KET reikalavimus, įvykus įvykiui asmuo privalo pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Tokia pat pareiga numatyta ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Jos prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti mažinamas.
Civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė taip pat pateikė transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės ir kasko draudimo paslaugų sutartį su AB „Lietuvos draudimas. AB „Lietuvos draudimas“ atstovė nurodė, jog su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu yra gautas dokumentas, kuriame nurodyta, jog UAB „Lietuvos draudimas“ yra paskaičiavęs R. M. žalos atlyginimui 2500 € neturtinei žalai atlyginti ir 32,40 € už gydymo išlaidas, tačiau pinigai neišmokėti, kol nebus nustatytas eismo įvykio kaltininkas (b. l. 66). Teisminio nagrinėjimo metu būtent dėl tokio dydžio žalos atlyginimo susitarė nukentėjusioji su kaltinamuoju, todėl minėta turtinė ir neturtinė žala, sutarties ribose, priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Č. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja R. M. ir baudžiamąją bylą Č. P. atžvilgiu nutraukti.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ R. M. naudai 2500 € neturtinės žalos atlyginimui ir 32,40 € turtinės žalos atlyginimui.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.