Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2023-01-30 · Administracinė byla Nr. eI-1278-394/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-30
Bylos Nr.
eI-1278-394/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02643-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
Z. J.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1278-394/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02643-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 30 d.,ŠiauliaiRegionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo Z. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Z. J. (toliau – atsakovas) 85,33 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2016-08-01 iki 2022-09-30, ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas yra pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą dirbantis asmuo, nuo 2011-01-01 nuomos sutarties pagrindu valdantis nekilnojamąjį turtą (patalpas)Šiaulių miesto savivaldybėje adresu (duomenys neskelbiami), todėl jam kyla pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2022-09-30 tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 85,33 Eur įsiskolinimas.

Vietos savivaldos įstatyme (6 str. 31 p.) ir Atliekų tvarkymo įstatyme (25 str.) įtvirtinta viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas. Rinkliavų įstatymas (11 str. 1 d. 8 p.) įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai), kurie pakeisti ir papildyti vėlesniais Tarybos sprendimais. Nuostatų 7 punktas nustato, kad rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja vietinės rinkliavos registro duomenų bazę, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą, ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus. Rinkliava atsakovui skaičiuojama pagal Nuostatų 19.12 p., kur numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, kurie nepriskirti kitoms kategorijoms, taip pat fiziniai asmenys, kuriems išduotas verslo liudijimas ir/ar individualios veiklos pažyma. Pastovioji dalis apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro, kintamoji dalis apskaičiuojama pagal individualių ar kolektyvinių konteinerių ištuštinimo skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jam įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006 gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 p. – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, pakeistais 2019-12-12 sprendimu Nr. T-453 bei vėlesniais sprendimais Nr. T-82 bei T-104, kurie numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (4.12. p.), vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (5 p.). Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (10 p.). Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė arba rinkliavos administratoriui pateiktas prašymas dėl patalpų apmokestinimo vietine rinkliava (Nuostatų redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01), savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (12.1. p.); gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba, gyventojas lieka deklaruotas patalpose po savininko mirties) (12.2. p.); kitų nekilnojamojo turto objektų savininkai, jei tuose objektuose yra deklaruota gyventojų (12.3. p.); gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėje ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.4. p.); fiziniai asmenys, kurie turi verslo liudijimą ir (arba) individualios veiklos vykdymo pažymą veiklai savivaldybės teritorijoje ir savo veiklos vykdymo metu susidarančioms mišriosioms komunalinėms atliekoms šalinti naudojasi individualiais identifikuotais atliekų surinkimo konteineriais (12.5 p.). Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro, tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomas gyventojų parametras, mokėtina pastovioji dedamoji apskaičiuojama taikant ne mažesnį parametrą negu 1 (13 p.). Kintamoji dedamoji apskaičiuojama Nuostatų priede nustatytą kintamąją kainą padauginus iš mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus, jei asmenys naudojasi individualiais identifikuotais konteineriais arba nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtų grupei nustatyto parametro, jei asmenys naudojasi kolektyviniais arba individualiais neidentifikuotais konteineriais (15 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2010-12-20 nuomos sutarties pagrindu valdo patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), patalpų naudojimo paskirtis – automobilių remontas. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas yra pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą dirbantis asmuo, atsakovui suteiktas vietinės rinkliavos mokėtojo kodas 5007030, todėl nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų 12.5. punkto pagrindu pagal nustatytus parametrus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 85,33 Eur įsiskolinimas, atsakovas skolos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą, tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.

Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2022-09-30. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 m. gruodžio 8 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2022-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2018-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o priteisiama skolos suma už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-09-30.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikia įrodymus, kad sumokėjo advokatui 21,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, LVAT 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).

Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojų, tame tarpe ir specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais.

Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362, todėl siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, iš esmės nebelieka prasmės naudotis advokato pagalba, nes teikiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą pakanka užpildyti patvirtintą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis (LVAT 2022-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-188-442/2022 ir kt.). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-946-552/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021) analogiško pobūdžio bylose, kuriose tenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nepasinaudojus supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Z. J. pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 65,39 Eur (šešiasdešimt penki Eur 39 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2019-01-01 iki 2022-09-30.

Prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2018-12-31 atmesti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė