Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas. Z. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus (toliau – ir Atsakovė) 2021 m. sausio 20 d. išvadą, kuria atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo Z. S. 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą, ir įpareigoti Atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas aktas yra neteisėtas ir naikintinas, nes jame nėra nurodomos konkrečios teisės normos, kuriomis remdamasis Atsakovė atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat nenurodyta, nei kokiu pagrindu, nei kas, nei kodėl, nei kada turėtų pateikti Atsakovei informaciją apie atliktus vandens telkinio juostos dydžio pakartotinius skaičiavimus. Kaip matyti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui yra įregistruotos trys specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įskaitant ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, kurios plotas 201,00 kv. m. Taigi atitinkamos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydis (plotas) yra aiškiai nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Visiškai nesuprantama, kas ir kodėl turėtų keisti atitinkamus Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotus duomenis.

Pažymėjo, kad Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę atsisakyti išduoti statybas leidžiantį dokumentą tik tokiu atveju, jei toks pagrindas yra aiškiai nurodytas įstatyme ar kitame teisės akte. Šiuo atveju Atsakovė nurodė sunkiai suprantamus argumentus, kurie nėra išdėstyti jokiame teisės akte, todėl tokiu būdu taip pat piktnaudžiauja turimais įgaliojimais, taip pažeisdama ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkto nuostatas. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašo panaikinti Atsakovės 2021 m. sausio 20 d. išvadą, kuria nepritarta 2020 m. gruodžio 23 d. prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą, registracijos Nr. SRA-100-201223-46362, ir įpareigoti Atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymą reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (toliau – Tvarkos aprašas). Šio Tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, jog upės pakrantės šlaitas – vagos arba slėnio šlaitas, jeigu jis nutolęs nuo kranto linijos ne toliau kaip 50 metrų bei yra 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio (skirtumas tarp kranto linijos altitudės ir šlaito viršutinės briaunos altitudės), o pakrantės šlaito viršutinė briauna – linija, nuo kurios pakrantės šlaito polinkio kampas tampa mažesnis kaip 20 laipsnių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. (65)-D8(E)-5181 nurodė, jog nagrinėjamu atveju pakrantės šlaitas yra labai raiškus, jo nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių (svyruoja nuo 35 iki 40 laipsnių), todėl pakrantės apsaugos juosta turi būti matuojama ne nuo Nevėžio upės kranto linijos, bet nuo Nevėžio pakrantės šlaito viršutinės briaunos – linijos, nuo kurios pakrantės šlaito polinkio kampas tampa mažesnis kaip 20 laipsnių, t. y. taip, kaip reikalauja Tvarkos aprašo nuostatos. Šiuo raštu Aplinkos ministerija pasiūlė Atsakovei dar kartą įvertinti esamą padėtį (rašte pateiktus faktus), o Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos peržiūrėti sprendimą dėl Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos – atitikties teisės aktų reikalavimams.

Savivaldybės administracija, remdamasi Aplinkos ministerijos raštu, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl Žemės sklypui taikytinos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos nustatymo (ribų patikslinimo). NŽT savo raštu informavo, kad yra gavusi Aplinkos ministerijos raštą, kuriame išdėstyta jos specialistų nuomonė dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio / polinkio kampo nustatymo. Taip pat NŽT nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta pakartotinai atlikti Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir nustatyti, ar šiuo metu Žemės sklypui nustatytas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotis ir jo apskaičiavimas atitinka Aplinkos ministerijos išdėstytą informaciją. Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje metu nustačius, kad Žemės sklypui nustatytas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotis yra tikslintinas, imtis veiksmų, kad Žemės sklypo kadastro duomenys būtų patikslinti apskaičiavus paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotį vadovaujantis Aplinkos ministerijos išdėstyta nuomone.

NŽT nustačius, kad Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pakrantės apsaugos juostos plotis) tikslintinos, iš naujo apskaičiavus apsaugos juostos plotį, atitinkamai keistųsi galimybės Žemės sklype vykdyti statybas. Taip pat pažymėta, kad, remiantis architekto T. D. aiškinamuoju raštu, Žemės sklypo dalis, kuri nepatenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos taikymo ribas, patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, kurioje statyba taip pat negalima, nes statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, draudžiama pagal SŽNSĮ 99 straipsnio 7 punktą. Tai reiškia, jog, patikslinus Žemės sklypo atžvilgiu taikomos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ribas bei vadovaujantis nurodytu SŽNSĮ 99 straipsnio 7 punktu, Žemės sklype nebūtų galima pastatų statyba.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kurios pagrįstai leidžia manyti, kad dėl taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų statyba Žemės sklype gali būti negalima arba papildomai apribota, Atsakovė informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikė pareiškėjo ginčijamą išvadą, kuria nepritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Atsakovės įsitikinimu, kol nebus užbaigtas Žemės sklypui taikomos pakrantės apsaugos juostos ribų nustatymo patikslinimas, pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas Z. S. yra 0,1012 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjui priklausančiam Žemės sklypui yra įregistruotos trys specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įskaitant paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, kurios plotas 201,00 kv. m.

Pareiškėjas, siekdamas vykdyti jam priklausančiame Žemės sklype statybas, kreipėsi į Atsakovę per informacinę sistemą „Infostatyba“, jog jam būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Prašymas užregistruotas 2020 m. gruodžio 23 d. ir jam suteiktas registracijos Nr. SRA-100-201223-46362. Atsakovė 2021 m. sausio 20 d. priėmė Skundžiamą aktą nepritarti statybos leidimo išdavimui. Nepritarimo priežastis – „Ginčo objektas yra pakrantės apsaugos juostos dydis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio nuostatomis tiesiogiai įtakotų statinio atsiradimą/galimumą statytojo sklype. Informacija apie atliktus vandens telkinio juostos dydžio pakartotinus skaičiavimus Savivaldybei dar nepateikta.“

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 20 d. administracinio sprendimo nepritarti statybos leidimo išdavimui teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).

Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).

Atsižvelgiant į Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai. Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte taip pat nurodoma, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, tai yra: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus atsakoma laisva forma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą ir vertintinas kaip prašymas išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, kurį gavusi Atsakovė turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta Atsakovės valia dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo yra Nevėžio upės šlaite, todėl šiam sklypui taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų (SŽNSĮ 99 straipsnis) ir pakrančių apsaugos juostų (SŽNSĮ 100 straipsnis) specialiosios žemės naudojimo sąlygos. SŽNSĮ 100 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal SŽNSĮ 99 straipsnio nuostatas, o to paties įstatymo 99 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių.

Atsakovė tik atsiliepime į skundą iš dalies nurodė motyvus, dėl kurių neturėjo būti patenkintas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad motyvai, ar pareiškėjo prašymas tenkinamas, ar netenkinamas, privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju Atsakovė, nepritardama statybos leidimo išdavimui, vadovavosi tuo, jog pareiškėjui priklausančiam Žemės sklypui yra įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas 201,00 kv. m. Tačiau Skundžiamame akte nėra jokių motyvų ir argumentų, kurie (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas 201,00 kv. m) tiesiogiai lemtų statybos negalimumą Žemės sklype. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atitinkamas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydis (plotas) yra aiškiai nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra jokių duomenų, kad pradėtos atitinkamos procedūros dėl Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų duomenų keitimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Skundžiamame akte nurodyta nepritarimo priežastis – „Ginčo objektas yra pakrantės apsaugos juostos dydis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio nuostatomis tiesiogiai įtakotų statinio atsiradimą/galimumą statytojo sklype. Informacija apie atliktus vandens telkinio juostos dydžio pakartotinus skaičiavimus Savivaldybei dar nepateikta“ – yra nesuprantama, abstrakti, nepagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, todėl apribojo pareiškėjo teises į teisminę gynybą (ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Nustačius, kad Skundžiamas aktas nėra tinkamai motyvuotas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, konstatuotina, kad šis administracinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų. Šie pažeidimai yra esminiai, t. y. juos nustačius yra pagrindas konstatuoti, kad 2021 m. sausio 20 d. išvada, kuria atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo Z. S. 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą yra neteisėta ir nepagrįsta. Todėl yra pagrindas panaikinti 2021 m. sausio 20 d. administracinį sprendimą ir įpareigoti Atsakovę nagrinėti iš naujo pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo. Z. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. išvadą, kuria atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo Z. S. 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą, ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Z. S. 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.