- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- eI-1031-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03989-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, kuriame ji teismo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017-03-28 sprendimą Nr. BR6-145 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2017-10-23 sprendimą Nr. BR6-SP1-3680 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (t. 1, 98–112).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2014-06-16 pateikė Agentūrai paraišką. Agentūra 2016-04-09 priėmė sprendimą dėl mokėtinos išmokos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-785921, kuriuo skyrė pareiškėjui 6 711,34 Eur paramos sankciją. Nurodė, kad dėl minėto sprendimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-574-171/2017) ir teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Paaiškino, kad nesibaigus administracinei bylai Nr. I-574-171/2017 Agentūra priėmė 2016-07-14 sprendimą Nr. BR6-113, kuris teismo taip pat buvo panaikintas.
Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad nesibaigus administracinės bylos Nr. 1-574-171/2017 nagrinėjimui, Agentūra priėmė 2017-02-13 sprendimą Nr. BR6-SP1-328(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino (administracinė byla Nr. eI-3037-426/2017). Pareiškėjas skunde teigia, kad Agentūros Sprendimas Nr. 1 negalėjo būti priimtas, nes toks Agentūros veiksmas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms. Teigia, kad Agentūra, inicijuodama administracinę procedūrą bei priimdama sprendimą, kai teismas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, elgėsi nesilaikydama teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūros Sprendime Nr. 1 pateikta motyvacija yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad Agentūra Sprendime Nr. 1 nepagrįstai nevertino pareiškėjo 2015-10-19 Nr. BR5.1-20496 pateiktų dokumentų. Teigia, kad Sprendime Nr. 1 netinkamai atlikti aritmetiniai skaičiavimai. Mano, kad atsakovė, priimdama Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, vadovavosi netinkama teisės aktų redakcija. Teigia, kad teisės aktai turi būti taikomi Sprendimų priėmimo metu galiojusia teisės aktų redakciją. Pažymėjo, kad Sprendime Nr. 2 yra padarytos techninės klaidos – neteisingai nurodyta paraiškos pateikimo data. Mano, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų – yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 tik cituojamos teisės aktų nuostatos, tačiau jos nesusiejamos su konkrečiais pareiškėjo atliktais veiksmais. Nurodė, kad tokiais veiksmais pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė suvokti, ką konkrečiai jis pažeidė, už kokių teisės aktų ar jų normų pažeidimus jam yra taikomos sankcijos. Teigia, kad Agentūra piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis bei kenkia pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovės Agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 1–9). Nurodo, kad pareiškėjas Agentūrai 2014-04-16 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 14-1003125846-A1-1 (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 81,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 81,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – ir Priemonė). Nurodė, kad Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyti neatitikimai.
Paaiškino, kad pareiškėjas pasėlio kodu 5PP-2 kontroliniame žemės sklype Nr. 028468-6635 deklaravo lauką Nr. 1 ir kontroliniame žemės sklype Nr. 030467-2621 deklaravo lauką Nr. 3. Agentūra Paraiškos administravimo metu nustatė, kad dalis pasėlio kodu 5PP-2 deklaruotų daugiamečių ganyklų (pievų) (5 m. ir daugiau) plotų 2013 metais buvo deklaruoti kaip ariama žemė, todėl neatitinka apibrėžtos daugiametės ganyklos arba pievos sąvokos. Nurodė, kad Paraiškos administracinio vertinimo metu nustatyta, kad Paraiškoje deklaruotas bendras plotas pagrindinei išmokai gauti yra 81,33 ha, faktiškai nustatytas – 81,32 ha, nes kontroliniame žemės sklype Nr. 029467-6475 deklaruoto lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,62 ha 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)) plotas, 0,01 ha dalis kerta bl6 sklypo ribas, todėl faktinis šio lauko plotas yra 0,61 ha. Paaiškino aplinkybes dėl pareiškėjo Paraiškoje galimai neteisėtai / neteisingai deklaruoto ploto, esančio KŽS Nr. 028466-8084 deklaruotame lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 5,78 ha 5PD-1 pūdymas. Paaiškino, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog minėtame sklype pareiškėjas vykdė žemės ūkio veiklą, todėl sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo šiame lauke pareiškėjui nebuvo taikytos. Pažymėjo, kad paraiškoje deklaruotas 7,22 ha ganyklų (pievų) plotas sudaro daugiau nei 30 proc. viso Paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai ploto – tai neatitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, todėl parama sumažinta 50 proc.
Agentūra atsiliepime nurodė, kad, nustačius, jog pareiškėjui buvo išmokėta paramos suma, neatsižvelgus į nustatytus neatitikimus, Paraiška buvo vertinama pakartotinai, todėl susidarė 993,25 Eur tiesioginių išmokų grąžintina suma, 490,42 Eur išmokos pagal Paramos priemonę suma, bei taikoma 50 proc. sankcija – iš viso susidarė 1 483,68 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Pažymėjo, kad Agentūros Sprendime Nr. 1 aiškiai ir išsamiai paaiškinta, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjui skiriama paramos suma ir taikomos sankcijos, o Sprendime Nr. 2 aiškiai ir išsamiai nurodyti susidariusios grąžintinos išmokos sumos skaičiavimai bei paaiškintos aplinkybės, kodėl susidarė grąžintinų lėšų suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė Paraišką, kurioje deklaravo 81,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 81,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Priemonę (t. 2, b. l. 36–44). Agentūra 2016-04-08 priėmė sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-785921, kuriuo nusprendė pritaikyti pareiškėjui 6 711,36 Eur sankciją (administracinės bylos Nr. I-574-171/2017 t. 1, b. l. 9–13). Vėliau Agentūra peržiūrėjo 2016-04-08 sprendimą ir inicijavo jo taisymą. Agentūros 2016-07-15 raštu Nr. BR6-8191 „Dėl sprendimo pateikimo“ pareiškėjui buvo išsiųstas 2016-07-14 sprendimas Nr. BR6-113 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui pritaikyti 7 207,06 Eur sankciją (administracinės bylos Nr. I-574-171/2017 t. 1, b. l. 75–85). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-02-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-574-171/2017 panaikino minėtus Agentūros sprendimus Nr. BR6-785921 ir Nr. BR6-113 bei įpareigojo Agentūrą iš naujo administruoti Paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Agentūra 2017-02-13 sprendimu Nr. SP1-328(11.2.12E) pareiškėjui nurodė, jog 2015-05-04 jam buvo išmokėta 4 601,20 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos, 2015-05-05 – 455,69 Eur išmokos už pirmuosius hektarus ir 1 600,92 Eur išmokos pagal Priemonę (administracinės bylos Nr. eI-3037-426/2017, b. l. 11–14). Agentūra pažymėjo, kad, baigus administruoti pareiškėjo Paraišką, nustatyta, jog išmokos negali būti mokamos už neteisingai / neteisėtai deklaruotą 5,79 ha plotą. Agentūra, siekdama išsiaiškinti pateiktą informaciją ir nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai / teisingai Paraiškoje deklaravo žemės sklypus, išsiuntė pranešimą, kuriame pareiškėjo paprašė per 20 darbo dienų pateikti nurodytus dokumentus dėl Paraiškoje KŽS Nr. 028466-8084 esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 5,78 ha ploto (pasėlio kodas 5PD-1 (pūdymas (juodasis)): žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus ir žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-09-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3037-426/2017 panaikintas Agentūros 2017-02-13 sprendimas Nr. BR6-SP1-328(11.2.12E).
Agentūra Sprendimu Nr. 1 nustatė Paraiškos įgyvendinimo pažeidimus, kurių pagrindu taikė sankcijas bei pareiškėjui apskaičiavo 5 227,66 Eur dydžio skiriamą paramą (t. 2, b. l. 99–109). Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad sankcijos pareiškėjui pritaikytos dėl šių priežasčių: deklaruoti laukai KŽS Nr. 028468-6635 laukas Nr. 1, KŽS Nr. 030467-2621 laukas Nr. 3 mažesni kaip 0,1 ha, todėl neatitiko paramos skyrimo kriterijų pagrindinei išmokai gauti; deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 81,33 ha, o faktiškai nustatytas – 81,32 ha, t. y. deklaruotas plotas neviršija faktinio ploto daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, taigi pagrindinė išmoka mokama už 81,25 ha, todėl pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, skaičiuojant paramą pagal šią Priemonę, atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus (pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, privalo turėti bent 0,5 SG/ha pievų ir ganyklų); pareiškėjui taip pat 50 proc. sumažinta parama, kadangi jis nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų. Agentūra Sprendime Nr. 2 nurodė, kad pareiškėjui buvo išmokėtos didesnės nei priklauso išmokos, todėl susidarė 1 483,68 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma pagal Paraiškoje pateiktas paramos schemas, kurias pareiškėjas įpareigotas grąžinti (t. 1, b. l. 29–32).
Dėl Sprendime Nr. 1 nustatyto pažeidimo, susijusio su laukų deklaravimu pasėlio kodu Nr. 5PP-2, teismas pažymi, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo KŽS Nr. 030467-2621 lauką Nr. 3 (plotas 3,25 ha) ir Nr. KŽS 028468-6635 (lauko Nr. 1 plotas 4,04 ha), kaip pievas, skirtas prekinių žolinių pašarų gamybai (pasėlio kodas 5PP-2). Agentūra, atlikusi Paraiškos administravimą, Sprendime Nr. 1 padarė išvadą, jog minėti laukai 2013 metais buvo deklaruoti kaip ariama žemė, todėl negalėjo būti deklaruoti pasėlio kodu 5PP-2. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas deklaravo KŽS 030467-2621 3,25 ha ploto lauką Nr. 3 pasėlio kodu 5PP-2 (t. 1, b. l. 39) ir KŽS 028468-6635 4,04 ha ploto lauką Nr. 1 pasėlio kodu 5PP-2 (t. 1, b. l. 38).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse (Paraiškos pateikimo metu galiojusi redakcija nuo 2014-03-22 iki 2014-08-20) (toliau – ir Taisyklės) nustatyti reikalavimai aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 4.6 punkte nustatyta, kad daugiametė ganykla arba pieva – tai užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus nenaudojamas sėjomainoje penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti. Teismas pažymi, kad tokie patys reikalavimai nurodyti ir Sprendimo Nr. 1 priėmimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2013-06-13 paraiškoje (t. 2, b. l. 24–30) minėtus plotus deklaravo kaip ariamą žemę, taigi minėti žemės plotai neatitinka Taisyklių 4.6 punkte nurodyto daugiametės ganyklos arba pievos apibrėžimo reikalavimo – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus nenaudojamas sėjomainoje penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti. Byloje pateikta VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinė pažyma, iš kurios duomenų matyti, kad KŽS Nr. 030467-2621 lauke Nr. 3 deklaruotas plotas yra 3,25 ha, tačiau pagal informacinius požymius pasėlio kodas 3,23 ha plote atitinka 5GP-1, t. y. ganyklos–pievos plotas (t. 2, b. l. 20), KŽS Nr. 028468-6635 lauke Nr. 1 deklaruotas plotas yra 4,04 ha, tačiau pagal informacinius požymius pasėlio kodas 3,99 ha plote atitinka 5GP-1, t. y. ganyklos–pievos plotas (t. 2, b. l. 22). Minėtos išvados yra pagrįstos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro byloje pateiktomis elektroninėmis pažymomis bei pačio pareiškėjo 2013-06-13 teikta paraiška, kurioje jis minėtus plotus deklaravo kaip ariamą žemę. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui negali būti skiriama parama minėtiems plotams pagal pasėlio kodą 5PP-2. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, vertina, kad šioje dalyje Agentūros Sprendimas Nr. 1 yra pagrįstas.
Iš minėtų informacinių pažymų duomenų taip pat matyti, kad KŽS Nr. 030467-2621 lauke Nr. 3 0,02 ha atitinka pasėlio kodą 5PP-2, KŽS Nr. 028468-6635 lauke Nr. 1 0,05 ha atitinka pasėlio kodą 5PP-2, tačiau Taisyklių 11 punkte nustatyta išimtis, jog mažiausias naudmenų plotas valdoje, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokama pagrindinė išmoka, yra 1 ha. Esant šioms aplinkybėms, parama už KŽS Nr. 030467-2621 lauke Nr. 3 0,02 ha tinkamai deklaruotą pasėlio kodą 5PP-2 ir KŽS Nr. 028468-6635 lauke Nr. 1 0,05 ha tinkamai deklaruotą pasėlio kodą 5PP-2 negali būti skiriama, kadangi neatitinka Taisyklių 11 punkto reikalavimų.
Paraiškos vertinimo metu Agentūra taip pat nustatė, kad pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal Priemonę. Agentūra Sprendime iš esmės konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo sutartinių gyvulių (toliau – ir SG) kiekio, nustatyto Priemonės reikalavimuose.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 Nr. 3D-151 įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/eb susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės (redakcija nuo 2014-05-24) (toliau – ir Priemonės taisyklės) reglamentuoja Priemonės įgyvendinimo tvarką 2014 metais (Priemonės taisyklių 2 punktas). Pagal Priemonės taisyklių 5.5.4 punktą pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, kurias deklaruoja pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių nuostatas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,5 SG/ha pievų ir ganyklų.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas Paraiškoje ganyklų–pievų laukus (pasėlio kodas 5PP-2) deklaravo kontroliniuose žemės sklypuose Nr. 009461-0211 (0,39 ha), 009461-0211 (0,40 ha), 009461-0211 (1,01 ha), 028467-7177 (1,99 ha), 028467-9554 (7,5 ha), 028468-6635 (iš deklaruotų 4,04 ha šiuo teismo sprendimu tinkamais pripažinta 0,05 ha), 028468-7723 (0,79 ha), 029467-4066 (0,95 ha) ir 029467-6475 (4,33 ha), 030467-2621 (iš deklaruotų 3,25 ha šiuo teismo sprendimu tinkamais pripažinta 0,02 ha), 030467-2621 (3,23 ha), 028468-6635 (3,99 ha) (iš viso 24,65 ha) (t. 2, b. l. 32–33).
Agentūra, vadovaudamasi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas turėjo 0 SG, todėl neskyrė pareiškėjui paramos už gyvuliais nedengiamą deklaruotą ganyklų–pievų plotą (iš viso 24,65 ha). Teismui pateikti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, jog pareiškėjas 2005 m. laikė tris galvijus, tačiau nuo 2005-06-20 gyvulių nelaiko ir Paraiškos vykdymo metu turėjo 0 SG (t. 2, b. l. 125–127). Teismas pažymi, kad pareiškėjas minėtų Agentūros išvadų, jog jis nelaiko gyvūnų, iš esmės neginčija bei nepateikė teismui minėtą išvadą paneigiančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad išvada, jog pareiškėjas Paraiškos vykdymo metu turėjo 0 SG, yra pagrįsta, todėl, vadovaujantis Priemonės taisyklių 5.5.4 punktu, jam negalėjo būti skiriama parama pagal Programą už ganyklų–pievų laukus (kodas 5PP-2) kontroliniuose žemės sklypuose Nr. 009461-0211 (0,39 ha), 009461-0211 (0,40 ha), 009461-0211 (1,01 ha), 028467-7177 (1,99 ha), 028467-9554 (7,5 ha), 028468-6635 (iš deklaruotų 4,04 ha šiuo teismo sprendimu tinkamais pripažinta 0,05 ha), 028468-7723 (0,79 ha), 029467-4066 (0,95 ha) ir 029467-6475 (4,33 ha), 030467-2621 (iš deklaruotų 3,25 ha šiuo teismo sprendimu tinkamais pripažinta 0,02 ha), 030467-2621 (3,23 ha), 028468-6635 (3,99 ha) (iš viso 24,65 ha).
Teismas taip pat pažymi, kad Priemonės taisyklių 5.5.4 punkto nesilaikymas šiuo atveju suponuoja ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą, už kurį Agentūra pareiškėjui pritaikė 50 proc. dydžio paramos sankciją. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-03-31 įsakymu Nr. 3D-179 patvirtintas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas (redakcija nuo 2014-04-01) (toliau – ir Aprašas) nustato ūkininkams geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre. Kaip minėta anksčiau, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas deklaravo ganyklų–pievų laukus (kodas 5PP-2), tačiau nesilaikė minėtų Apraše nustatytų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.
Taisyklių 42.2.3 punkte ir Priemonės taisyklių 33.5.3 punkte nustatyta, kad už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal metodiką, patvirtintą atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (toliau – ir Metodika). Teismas pažymi, kad pareiškėjui buvo taikyta sankcija, vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia Paraiškos pateikimo metu (redakcija nuo 2014-04-12 iki 2014-09-17). Pareiškėjui sankcija buvo pritaikyta, vadovaujantis Metodikos 17.4 punktu, kuriame nustatyta, kad sankcija skiriama, kai nustatomas Aprašo 7 punkte nurodytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų Aprašo 7 punkte, ploto. Pagal Metodikos 18¹.2 punktą, jeigu nustačius Aprašo 7 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. Pareiškėjas Paraiškoje ganyklų–pievų laukus pasėliu kodu 5PP-2 deklaravo 24,65 ha plote, tačiau Paraiškos vykdymo metu turėjo 0 SG, taigi pažeidimas sudarė 100 proc. deklaruoto ploto. Esant šioms aplinkybėms, Agentūra, vadovaudamasi Metodikos 18¹.2 punktu (redakcija nuo 2014-04-12 iki 2014-09-17) pareiškėjui skyrė 50 proc. dydžio paramos sankciją.
Pažymėtina, kad teisinėje valstybėje teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka. Dėl šio principo taikymo Konstitucinis Teismas yra pasisakęs 2007-11-29 nutarime, kuriame konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Ši išimtis yra taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems teisės aktams (LVAT 2015-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015). Pagal minėtą taisyklę teisės aktas galioja atgal dviem atvejais: kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina atsakomybę (Konstitucinio Teismo 1998-03-25 nutarimas, 2001-01-11 nutarimas). LVAT praktikoje yra konstatuota, kad, jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei (LVAT 2012-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1325/2012).
Vadovaujantis Metodikos (redakcija nuo 2014-04-12–2014-09-17) 18¹.2 punktu, pareiškėjui pritaikyta 50 proc. dydžio sankcija. Sprendimo priėmimo metu galiojo Metodikos redakcija nuo 2017-01-27 (šiuo metu galiojanti aktuali teisės akto redakcija), pagal kurios 19 punktą, nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Metodikos 18¹ punkto nuostatos neteko galios nuo 2015-05-21. Teismas pažymi, kad Agentūra nustatė, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas laikomas tyčiniu, nepakartotiniu, mažo masto, sunkiu, kurio trukmė yra nepastovi. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis Agentūros išvadomis. Dėl minėtų išvadų pagrįstumo pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių argumentų. Vadovaujantis Metodikos (redakcija nuo 2017-01-27 (šiuo metu galiojanti aktuali teisės akto redakcija)) 19 punktu, pareiškėjui už nustatytą geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą, vadovaujantis Agentūros nustatytomis aplinkybėmis, galėtų būti taikoma 19 procentų sankcija.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir Agentūros susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip tęstiniai, t. y. Sprendimo Nr. 1 priėmimo metu nebuvo pasibaigę. Esant šioms aplinkybėms, sankcija pagal Metodikos nuostatas turi būti taikoma pagal teisės akto redakciją, kuri numato pareiškėjui švelnesnę sankciją, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų Paraiškos teikimo metu, ar sprendimo dėl sankcijos priėmimo metu galiojusi teisės akto redakcija. Toks sankcijos taikymo aiškinimas savo esme atitiktų principo lex benignior retro agit reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui sankcija pritaikyta nesilaikant principo lex benignior retro agit reikalavimų, todėl laikoma nepagrįsta.
Agentūros Sprendime Nr. 1 taip pat konstatuota, kad pasėlio kodu 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)) KŽS Nr. 030467-2883 deklaruotame lauke Nr. 2 0,01 ha dalis negali būti deklaruojama, todėl atsisakyta už minėtą dalį skirti išmoką.
Iš pareiškėjo teiktos Paraiškos turinio matyti, kad pareiškėjas KŽS Nr. 030467-2883 deklaruotame lauke Nr. 2, kurio plotas sudaro 0,62, yra deklaravęs pasėlio kodą Nr. 5KV-1. Byloje pateikta VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinė pažyma, iš kurios turinio matyti, kad 0,01 ha ploto žemės dalis kerta KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2 dalį. Minėta žemės dalis yra registruota kodu bl6 (t. 1, b. l. 128–129). Taisyklių 36.2.8 punkte nustatyta, kad kontroliniai žemės sklypai kodu bl6 elektroniniame žemėlapyje yra nevaizduojami. Minėtoje taisyklių 36.2.8 punkto nuostatoje taip pat konstatuota, kad įbraižyti laukus ar jų dalis kontroliniame žemės sklype kodu bl6 draudžiama, išmokos už jį nėra skiriamos. Nagrinėjamu atveju Agentūros Sprendime Nr. 1 padarytos išvados dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruotoje lauko Nr. 2 dalyje, kuri sudaro 0,01 ha, yra grindžiamos iš esmės tik VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro byloje pateiktomis elektroninėmis pažymomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų susidarymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais (LVAT 2016-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-291-492/2016).
Atsižvelgiant į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro byloje pateiktą elektroninę pažymą dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2, taip pat į nustatyto pažeidimo itin mažą mastą (0,01 ha), teismas vertina, kad Agentūros atliktas tyrimas dėl netinkamo deklaravimo šiuo aspektu kelia abejonių. Teismas pažymi, kad Agentūra, nustatydama pažeidimą dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2 dalies, rėmėsi tik dokumentine VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro medžiaga, tačiau neatliko kitų kontrolės veiksmų, kurie patvirtintų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktos medžiagos tikslumą. Teismas pažymi, kad byloje taip pat nepateikti kiti duomenys, kurie pagrįstų ar paneigtų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro medžiagą šiuo aspektu. Teismas vertina, kad, atsižvelgus į itin mažą pažeidimo mastą, vien tik VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų nuotolinės patikros duomenų nagrinėjamu atveju nepakanka išvadai apie neteisingai deklaruotą plotą padaryti.
Agentūra pareiškėjui taip pat taikė sankciją dėl neteisingo deklaravimo šioje dalyje. Teismo sprendime jau konstatuota, kad pareiškėjui sankcija buvo apskaičiuota nesilaikant principo lex benignior retro agit reikalavimų, todėl nėra pagrindo papildomai pasisakyti dėl sankcijos taikymo ir šioje dalyje. Esant šioms aplinkybėms, Sprendimo Nr. 1 dalis, kurioje pareiškėjui taikyta sankcija dėl neteisingo deklaravimo, turi būti koreguojama, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2.
Proceso dalyviai skunde ir atsiliepime išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Kitų Sprendimo Nr. 1 trūkumų teismas nenustatė, todėl kitų pareiškėjo ir atsakovės argumentų teismas šiame sprendime detaliau nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją).
LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014). Teismas pažymi, kad ši teismo išvada savaime nereiškia, kad Agentūra negali konstatuoti deklaravimo pažeidimo, susijusio su KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2 persidengimu su žemės dalimi, kuri yra registruota kodu bl6, bei dėl nustatyto pažeidimo taikyti pareiškėjui sankciją, tačiau teismas pažymi, kad deklaravimo pažeidimas turi būti konstatuotas remiantis išsamiais duomenimis.
LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kaip tam tikras išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas neatsiejamas nuo galbūt taikytinų poveikio priemonių rūšių (LVAT 2012-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Sprendime Nr. 1 padarytos išvados dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2, byloje nesant išsamių įrodymų apie neteisingo deklaravimo faktą, taip pat Sprendimu Nr. 1 pareiškėjui sankcija buvo apskaičiuota nesilaikant principo lex benignior retro agit reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti Sprendimo Nr. 1 dalį, kurioje Agentūra nustatė deklaravimo pažeidimą dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2 persidengimo su žemės dalimi, kuri yra registruota kodu bl6, bei Sprendimo Nr. 1 dalį, kurioje pareiškėjui taikyta sankcija nesilaikant principo lex benignior retro agit reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas atsakovę įpareigoti perskaičiuoti pareiškėjui taikytą sankciją ir paramos sumą, bei spręsti dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2 galimo persidengimo su žemės dalimi, kuri yra registruota kodu bl6, pagal teismo sprendime pateiktus išaiškinimus.
Sprendimu Nr. 2 Agentūra įpareigojo pareiškėją grąžinti 1 483,68 Eur dydžio paramos permoką, kuri susidarė Agentūrai Sprendimu Nr. 1 nustačius sankcijas (t. 1, b. l. 29–32). Teismas pažymi, kad Sprendimo Nr. 1 dalis, kurioje Agentūra nustatė deklaravimo pažeidimą dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2 persidengimo su žeme, registruota kodu bl6, bei Sprendimo Nr. 1 dalis, kurioje pareiškėjui taikyta sankcija nesilaikant principo lex benignior retro agit reikalavimų, yra panaikinta ir atsakovė įpareigota iš naujo šioje dalyje atlikti teismo nurodytus veiksmus, todėl pareiškėjui apskaičiuotinos paramos dalis pagal Paraišką keisis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad aplinkybės, ar nagrinėjamu atveju susidarė Sprendimu Nr. 2 nurodyta paramos permoka, ir, jeigu susidarė, tai kokio dydžio, nėra nustatytos. Esant šioms aplinkybėms, Sprendimas Nr. 2 naikinamas.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi taisyklės, kad šioje normoje iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyti išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ nustatytus reikalavimus (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, 2010-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010).
Iš pareiškėjo pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas matyti, jog prašoma priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur už skundo parengimą ir 400 Eur už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžio metu).
Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015-03-19) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 p., nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 p. nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jam buvo teikiamos šios teisinės paslaugos: skundo parengimas, rengimasis ir atstovavimas teismo posėdžiuose.
Pagal Rekomendacijų 8.2. p. už skundo paruošimą taikomas koeficientas – 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 850,8 Eur. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl galėtų būti priteisiama.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro rengimasis dalyvauti ir dalyvavimas teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 8.19. p. už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,1 koeficientas. Iš byloje esančios informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis 2018-05-09 vyko 18 min, teismo posėdis 2018-09-06 vyko 28 min. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma su minutėmis skaičiuojama ją apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtos išlaidos dėl atstovo rengimosi ir dalyvavimo teismo posėdžiuose negali būti priteisiamos vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu.
Pareiškėjui taip pat gali būti priteisiamas jo sumokėtas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis.
Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo tenkinamas iš dalies – teismas panaikino pareiškėjo skundžiamo Sprendimo Nr. 1 dalį, panaikino Sprendimą Nr. 2 bei įpareigojo atsakovę iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką toje dalyje, kurioje panaikinta Sprendimo Nr. 1 dalis. LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma, atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (LVAT 2010-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjui gali būti priteista pusė tinkamų atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 512,75 Eur (1025,50 Eur / 2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-03-28 sprendimo Nr. BR6-145 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kurioje atsakovė nustatė deklaravimo pažeidimą dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2 persidengimo su žemės dalimi, kuri yra registruota kodu bl6, bei dalį, kurioje pareiškėjui taikyta sankcija nesilaikant principo lex benignior retro agit reikalavimų.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-10-23 sprendimą Nr. BR6-SP1-3680 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos perskaičiuoti pareiškėjui taikytą sankciją ir paramos sumą, bei spręsti dėl KŽS Nr. 030467-2883 deklaruoto lauko Nr. 2 galimo persidengimo su žemės dalimi, kuri yra registruota kodu bl6, pagal teismo sprendime pateiktus išaiškinimus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.