- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- eI-3037-426/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00990-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. skunde (b. l. 1–7) prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovė, NMA) 2017-02-13 sprendimą Nr. BR6-SP1-328(11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, kad atsakovės Sprendimą gavo 2017-03-01, kartu su 2017-02-20 lydraščiu. Agentūra 2016-04-09 priėmė sprendimą, kuriuo skyrė 6 711,34 Eur paramos, bei pritaikė sankciją, t. y. neišmokėjo dar 6 711,36 Eur. Nesutikęs su sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-574-171/2017). Nesibaigus ginčui administracinėje byloje, Agentūra 2016-07-14 priėmė naują sprendimą, kuris buvo skundžiamas taip pat administracinėje byloje Nr. 1-574-171/2017.
Pasak pareiškėjo, šioje administracinėje byloje ginčijamas atsakovės Sprendimas jau yra 3 individualus administracinis sprendimas Paraiškos vertinime. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas priimtas 2017-02-13, nesibaigus administracinei bylai Nr. I-574-171/2017, nes joje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-02-14 priėmė sprendimą, kuris šiai dienai jau yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2017-03-15). Atsakovės Sprendimas buvo priimtas dar galiojant NMA 2016-04-09 sprendimui Nr. BR6-785921 ir 2016-07-14 sprendimui Nr. BR6-113.
Atsakovės veiksmus pareiškėjas vertina kaip prieštaraujančius Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui, turi biurokratizmo požymių. Taip pat yra pažeistas ir non bis in idem principas.
Iš ginčijamo Sprendimo pareiškėjas supranta, kad jame nurodytos sankcijos taikomos dėl dviejų faktinių priežasčių, kurios nurodomos, bet nedetalizuojamos.
Agentūra, priimdama skundžiamą Sprendimą, remiasi 2016-07-14 sprendimu. Tik dabar jį pavadina ne „sprendimu“, o „pranešimu“. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovės Sprendime minimas 2016-07-14 sprendimas Nr. BR6-113 yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-574-171/2017. Taigi, atsakovė remiasi duomenimis, nurodytais panaikintame sprendime.
Atkreipia dėmesį, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, įvardintų ir 2016-07-14 sprendime Nr. BR6-113. Pareiškėjas negali sulaukti sankcijų dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Lazdijų skyrius neinformavo trečiojo asmens apie tai, kad jam leidimas nepratęsiamas. Aplinkybes, kad pareiškėjas ne tik naudojo žemės sklypą, bet jį ir valdė, patvirtina Agentūros nevertinti dokumentai.
Sprendime taip nenurodyta, kada ir kokius duomenis pateikė Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) ir kaip NMA sugebėjo nustatyti tokį plotą.
Ginčijamas Sprendimas, pareiškėjo manymu, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra realiai pagrįstas objektyviais duomenimis. Šiuo atveju, teisės aktai nurodomi Sprendimo pradžioje, o teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimtas, išdėstyti pabaigoje, tik pacituojant teisės normą, tačiau nesusiejant jų su konkrečiais pareiškėjo atliktais, neva, neteisėtais veiksmais.
Atkreipia dėmesį, jog Sprendime nurodoma, kad pareiškėjui pritaikoma sankcija, jis skolingas Agentūrai 1 483,68 Eur. Tačiau atsakovės 2017-02-20 lydraštyje Nr. BR6-2022 nurodoma, kad turi sugrąžinti 1 470,74 Eur. Pastebi, kad NMA 2016-04-09 sprendime Nr. BR6-785921 pritaikyta 6 711,36 Eur sankcija, o 2016-07-14 sprendime Nr. BR6-113 sankcija – 6 096,54 Eur. Pareiškėjas aiškina, kad Agentūra 3 kartus administravo Paraišką ir 3 kartus nustatė skirtingas sankcijas.
Atkreipia dėmesį, kad Paraiška pateikta 2014-06-16, o Sprendimą atsakovė priėmė praėjus 2 metams, o apie pastarąjį informavo dar po 2 savaičių.
Agentūra, pasak pareiškėjo, nesiėmė jokių protingų priemonių informuoti ir išklausyti jį, įtardama dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, todėl buvo atimta galimybė teikti paaiškinimus iki Sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 48–55) informuoja, jog pareiškėjas 2014-06-16 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje deklaravo 81,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 81,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – MPŪV priemonė).
Paraiškoje pareiškėjas kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo lauką Nr. 1, kurio plotas 4,04 ha, 5PP-2, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo lauką Nr. 3, kurio plotas 3,25 ha, 5PP-2 (pievos, skirtos prekinių žolinių pašarų gamybai).
Paraiškos administravimo metu nustatyta, jog dalis pasėlio kodu 5PP-2 deklaruotų daugiamečių ganyklų (pievų) (5 m. ir daugiau) plotų 2013 metais buvo deklaruoti kaip ariama žemė, t. y. dalis laukų plotų neatitinka Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171, (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte („Daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus nenaudojamas sėjomainoje penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar šienui gauti“) apibrėžtos daugiametės ganyklos arba pievos sąvokos, todėl negalėjo būti deklaruota pasėlio kodu 5PP-2. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 4,04 ha plotas 5PP-2. Paramos skyrimo kriterijų neatitinka 3,99 ha plotas (2013 metais 3,99 ha plote pareiškėjas deklaravo lauką Nr. 2 pasėlio kodu 5MI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai). KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 3 deklaruotas 3,25 ha plotas 5PP-2. Paramos skyrimo kriterijų neatitinka 3,23 ha plotas (2013 metais 3,22 ha plote pareiškėjas deklaravo lauką Nr. 3 (pasėlio kodu 5KV-2 (kviečiai (žieminiai).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, nustatytos paramos kriterijų neatitinkančios minėtos laukų plotų dalys, deklaruotos pasėlio kodu 5PP-2, pakeistos į pasėlio kodą 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, tačiau, įvertinus, jog už mažesnius nei 0,10 ha ploto laukus pagrindinė išmoka nemokama, laikoma, jog Pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje deklaruotas bendras 17,36 ha 5PP-2 plotas ir 7,22 ha 5GP-1 plotas.
Administracinio vertinimo metu nustatyta, kad 2014 m. Paraiškoje deklaruotas bendras plotas pagrindinei išmokai gauti yra 81,33 ha, faktiškai nustatytas – 81,32 ha, nes KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,62 ha 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)) plotas, 0,01 ha dalis kerta bl6 sklypo ribas, todėl faktinis šio lauko plotas yra 0,61 ha. Atmetus plotus, už kuriuos parama nemokama, laikoma, kad už 2014 m. Paraišką pagrindinė išmoka mokama už 81,33 ha – 0,01 ha = 81,25 ha.
Atsiliepime pažymi, kad Agentūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-09-10 raštas dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus tiesioginių išmokų Nr. S-2015-5204, apie pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje galimai neteisėtai / neteisingai deklaruotą plotą, esantį KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 5,78 ha 5PD-1 pūdymas (juodasis) (toliau – ir Laukas).
NMA 2015-09-25 raštu pareiškėjo paprašė pateikti minėto Lauko žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypų planais ir žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus. Pareiškėjas 2015-10-19 pateikė prašomus papildomus dokumentus, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad minėtame sklype jis vykdė žemės ūkio veiklą, todėl sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo šiame lauke netaikomos.
Agentūroje 2014-12-23 gautas NŽT raštas Nr. 1SS-(9.5)-3229 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog Lazdijų skyriaus vedėjo 2013-02-20 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-184 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau - Įsakymas) laikinai naudotis sklypu buvo leista kitam fiziniam asmeniui.
Patikrinus informaciją VĮ Registrų centro duomenų bazėse nustatyta, jog pareiškėjo dėl šio Sklypo sudaryta nuomos sutartis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2015-06-08, įrašas galioja nuo 2015-06-15.
Atsižvelgdami į tai, sklypo plotas atimtas iš 2014 m. Paraiškoje deklaruotų paramai tinkamų plotų ir pareiškėjui taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo, tačiau dėl pateiktų žemės ūkio veiklą įrodančių dokumentų sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo netaikomos.
Paraiškos vertinimo metu nustatė, kad pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal MPŪV priemonę. Skaičiuojant paramą pagal šią priemonę, atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus.
Pareiškėjas 2014 m. turėjo 0 SG, tai pagal MPŪV priemonę buvo apskaičiuota parama už ariamą žemę, kuri sudaro 50,89 ha.
Atkreipia dėmesį, jog, atlikus 2014 m. Paraiškos administracinį patikrinimą, laikyta, jog deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 81,33 ha, iš kurių 7,22 ha 5GP-1 plotas.
2013 m. Paraiškos vertinimo metu taip pat nustatyta, jog buvo pažeistas Aprašo 7 punkte nustatytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) žemės ūkio naudmenoms reikalavimas. Pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje deklaruotas 7,22 ha ganyklų (pievų) plotas, o visas išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas sudaro 7,22 ha, tai deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2014 m. sudaro daugiau nei 30 proc. viso 2014 m. Paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai ploto. Atsižvelgus į tai, parama už 2014 m. Paraišką sumažinta 50 proc.
Agentūra, baigusi vertinti 2014 m. Paraišką, vadovaudamasi Taisyklių 31.14 papunkčiu, 2016-04-09 per Žemės ūkio paramos administravimo sistemą priėmė sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-785921.
Atsakovė, peržiūrėjusi pastarąjį sprendimą, inicijavo jo taisymą. Agentūra, detalizavo 2016-04-09 sprendime nurodytus duomenis, išsamiai išdėstė visas faktines aplinkybes ir nurodė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjui 2016-07-15 raštu buvo išsiųstas pataisytas 2016-07-14 sprendimas. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis apie registruotas pašto siuntas nustatyta, kad pareiškėjui sprendimas buvo įteiktas 2016-07-20.
Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. Paraiškos vertinimo metu Pareiškėjui 2015-05-04 buvo išmokėta 4 601,20 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma. 2015-05-05 – 455,69 Eur išmokos už pirmuosius hektarus ir 1 600,92 Eur išmokos pagal Programos priemonę.
Baigus administruoti 2014 m. Paraišką ir priėmus 2016-07-14 sprendimą, nustatyta, jog išmokos negali būti mokamos už neteisingai / neteisėtai deklaruotą 5,79 ha plotą.
2014 m. Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir parama pagal Priemonės programą, buvo 81,33 ha, o nustatytas 75,54 ha bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, t. y. deklaruotas plotas viršija tinkamą paramai plotą 5,79 ha, t. y. 7.66 proc., todėl pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmoka pagal Priemonės programą už žemės ūkio naudmenų plotus, vadovaujantis Taisyklių 42.1.1 ir MPŪV taisyklių 33.3.1 papunkčiais, sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi 11,58 ha.
Nustačius, jog pareiškėjui buvo išmokėta paramos suma, neatsižvelgus į nustatytus neatitikimus, 2014 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, todėl susidarė šios grąžintinos sumos.
Atkreipia dėmesį, kad išmokoms pagal 2014 m. Paraišką taikyta 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo tyčinė sankcija. Susidarė 1 483,68 Eur dydžio grąžintinų lėšų.
Agentūra 2017-02-13 priėmė Sprendimą. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog šis Sprendimas nebuvo priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Paaiškina, kad 2016-04-09 ir 2016-07-14 sprendimai buvo priimti vadovaujantis Taisyklių 31.14 papunkčiu ir juose buvo pateikiami galutiniai 2014 m. Paraiškos vertinimo rezultatai, apskaičiuota mokėtina suma ir taikomos sankcijos.
Skolos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 45 punktu ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151, (toliau – ir MPŪV taisyklės) 33 punktu.
Pažymi, kad Agentūrai teisę priimti Sprendimą suteikia ir 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (OL L 347, 20.12.2013. p.549) 54 straipsnio 1 dalis.
Atsakovė, vadovaudamasi ŽŪIKVC duomenimis, nustatė, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,62 ha, 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)) ploto dalis (0,01 ha) patenka į KŽS, kurio GKODAS yra bl6 (toliau - bl6), ribas, vadovaujantis Taisyklių 36.2.8 papunkčiu, KŽS bl6 elektroniniame žemėlapyje nevaizduojamas, todėl 0,01 ha plotas laikomas netinkamu paramai skirti ir už jį parama neskiriama.
Atsakovė pabrėžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ŽŪIKVC duomenimis ir teigti, kad šioje dalyje Sprendimas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų.
Dėl 2014 m. Paraiškoje galimai neteisėtai / neteisingai deklaruoto ploto, esančio KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1, pareiškėjas pateikė Agentūrai dokumentus, tačiau šie dokumentai nepatvirtino, kad jis turėjo Lauko valdymo teisę.
Pažymi, jog Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į Lauką, nes pateikti dokumentai nepaneigia fakto, kad jis neturėjo teisinio pagrindo valdyti Lauką. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad jis planavo ateityje išsinuomoti Lauką, tačiau 2014 m. Paraiškos pateikimo metu dar nebuvo sudaręs nuomos sutarties. Pastaroji buvo sudaryta tik 2015-07-08, o įregistruota 2016-06-15. Atsakovė aiškina, jog teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad nebus atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus dokumentus.
Atsakovė tvirtina, kad Sprendime nurodytos visos skolos susidarymo aplinkybės, apskaičiuota grąžintina išmokų sumą ir nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas
Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2017-02-13 sprendimo Nr. SP1-328(11.2.12E) teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Nustatyta, jog Agentūra 2016-04-08 sprendimu Nr. BR6-785921 (administracinės bylos Nr. I-574-171/2017 t. I, b. l. 9–13) nusprendė pritaikyti pareiškėjui 6 711,36 Eur sankciją.
Atsakovė 2016-07-14 sprendimu Nr. BR6-113 (administracinės bylos Nr. I-574-171/2017 t. I, b. l. 75–85) nusprendė pareiškėjui pritaikyti 7 207,06 Eur sankciją.
NMA 2017-02-13 sprendimu Nr. SP1-328(11.2.12E) (b. l. 11–14) nurodė, jog 2015-05-04 buvo išmokėta 4 601,20 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos, 2015-05-05 – 455,69 Eur išmokos už pirmuosius hektarus ir 1 600,92 Eur išmokos pagal MPŪV priemonę. Pažymėjo, kad baigus administruoti pareiškėjo 2014 m. Paraišką, nustatyta, jog išmokos negali būti mokamos už neteisingai / neteisėtai deklaruotą 5,79 ha plotą. Agentūra, siekdama išsiaiškinti pateiktą informaciją ir nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai / teisingai 2014 m. Paraiškoje deklaravo žemės sklypus, išsiuntė pranešimą, kuriame pareiškėjo paprašė per 20 darbo dienų pateikti Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus dėl 2014 m. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 5,78 ha ploto (pasėlio kodas 5PD-1 (pūdymas (juodasis)): žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus ir žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus. Pažymėti, jog už paramai deklaruotus plotus, kuriuose neužsiimama žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Agentūroje buvo gauti pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriuose nurodoma, kad aukščiau nurodyto deklaruoto 5,78 ha ploto valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudalyta tik 2015-06-08 (sutarties Nr. 4SŽN-31- (14.4.2), bei pridėti papildomi dokumentai. 2014 m. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pateikė žemės sklypo dirbimo dokumentus, tačiau neįrodė aukščiau nurodyto žemės sklypo valdymo teisės (išsamus pateiktų dokumentų įvertinimas pateiktas 2016-07-15 registruotu laišku 2016-07-14 pranešime Nr. BR6-113), todėl laikė, kad pareiškėjas neteisėtai / neteisingai 2014 m. Paraiškoje deklaravo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1 (deklaruotas 5,78 ha plotas), taigi išmokėta parama už šį plotą turi būti susigrąžinama.
Taisyklių 36.2.8 papunktyje nurodyta, kad KŽS bl6 elektroniniame žemėlapyje nevaizduojamas, įbraižyti laukus ar jų dalis šiame KŽS draudžiama, išmokos už jį nėra skiriamos. Vadovaujantis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas ir apima ir KŽS bl6 plotą. Nustatytas netinkamas paramai plotas bl6 yra 0,01 ha. Atsižvelgus į nustatytą neteisėtai deklaruotą plotą (5,78 ha) ir netinkamą paramai plotą bl6 (0,01 ha), nustatytas neteisingai deklaruotas plotas yra 5,79 ha.
2014 m. Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir parama pagal Priemonės programą buvo 81,33 ha, o nustatytas 75,54 ha bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, t. y. deklaruotas plotas viršija tinkamą paramai plotą 5,79 ha, t. y. 7.66 proc. (neteisingai deklaruotas plotas 5,79 ha / nustatytas tinkamas paramai plotas 75,54 ha x 100 proc. = 7,66 proc.), todėl pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmoka pagal MPŪV programą už žemės ūkio naudmenų plotus, vadovaujantis Taisyklių 42.1.1 ir MPŪV taisyklių 33.3.1 papunkčiais, sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi 11,58 ha (tai yra 5.79 ha x 2 = 11,58 ha). Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 45¹ punktu ir MPŪV taisyklių 33¹ punktu, turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos.
2014 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, todėl susidarė žemiau nurodytos grąžintinos sumos: 993,25 Eur tiesioginių išmokų grąžintina suma (parama susigrąžinama už netinkamą paramai 5,78 ha plotą (661,41 Eur), nes išmokant išmoką plotas jau buvo sumažintas 0,01 ha ir taikoma viršdeklaravimo sankcija už 11,58 ha (1 325,10 Eur). Atkreipė dėmesį, kad išmokoms pagal 2014 m. Paraišką yra taikoma 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo (cross-compliance) tyčinė sankcija (apie taikomą sankciją Pareiškėjas buvo informuotas 2016-07-15 registruotu laišku, 2016-07-14 pranešimu Nr. BR6-113), todėl (661,41 Eur + 1325,10 Eur) x 50 proc. = 993,25 Eur). 490,42 Eur išmokos pagal MPŪV priemonę suma (parama susigrąžinama už netinkamą paramai 5,78 ha plotą (326,57 Eur). nes išmokant išmoką plotas jau buvo sumažintas 0,01 ha ir taikoma viršdeklaravimo sankcija už 11,58 ha (654,27 Eur). Atkreipė dėmesį, kad išmokoms pagal 2014 m. Paraišką yra taikoma 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo (cross-compliance) tyčinė sankcija, todėl (326,57 Eur + 654,27 Eur) x 50 proc. = 490,42 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, susidarė 1 483,68 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią Pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-02-14 sprendimu Nr. I-574-171/2017 (b. l. 15–22) nusprendė: 1) panaikinti Agentūros 2016-04-08 sprendimą Nr. BR6-785921; 2) panaikinti Agentūros 2016-07-14 sprendimą Nr. BR6-113; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo administruoti pareiškėjo A. M. 2014-06-16 paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1003125846-A1-1, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir VAĮ) 14 str. 3 d. 3 p. numatyta, jog pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir VAĮ 23 str. 6 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs, jog yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu (2016-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).
Atsakovė atsiliepime dėsto pozicija, jog Agentūros 2016-04-09 sprendimas ir 2016-07-14 sprendimai buvo priimti vadovaujantis Taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-03-20 įsakymo Nr. 3D-161 redakcija) 31.14 punktu, kuris numatė, jog NMA, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas. Atitinkamai atsakovės Sprendime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Taisyklių 45¹ p. nuostata, kuri numatė, jog Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos dalį bei MPŪV taisyklių 33¹ p. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-03-19 įsakymo Nr. 3D-156 redakcija), kuri numatė, jog NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos.
Visų pirma, pastebėtina, jog tiek Taisyklių 31¹ p., tiek ir MPŪV taisyklių 45¹ numatė Agentūrai teisę iš naujo administruoti paraiškas bei priimti sprendimus dėl atitinkamų sankcijų taikymo. Tai reiškia, jog viena iš sąlygų peradministruoti paraiškas, turi būti priimti atitinkami pirminiai sprendimai. Šiuo atveju, tokie pirminiai sprendimai įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-574-171/2017 buvo panaikinti. Nors minėtu sprendimu atsakovė buvo įpareigota iš naujo administruoti paraišką, tačiau byloje nėra duomenų, jog Agentūra tokį sprendimą būtų priėmusi (įvykdžiusi teismo sprendimą), t. y. NMA iš esmės peradministravimo paraišką nesant pirminio sprendimo, kuriuo paraiška buvo baigta administruoti (esant jam panaikintam). Taigi nors teisės aktai ir suteikia teisę Agentūrai peradministruoti paraišką, tačiau nėra suteikta teisė peradministruoti paraišką dar iki tinkamo administravimo pabaigimo pradžios.
Iš kitos pusės, nors atsakovė tvirtina, jog tai yra paraiškos peradministravimas, tačiau matyti, jog Sprendime taikomos sankcijos dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (deklaravo neturėdamas valdymo teisės) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)lauko Nr. 2 (nustatytas bl6 plotas). Atitinkamai minėti pažeidimai nustatyti ir NMA 2016-07-14 sprendime. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog paraiškos buvo iš naujo peradministruotas, t. y. nustatyti nauji pažeidimai, kurie nebuvo nustatyti pirminiame sprendime. Atitinkamai Sprendimas negali būti laikomas paraiškos peradministravimu, o tai yra iš esmės trečiasis sprendimas toje pačioje administracinėje procedūroje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog Agentūra vis dėlto nesilaikė VAĮ 14 str. 3 d. 3 p. ir VAĮ 23 str. 6 d. numatytų reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).
Nagrinėjamu atveju, Sprendime remiasi Agentūros 2016-07-14 sprendimu Nr. BR6-113 ir nurodo, jog šiame administraciniame akte yra išdėstyti Sprendimo motyvai. Kaip minėta, 2016-07-14 sprendimas Nr. BR6-113 yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, tai reiškia, jog šioje dalyje nėra išdėstyti skundžiamo Sprendimo motyvai, taip pat, jie neišdėstyti ir kituose galiojančiuose administraciniuose aktuose. Atitinkamai yra pagrindas pripažinti, jog Sprendimas neatitinka motyvuotumo reikalavimų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 str., 14 str. 3 d. 3 p. ir 23 str. 6 d. keliamų reikalavimų, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Proceso dalyviai skunde ir atsiliepime išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų detaliau teismas šiame sprendime nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Be to, pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi taisyklės, kad šioje normoje iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyti išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) nustatytus reikalavimus (žr., pvz., 2012-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011).
Iš pareiškėjo pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas matyti, jog prašome priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur už skundo parengimą ir 200 Eur už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžio metu). Be to, skunde teismui prašė priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjo atstovas yra sumokėjęs ir žyminį mokestį, tačiau jo neprašo priteisti. Taigi skunde ir prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suformuluoti prieštaringi prašymai. Be to, su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė informacijos apie tai kiek užtruko pasirengimas teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į tai, jog iš pareiškėjo negalima suprasti ar jis nereikalauja priteisti sumokėtą žyminį mokestį bei į tai, jog nėra pateikta duomenų kiek užtruko pasirengimas teismo posėdžiui, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktinas nenagrinėtu. Išaiškintina, jog ši nutartis neužkerta kelio pateikti naują prašymą per ABTĮ 41 str. 1 d. nurodytą terminą ir pašalinti šiame sprendime nurodytus trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareikėjo A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-02-13 sprendimą Nr. BR6-SP1-328(11.2.12E).
Pareiškėjo A. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.