- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- I-574-171/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Donatas Petrauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Donatui Petrauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašo:
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. BR6-785921 „Dėl mokėtinos išmokos ir taikomų sankcijų“.Panaikinti Agentūros 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. BR6-113 „Dėl mokėtinos išmokos ir taikomų sankcijų“.
Taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Agentūros 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-113 ir priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2014 m. birželio 16 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurios reg. Nr. 14-1003125846-1 (toliau – ir Paraiška).
Paraiškoje deklaravo 81,33 ha žemės sklypų. Minėti žemės sklypai atitinkamai buvo deklaruoti ir 2013 m. birželio 13 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje, kurios reg. Nr. 13-1003125846-1 (toliau – ir 2013 m. Paraiška).
Agentūra, vertindama 2013 m. Paraišką, jokių pretenzijų dėl šių laukų ploto nereiškė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Agentūros 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. BR6-785921 ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. BR6-113 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Agentūros 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. BR6-785921 ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. BR6-113 nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Teisės aktai nurodomi sprendimų pradžioje, o teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis priimamas ginčijamas sprendimas, išdėstomos šių sprendimų gale, tik pacituojant teisės normą, tačiau nesusiejant jų su konkrečiais pareiškėjo veiksmais. Pasitelkus tokią sprendimo argumentacijos metodiką, kai konkretus veiksmas (objektyvūs duomenys), kuris, Agentūros nuomone, suponuoja galimybę taikyti sankcijas, nesiejant jo tiesiogiai su teisės aktų nuostatomis, kurios neva yra pažeidžiamos, apsunkina pareiškėjui galimybę tiesiogiai suvokti, ką konkrečiai jis pažeidė, už kokių teisės aktų ar jų normų pažeidimus jam yra taikomos sankcijos, o nesutinkant su tokiomis išvadomis, efektyviai gintis.
Nurodo, kad Paraiška pateikta 2014 m. birželio 16 d., o Agentūra priėmė 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. BR6-785921, praėjus dvejiems metams nuo Paraiškos pateikimo, dar po poros mėnesių jį pakeitė ir priėmė 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. BR6-113. Apie priimtą 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. BR6-113 informuoja tik prasidėjus teisminiam ginčui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Agentūros 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-113, nes iki teisminių ginčų nesuprato, kodėl jo atžvilgiu buvo priimti du sprendimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė patikslintą skundą ir vadovaudamasis jame išdėstytais motyvais prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nustatytos paramos kriterijų neatitinkančios minėtos laukų plotų dalys, deklaruotos pasėlio kodu 5PP-2, pakeistos į pasėlio kodą 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, tačiau įvertinus, jog už mažesnius nei 0,10 ha ploto laukus pagrindinė išmoka nemokama, daroma išvada, jog pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas bendras 17,36 ha 5PP-2 plotas ir 7,22 ha 5GP-1 plotas.
Paraiškos administracinio vertinimo metu nustatyta, kad joje deklaruotas bendras plotas pagrindinei išmokai gauti yra 81,33 ha, faktiškai nustatytas – 81,32 ha, nes kontroliniame žemės sklype Nr. 029467-6475 deklaruoto lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,62 ha 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)) plotas, 0,01 ha dalis kerta bl6 sklypo ribas, todėl faktinis šio lauko plotas yra 0,61 ha (Taisyklių 36.2.8 papunktyje nustatyta, kontrolinis žemės sklypas bl6 elektroniniame žemėlapyje nevaizduojamas. Įbraižyti laukus ar jų dalis šiame kontroliniame žemės sklype draudžiama, išmokos už jį nėra skiriamos). Atmetus plotus, už kuriuos parama nemokama, laikoma, kad už 2014 m. Paraišką pagrindinė išmoka mokama už 81,33 ha – 0,01 ha – 0,02 ha – 0,05 ha = 81,25 ha.
Agentūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. S-2015-5204 dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus tiesioginių išmokų apie pareiškėjo Paraiškoje galimai neteisėtai / neteisingai deklaruotą plotą, esantį KŽS Nr. 028466-8084 deklaruotame lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 5,78 ha 5PD-1 pūdymas (juodasis) (toliau – ir Laukas).
Agentūros 2015 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. BR6-(11.2.6)-12949 „Dėl dokumentų pateikimo“ pareiškėjo buvo paprašyta pateikti minėto Lauko žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypų planais ir žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus. Atsakydamas į šį pranešimą pareiškėjas 2015 m. spalio 19 d. raštu Nr. BR5.1-20496 Agentūrai pateikė prašomus papildomus dokumentus (2012 m. kovo 15 d. prašymo suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti ar nuomoti, panaudai ar patikėjimo teise žemės sklypą kopiją; 2013 m. kovo 12 d. prašymo suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti ar nuomoti, panaudai ar patikėjimo teise žemės sklypą kopiją; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 4VĮ- (14.4.2)-258 „Dėl Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašo patvirtinimo“ fragmento kopiją; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 4VĮ-( 14.4.2)-1227 „Dėl Krosnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašo patvirtinimo“ fragmento kopiją; Žemės kadastro duomenys užmokesčiui už valstybinės žemės sklypų, neįregistruotų Nekilnojamojo turto registre, nuomą apskaičiuoti Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos seniūnijoje, Žemės nuomos mokesčio deklaracijos kopiją; Dokumentų, įrodančių žemės nuomos mokesčio už 2014 m. sumokėjimą, kopiją; 2015 m. birželio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-31-(14.4.62) ir jos sudarymo pagrindo kopiją; žemės sklypo plano (kadastro Nr. 5915:0001:527) kopiją (toliau – Dokumentai); Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Krosnos seniūnijos 2015 m. spalio 16 d. pažymos Nr. KR3-50 „Dėl žemės ūkio veiklos“ kopiją (toliau – Pažyma)), pagal kuriuos (vadovaujantis Pažymoje pateikta informacija) buvo nustatyta, kad minėtame sklype pareiškėjas vykdė žemės ūkio veiklą, todėl sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo šiame Lauke jam nėra taikomos.
Taip pat Agentūroje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 1SS-(9.5)-3229 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-184 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – Įsakymas) laikinai naudotis sklypu buvo leista kitam fiziniam asmeniui. Taip pat paaiškinta, jog „Įsakymo 2.4 papunktyje nurodyta, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės ploto naudotojas neinformuoja Lazdijų skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną naudojimą, o Lazdijų skyrius neinformuoja valstybinės žemės ploto naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams“. Atsižvelgiant į tai, kad Lazdijų skyrius iki 2014 m. liepos 15 d. neinformavo anksčiau minimo fizinio asmens, kad leidimas laikinai naudotis sklypu nebepratęsiamas kitiems kalendoriniams metams, laikytina, jog minėtas fizinis asmuo turėjo teisę laikinai naudotis sklypu iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Patikrinus informaciją VĮ Registrų centro duomenų bazėse nustatyta, jog pareiškėjo dėl šio sklypo sudaryta nuomos sutartis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2015 m. birželio 8 d. ir šis įrašas galioja nuo 2015 m. birželio 15 d.
Sklypo plotas yra atimtas iš pareiškėjo Paraiškoje deklaruotų paramai tinkamų plotų (už jį nemokamos išmokos) ir pareiškėjui taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo, tačiau dėl pateiktų žemės ūkio veiklą įrodančių dokumentų sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo netaikomos.
Atlikus Paraiškos administracinį patikrinimą, daroma išvada, kad pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 81,33 ha, iš kurių 7,22 ha 5GP-1 plotas.
Taigi, pareiškėjo 2013 m. Paraiškos vertinimo metu taip pat nustatyta, jog buvo pažeistas nustatyto geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) žemės ūkio naudmenoms reikalavimo („Pareiškėjai deklaruojantys pievas ir ganyklas 5GP-1 (ne EKO) ir 5DG-1 (ne EKO), 2PT-1, 2RV-1, EGP-1 ir EDG-1, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus ŪGRIS, o 1 ha deklaruojamų pievų ir ganyklų, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2014 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (Valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., registruotų bičių šeimų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. ŪGRIS nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui“) nesilaikymo atvejis, kadangi pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas 7,22 ha ganyklų (pievų) plotas, o visas išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas sudaro 7,22 ha, tai deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2014 m. sudaro daugiau nei 30 proc. (7,22 ha ganyklų – pievų plotas / 7,22 ha visas deklaruotas ir tinkamas paramai plotas x 100 proc. = 100 proc.) viso 2014 m. Paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai ploto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui parama už Paraišką sumažinta 50 proc.
Agentūra, baigusi vertinti pareiškėjo Paraišką, 2016 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-785921 (toliau – 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas). Pažymi, kad Agentūros 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas buvo priimtas pagal duomenis, gautus per Žemės ūkio paramos administravimo sistemą ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.
Agentūra, peržiūrėjusi 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje nustatyta sprendimų klaidų ištaisymo procedūra, inicijavo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo taisymą. Agentūra detalizavo 2016 m. balandžio 8 d. sprendime nurodytus duomenis, išsamiai išdėstė visas faktines aplinkybes ir nurodė teisės aktų nuostatas.
2016 m. liepos 14 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjui buvo pateiktas nekorektiškas Agentūros administravimo informacinės sistemos suformuotas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas, todėl pateikiamas pataisytas sprendimas, kuriame nurodytos išsamios ir detalios sankcijos susidarymo aplinkybės. Be to, Agentūra 2016 m. liepos 14 d. sprendime nurodė, kad Agentūros 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas laikomas negaliojančiu.
Agentūros 2016 m. liepos 14 d. sprendime aiškiai ir išsamiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo Paraiškoje deklaruoti laukai neatitinka 5PP-2 keliamų reikalavimų, kodėl jie laikomi 5GP-1 ir kodėl faktinis paramai skirti šių laukų plotas yra 7,22 ha.
2016 m. liepos 14 d. sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į Lauką, nes jo pateikti dokumentai nepaneigia fakto, kad neturėjo teisinio pagrindo valdyti Lauką. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad jis planavo ateityje išsinuomoti Lauką, tačiau pateikdamas Paraišką dar nebuvo sudaręs nuomos sutarties (ji buvo sudaryta tik 2015 m. liepos 8 d., o įregistruota 2016 m. birželio 15 d.). Vadinasi, Agentūra teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad nebus atsižvelgta į Pareiškėjo pateiktus dokumentus.
Taigi, Agentūros 2016 m. liepos 14 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 81,33 ha, o faktiškai nustatytas – 75,54 ha (81,33 ha – 0,01 ha (bl6 plotai) – 5,78 ha (plotas, dėl kurio pateikti valdymo dokumentai nebuvo tinkami dėl anksčiau įvardytų priežasčių). 75,54 ha, t. y. deklaruotas plotas, viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc. (75,54 / 81,33 x 100 – 92,88; 100 – 92,88 = 7,12 proc.; 81,33 – 75,54 = 5,79 ha), apskaičiuota pagal faktinį plotą pagrindinė išmoka sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi už 11,58 ha (5,79 ha x 2 = 11,58), taip pat iš šio ploto atimtas 0,07 ha plotas, kuris pagal Taisyklių 11 punktą nesiekia 0,1 ha ir galutinė išmoka mokama už 75,47 ha plotą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti vadovaudamasis jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnį praleistas skundo padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas, jei administracinis teismas pripažins, jog šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Agentūros 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-113. Akivaizdu, kad pareiškėjas galėjo būti suklaidintas, nes jo atžvilgiu buvo priimti du sprendimai dėl tos pačios paraiškos, o tai laikytina svarbia priežastimi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes terminas skundui paduoti atnaujintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai 2014 m. birželio 16 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1003125846-A1-1 (valdos Nr. 1003125846), kurioje deklaravo 81,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 81,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“
Agentūra 2016 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-785921. Vėliau Agentūra peržiūrėjo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą ir inicijavo jo taisymą. 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. BR6-8191 „Dėl sprendimo pateikimo“ pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. BR6-113 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.
Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. BR6-785921 ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-113 teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, jis teigia, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis).
Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis).
Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-624-1563-14).
Įstatymų leidėjas nenustato tiesioginio draudimo institucijai, priėmusiai sprendimą, pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-624-1563-14).
2016 m. balandžio 8 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjui skiriama 6 711,34 Eur dydžio galutinė paramos suma. Nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus (plotas, ha / gyvulių sk. / proc. – 81,25) yra 9 297,44 Eur. Išmoka už pirmuosius hektarus (plotas, ha / gyvulių sk. / proc. – 30,00) – 923,40 Eur. Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (plotas, ha / gyvulių sk. / proc. – 56,67) – 3 201,86 Eur. Kompleksinio paramos susiejimo tyčinės sankcijos programai pagrindinė tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus (plotas, ha / gyvulių sk. / proc. – 50,00) yra 4 648,72 Eur. Kompleksinio paramos susiejimo tyčinės sankcijos programai išmoka už pirmuosius hektarus (plotas, ha / gyvulių sk. / proc. – 50,00) yra 461,70 Eur. Kompleksinio paramos susiejimo tyčinės sankcijos programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (plotas, ha / gyvulių sk. / proc. – 50,00) yra 1 600,94 Eur.
Sprendime nurodyta, kad sankcijos pareiškėjui pritaikytos dėl šių priežasčių: 1) deklaruotas (-i) laukas (-ai) kontroliniame žemės sklype Nr. 028468-6635 laukas Nr. 1, kontroliniame žemės sklype Nr. 030467-2621 laukas Nr. 3 mažesnis (-i) kaip 0,1 ha, todėl neatitiko paramos skyrimo kriterijų pagrindinei išmokai gauti; 2) deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 81,33 ha, o faktiškai nustatytas – 81,32 ha, t. y. deklaruotas plotas neviršija faktinio ploto daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, taigi pagrindinė išmoka mokama už 81,25 ha, todėl pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, todėl, skaičiuojant paramą pagal šią priemonę, atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus (pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, privalo turėti Taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,5 SG/ha pievų ir ganyklų).
Pareiškėjas nesilaikė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, jo valdoje toje pačioje srityje nustatytas (-i) GAAB reikalavimo (-ų) tyčinis (-iai) nesilaikymo atvejis (-ai) („Pareiškėjai deklaruojantys pievas ir ganyklas 5GP-1 (ne EKO) ir 5DG-1 (ne EKO), 2PT-1, 2RV-1, EGP-1 ir EDG-1, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus ŪGRIS, o 1 ha deklaruojamų pievų ir ganyklų, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2014 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (Valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., registruotų bičių šeimų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. ŪGRIS nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui“), parama einamaisiais metais sumažinta 50 proc.
O 2016 m. liepos 14 d. sprendimas jau skiriasi iš esmės, nes jame nurodyta, kad, įvertinus paraišką, pareiškėjui yra apskaičiuota 5 227,66 Eur parama. Nustatyta, kad pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus (plotas, ha / gyvulių sk. – 75,47) – 8 636,03 Eur. Virš deklaravimo sankcija (plotas, ha / gyvulių sk. – 11,58) yra -1 325,10 Eur. Kompleksinio paramos susiejimo sankcija už tyčinį reikalavimų pažeidimą (50 proc.) yra 3 655,47. Perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha (plotas, ha / gyvulių sk. – 30,00) – 923,40 Eur. Kompleksinio paramos susiejimo sankcija už tyčinį reikalavimų pažeidimą (50 proc.) yra 461,70 Eur. Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (plotas, ha / gyvulių sk. – 50,89) – 2 875,29 Eur. Virš deklaravimo sankcija (plotas, ha / gyvulių sk.– 11,58) yra -654,27 Eur. Kompleksinio paramos susiejimo sankcija už tyčinį reikalavimų pažeidimą (50 proc.) yra -1 110,52 Eur.
Taigi, kaip matyti iš 2016 m. liepos 14 d. sprendimo, skirtingai nei 2016 m. balandžio 8 d. sprendime, pareiškėjui buvo apskaičiuota mažesnė 5 227,66 Eur parama (2016 m. balandžio 8 d. sprendime – 6 711,34 Eur), apskaičiuotos naujos sankcijos (dėl virš deklaravimo) ir nurodytos su tuo susijusios naujos faktinės aplinkybės (vieno sklypo plotas yra atimtas iš Paraiškoje deklaruotų paramai tinkamų plotų).
Įvertinęs 2016 m. balandžio 8 d. ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimus teismas konstatuoja, kad 2016 m. liepos 14 d. sprendimu nebuvo ištaisytos klaidos, o priimtas naujas sprendimas, nes pareiškėjo pareigos (paramos dydis), palyginti su 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu, pasikeitė, kadangi jam nustatyta daugiau pareigų, t. y. jis gauna mažesnę paramą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016, kurios faktinės aplinkybės yra iš esmės identiškos nagrinėjamai bylai, yra išaiškinęs, kad yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Tokiais atvejais, kai po dviejų administracinių procedūrų yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas po pirmojo sprendimo priėmimo, nes, priėmus pirmąjį sprendimą, viešojo administravimo subjektui draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kaip tam tikras išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas neatsiejamas nuo galbūt taikytinų poveikio priemonių rūšių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).
Nagrinėjamu atveju ginčijamame Agentūros 2016 m. balandžio 8 d. sprendime yra išvardytos teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas, tačiau jame nėra suprantamai, tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjo padaryti pažeidimai.
Teismo nuomone, sprendimo suprantamumo reikalavimas reiškia, kad sprendimas turi būti vienodai suprantamas tiek asmenims su atitinkamu išsilavinimu, tiek ir be jo. Taigi, atsakovės sprendimo adresatas, visų pirma, yra asmuo, kuris nėra teisininkas ir neprivalo atlikti jokios papildomos sprendimo teisinės analizės, kad sprendimą suprastų. Todėl sprendime nepakanka tik išdėstyti teisės normas ir faktus, jie turi būti išdėstyti taip, kad sprendimo motyvai būtų aiškiai suprasti ir asmens be teisinio išsilavinimo. Pažymėtina, kad ši pareiga atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, yra nustatyta ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.
Teismas konstatuoja, kad Agentūros 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o Agentūros 2016 m. liepos 14 d. sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktui ir 23 straipsnio 6 daliai. Taigi, darytina išvada, kad ginčijami Agentūros 2016 m. balandžio 8 d. ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl naikintini, o atsakovė įpareigotina pareiškėjo Paraišką administruoti iš naujo ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.
Teismo išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Atnaujinti pareiškėjui A. M. terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-113.
Pareiškėjo A. M. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. BR6-785921 „Dėl mokėtinos išmokos ir taikomų sankcijų“.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. BR6-113 „Dėl mokėtinos išmokos ir taikomų sankcijų“.
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo administruoti pareiškėjo A. M. 2014 m. birželio 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1003125846-A1-1, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.