Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) ir atsakovo G. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. netiesioginį ieškinį G. S. naudai, atsakovui G. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, notarė Jurga Kontutienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad netiesioginio ieškinio instituto paskirtis - užtikrinti tik konkretaus skolinio įsipareigojimo įvykdymą, nes ieškovas pareiškęs netiesioginį ieškinį, iš esmės gina ne tik savo, bet ir kitų skolininko kreditorių, o taip pat ir paties skolininko interesus, kadangi patenkinus netiesioginį ieškinį didinamas skolininko mokumas, atsiskaitymo su kreditoriais tikimybė, mažinamos skolininko prievolės. Net, jeigu ieškovo reikalavimas būtų mažesnis, negu skolininko reikalavimas į atsakovą, teismas privalo tenkinti netiesioginį ieškinį ta apimtimi, kuria atsakovas (t. y. skolininko skolininkas) nėra įvykdęs savo prievolės skolininkui. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

2) Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, kad palūkanos negali būti priteistos vien dėl to, kad jos nebuvo aptartos skolininko ir ieškovo sudarytoje taikos sutartyje, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų paskirtį, ir neatsižvelgė į ieškovo teisę reikalauti palūkanų, kaip kompensacijos už netinkamą sutartinių santykių vykdymą. Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo nustatytos palūkanos ir jų dydis, suponuoja tik tai, kad skolininkas neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, priteisimo (o ieškovas neturi tokios teisės nukreiptos į skolininką), tačiau kompensacinių palūkanų priteisimas skolininkui iš atsakovo (ir ieškovui iš skolininko) užtikrintas įstatymu, todėl ieškovo reikalavimas privalėjo būti patenkintas. Nuo 2013 m. liepos 31 d. skolininkui atsirado teisė reikalauti įstatymu nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iš atsakovo, kadangi jis neįvykdė pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir iki 2013 m. liepos 31 d. nei ieškovui, nei skolininkui nesumokėjo 13 032, 90 Eur (45 000 Lt) skolos. Nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. skolininkui atsirado teisė reikalauti 5 % įstatyminių palūkanų už 13 032, 90 Eur (45 000 Lt), o nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d iki 2013 m. birželio 3 d. skolininkas turi teisę reikalauti 5 % įstatyminių palūkanų už 8688,60 Eur (30 000 Lt). Viso įstatyminių palūkanų suma iki kreipimosi į teismą sudaro 550,48 Eur. Byla išnagrinėta ir baigta ieškovui palankiu sprendimu, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti tenkinti jo reikalavimą ir nepriteisti procesinių palūkanų.

1) Pirmos instancijos teismas, spręsdamas ginčą neatsižvelgė, jog CK 6.68 straipsnis, nesant visų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, negali būti taikomas, tuo pažeisdamas materialiąsias ir proceso teisės normas bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas nepateikė atsakovo nemokumo įrodymų, todėl laikytina, kad sąlygų netiesioginiam ieškiniui nebuvo.

2) Su bendraieškiu G. S. jie yra sutarę dėl skolos grąžinimo, sudarę grafiką ir buvo pasiruošę teisme sudaryti taikos sutartį, tačiau teismo posėdis įvyko jam ir bendraieškiui nedalyvaujant, todėl galimybė sudaryti taikos sutartį buvo apribota.

1) Nagrinėjamu atveju skolininkas yra G. S., o ne atsakovas G. Z., todėl turi būti įrodinėjamas būtent skolininko, o ne atsakovo nemokumas. Skolininko nemokumą ir tai, kad ieškinio pareiškimo teisės neįgyvendinimas pažeidžia jo interesus, ieškovas įrodė neginčijamais įrodymais, t. y.: skolininkas yra nemokus (neturi jokio turto) ir negali įvykdyti savo prievolės ieškovui; ieškovas nėra Pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp skolininko ir atsakovo, šalis, todėl negali tiesiogiai reikalauti skolos iš atsakovo priteisimo; ieškovo pažeistų teisių gynimo būdai yra riboti, todėl tik realizavus skolininko teisę reikalauti iš atsakovo Pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo, ieškovui atsirastų reali galimybė apginti savo teises ir atgauti skolą; skolininkas ir atsakovas siekia išvengti tinkamo turimų prievolių ieškovo atžvilgiu vykdymo, vilkina skolos ieškovui grąžinimą. Tuo tarpu, atsakovo mokumas tik užtikrina, kad patenkinus ieškinį, ieškovo interesai bus apginti ir jis turės realią galimybę atgauti skolą.

2) Apie nagrinėjamą bylą tiek atsakovui, tiek skolininkui buvo tinkamai pranešta, jie buvo informuoti apie posėdžio vietą bei laiką, todėl galėjo ir privalėjo vykdyti procesines pareigas bei dalyvauti bylos nagrinėjime. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nebuvo gauta. Atsakovas savo poziciją dėl netiesioginio ieškinio išdėstė atsiliepime, o tai, kad nei atsakovas, nei skolininkas nedalyvavo teismo posėdyje, rodo jų nerūpestingumą ir piktnaudžiavimą, ir negali būti vertinama kaip kliūtis priimti sprendimą. Be to, ieškovui pareiškus netiesioginį ieškinį skolininkas ir atsakovas negali sudaryti taikos sutarties, nes tai pažeistų ieškovo interesus, leistų skolininkui ir atsakovui piktnaudžiauti ir išvengti prievolės ieškovui įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

A. K. apeliacinis skundas tenkintinas, G. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Dėl netiesioginio ieškinio sąlygų. Nagrinėjamojoje byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl CK 6.68 straipsnyje nustatyto netiesioginio ieškinio instituto aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra visos sąlygos, būtinos siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. S. naudai 8688,60 Eur, tačiau apeliantas G. Z. skunde su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė jo nemokumo įrodymų, todėl sąlygų netiesioginiam ieškiniui nebuvo. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovas yra bendraieškio G. S. kreditorius. Ginčo dėl to nėra, kaip ir dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio – 8688,60 Eur. Taigi egzistuoja pirmoji būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, G. S. taip pat turi neginčijamą reikalavimą atsakovo G. Z. atžvilgiu, tačiau jo neįgyvendina, elgdamasis nesąžiningai ir siekdamas išvengti skolos mokėjimo. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Nors G. Z. nurodo, kad jie su G. S. yra sutarę dėl skolos grąžinimo, sudarę grafiką ir buvo pasiruošę teisme sudaryti taikos sutartį, tačiau teismo posėdis įvyko jam ir bendraieškiui nedalyvaujant, todėl galimybė sudaryti taikos sutartį buvo apribota, tačiau toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantas nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. liepos 17 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties tarp G. S. ir G. Z. 6.1.3. punkte nurodyta, kad parduodamas daiktas yra areštuotas, tačiau 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista parduoti areštuotą daiktą pirkėjui su sąlyga, kad iš turto kainos 45000 Lt bus pervesti į pardavėjo kreditoriaus A. K. sąskaitą, todėl darytina išvada, kad notariškai sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti keičiama ar pildoma tik notariškai ir tik su apelianto A. K. sutikimu, nes minėtos sutarties keitimas ar pildymas turėtų įtakos A. K. teisėms. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad G. S. turi neginčijamą reikalavimą atsakovo G. Z. atžvilgiu, tačiau jo neįgyvendina, elgdamasis nesąžiningai ir siekdamas išvengti skolos mokėjimo, taip pažeisdamas A. K. interesus, kas reiškia, kad egzistuoja likusios būtinosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, kad G. S. yra nemokus ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų A. K., nes neturi jokio nekilnojamojo turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Ta aplinkybė, ar atsakovas yra mokus nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes reiškiant netiesioginį ieškinį, kaip vieną iš būtinųjų įstatymo nustatytų sąlygų reikia įrodyti skolininko, t. y. G. S., o ne atsakovo – G. Z. nemokumą. Kaip teisingai nurodė A. K. savo atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovo nemokumas tik užtikrina, kad patenkinus ieškinį, jo interesai bus apginti ir jis turės realią galimybę atgauti skolą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos būtinosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos nagrinėjamu atveju egzistuoja, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto G. Z. teiginiais, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas ginčą, neatsižvelgė, jog CK 6.68 straipsnis, nesant visų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, negalėjo būti taikomas.

Dėl palūkanų priteisimo. Be reikalavimo priteisti iš atsakovo G. Z. bendraieškio G. S. naudai 8688,60 Eur skolos, A. K. taip pat prašė priteisti 550,48 Eur įstatyminių palūkanų ir 5 % procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmos instancijos teismas atmetė šiuos ieškovo reikalavimus, nurodydamas, kad netiesioginio ieškinio paskirtis yra užtikrinti konkretaus skolinio įsipareigojimo įvykdymą bei, kad 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, kurios išieškojimo užtikrinimui yra pareikštas netiesioginis ieškinys, nebuvo nustatytos palūkanos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeistų ieškovo teises ir neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210 str., 6.261 str. nuostatas priteisimo.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Nagrinėjamu atveju skolininkui neįvykdžius prievolės, t. y. šiuo atveju atsakovui neįvykdžius 2013 m. liepos 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir iki 2013 m. liepos 31 d. nesumokėjus nei ieškovui, nei bendraieškiui 13032,90 Eur sumos, G. S. įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovas nevykdė prievolės iki 2013 m. liepos 31 d. sumokėti 13032,90 Eur sumos pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, nors 2013 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas ir sumokėjo ieškovui dalį skolos – 4344,30 Eur, bet liko skolingas 8688,60 Eur, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti G. S., pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 str.), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Pagal suformuotą teismų praktiką, iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, bendraieškiui turi būti priteistos kompensuojamosios palūkanos – 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.), skaičiuojant jas diferencijuotai: nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. už 13 032, 90 Eur (45 000 Lt) sumą, o nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d iki 2013 m. birželio 3 d. už 8688,60 Eur (30 000 Lt) sumą, viso bendraieškiui iš atsakovo priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydis iki kreipimosi į teismą sudaro 550,48 Eur, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neriboja teisės reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tam tikrais teisiniais santykiais, bet numato, jog procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė, t. y. nesumokama teismo sprendimu priteista pinigų suma (CK 6.37 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas, yra kildinamas iš 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kurios išieškojimo užtikrinimui buvo reiškiamas netiesioginis ieškinys, ir atsakovas tapo skolininku, o pagal CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad netiesioginio ieškinio paskirtis yra užtikrinti konkretaus skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo nustatytos palūkanos, nesudaro pagrindo netenkinti reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turi pareigą mokėti įstatymo numatytas 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), todėl ši skundžiama teismo sprendimo dalis pakeičiama, ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinant.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl 550,48 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 31 d. iki ieškinio pateikimo, bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, patenkinant šiuos reikalavimus (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, todėl iš atsakovo (apelianto) G. Z. valstybės naudai priteistina 207 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 96 str. 1 d., 93 str. 1 d., 5 d.)

Patenkinus ieškovo A. K. apeliacinį skundą, jam iš atsakovo G. Z. priteisiama 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Kadangi atsakovui (apeliantui) buvo atidėtas 208 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki sprendimo priėmimo, todėl, jį išnagrinėjus ir priėmus apeliantui nepalankų teismo procesinį sprendimą, atidėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 2 d.).

Ieškovas A. K. prašė jo naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 8688,60 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) skolos, 550,48 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 48 ct) palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9239,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, sumokant į A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 207 Eur (du šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio už ieškinį.“

Priteisti iš atsakovo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 Eur (penkiolika eurų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.