- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-1815-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28228-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- G. Z.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- G. S.
- Kategorijos
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui G. Z. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 30000 Lt skolos, 306,06 Lt įstatyminių palūkanų, procesines 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei skirti atsakovui 20000 Lt dydžio baudą už nesąžiningai pareikštus prieštaravimus, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant ieškovui. Nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2013-07-17 sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.JK-3862, kurioje numatė, kad dalį nekilnojamųjų daiktų kainos, t.y. 45000 Lt, atsakovas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki 2013-07-31 į ieškovo banko sąskaitą. Iki šios dienos ieškovui buvo sumokėta tik 15000 Lt. Likusioje dalyje atsakovas savo prievolės, prisiimtos pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, nevykdo ir nėra pagrindo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta ateityje. Atsakovas yra skolingas ieškovui 30000 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtą prievolę atsakovas turėjo įvykdyti 2013-07-31, atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius prievolės ir nesumokėjus kainos dalies ieškovui, jis privalo mokėti 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas, kurios iki kreipimosi į teismą dienos sudaro 306,06 Lt. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas prieštaravimus dėl teismo įsakymo pareiškė visiškai nepagrįstai ir akivaizdžiai siekdamas vilkinti teismo procesą, todėl prašė paskirti baudą už sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodo, kad nors ieškovas atsakovo prievolės pagrindu nurodo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.JK-3862, pagal kurią jis ieškovui neva skolingas 30000 Lt, tačiau atsakovas iš ieškovo niekada nesiskolino jokių pinigų. 2013-07-31 su trečiuoju asmeniu pasirašė būsto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.JK-3862, pagal kurią jis įsipareigojo sumokėti į ieškovo sąskaitą 45000 Lt trečiojo asmens skolos ieškovui padengimui. Po sutarties surašymo jo būsto pirkimą finansuojantis bankas, įvertinęs pasikeitusias pirkimo sąlygas, sumažino finansavimą ir jo turimos sumos nebeužteko atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. Kreipėsi į pastarąjį su prašymu spręsti susidariusią problemą ir jam buvo paaiškinta, kad ieškovui skolą trečiasis asmuo padengs pats savo lėšomis, todėl atsakovo prievolė padengti trečiojo asmens skolą nebegalioja. Trečiasis asmuo su ieškovu sudarė taikos sutartį dėl skolos grąžinimo, sumokėjo ieškovui 15000 Lt grynais ir likusią 30000 Lt skolą įsipareigojo apmokėti per tam tikrą laiką. Trečiasis asmuo delsė vykdyti taikos sutartį, dėl ko buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 30000 Lt sumos išieškojimo iš trečiojo asmens, kuris šiuo metu yra vykdomas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, iškėlė perteklinius reikalavimus - priteisti iš atsakovo 30000 Lt, nes ši suma yra išieškoma teismo išduotu vykdomuoju raštu iš trečiojo asmens. Teismui priteisus 30000 Lt iš atsakovo, ieškovas nesąžiningai praturtėtų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo prašė ieškovo ieškinio nenagrinėti, nes dėl prašomos priteisti skolos yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir teismo patvirtinta taikos sutartis. Atsiliepimu palaikė atsakovo nurodomą poziciją. 2013-07-31 su atsakovu pasirašė būsto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovas sumokės į ieškovo sąskaitą 45000 Lt – trečiojo asmens skolą ieškovui. Po sutarties surašymo paaiškėjo, kad bankas, sužinojęs apie pasikeitusias pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, sumažino atsakovui finansavimą. Trečiasis asmuo, siekdamas įvykdyti sutartį, nuvyko pas ieškovą ir pasiūlė pats sumokėti savo skolą ieškovui pagal vykdomąjį raštą. Ieškovas priėmė iš jo 15000 Lt, parašė pakvitavimą. Apie visus šiuos veiksmus informavo atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo G. Z. 30000 Lt skolos, 306,06 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 30000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-10-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 338 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 571 Lt žyminio mokesčio bei 29,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo 2008-11-26 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2009-06-26 sumokėti ieškovui 40000 Lt (b.l.103). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutartimi buvo patvirtinta ieškovo ir trečiojo asmens taikos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo 45000 Lt skolą ieškovui sumokėti, parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 300000 Lt kainą, sutartyje nustatant, kad iš gautinų už parduodamą turtą pinigų 45000 Lt bus pervesta tiesiogiai į ieškovo sąskaitą (b.l.101-102). Trečiasis asmuo 2013-06-18 sumokėjo ieškovui 15000 Lt. 2013-07-17 tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo perleido atsakovui nuosavybėn butą ir dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), už 400000 Lt (b.l. 4-16). Pagal sutarties 3.4.2. p. parduodamų daiktų kainos 45000 Lt dalis atsakovo turėjo būti sumokėtą trečiajam asmeniui mokėjimo pavedimu ne vėliau kaip 2013-07-31 į trečiojo asmens kreditoriaus (ieškovo) banko sąskaitą. Sutarties 6.1.3. p. nurodyta, kad parduodamas daiktas yra areštuotas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutartimi leista parduoti jį atsakovui su sąlyga, kad iš turto kainos 45000 Lt bus pervesti į ieškovo sąskaitą.
Teismas pažymėjo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.), sutartimi sukuriamos teisės ir pareigos tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tačiau CK 6.191 str. nustato sutarties uždarumo principo išimtį, kai sutarties šalys susitaria, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip šiam sukurti reikalavimo teisę dėl prievolės įvykdymo.
Kadangi sutartyje atsakovas ir trečiasis asmuo sutarė, kad parduodamų daiktų kaina turi būti sumokama tiesiogiai ieškovui, siekiant padengti trečiojo asmens skolą ieškovui, ši sutartis, teismo nuomone, suteikė ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo vengia įvykdyti prievolę ieškovui. Aplinkybė, kad ieškovas jau po sutarties sudarymo priėmė dalį skolos, kurią padengė tiesiogiai trečiasis asmuo, teismo nuomone, neįrodo, kad taip jis atsisakė reikalavimo teisės į atsakovą. Teismas pripažino, jog aplinkybė, kad pirkimą finansavęs bankas sumažino finansavimą atsakovui, neturi įtakos jo sutartinių įsipareigojimų vykdymui (sutarties 6.4.3 p.). Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistą teisę, pateikė ieškinį asmeniui, kuris pagal sutartį įsipareigojo padengti trečiojo asmens prievolę, todėl tokie ieškovo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais siekiant nepagrįsto praturtėjimo, siekiant dvigubo skolos išieškojimo. Ieškinys atsakovui pareikštas kaip solidariam skolininkui, kuris sutartimi prisiėmė prievolės įvykdymą. Todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 30 000 Lt skolos priteisimo iš atsakovo. Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 306,06 Lt kompensacinių palūkanų, taip pat dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškovo prašymo dėl 20000 Lt baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo teismas netenkino, nenustatęs atsakovo nesąžiningų veiksmų ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas G. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
atsakovas 30000 Lt niekada nesiskolino iš ieškovo, o priteisus iš atsakovo ieškovui šią sumą, ieškovas nesąžiningai praturtėtų. Be to, pats ieškovas, po pirkimo-pardavimo sutarties pakeitęs G. S. skolos grąžinimo tvarką, konkliudentiniais veiksmais atleido atsakovą nuo sutarties 3.4.2 p. vykdymo. Atsakovo teigimu, ieškovas, pasirašydamas su trečiuoju asmeniu taikos sutartį ir suderindamas skolos grąžinimo grafiką, akivaizdžiai atsisakė reikalavimo teisės į atsakovą. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad ieškovas jau po sutarties sudarymo priėmė dalį skolos, kurią padengė tiesiogiai trečiasis asmuo, neįrodo, kad taip jis atsisakė reikalavimo teisės iš atsakovo, yra nepagrįsta, prieštarauja teisingumo principui. Ieškovo nenuoseklių veiksmų ir nerūpestingo elgesio pagrindu atsakovas buvo suklaidintas, neteisingai suprato prievolės pasikeitimus, o pirmosios instancijos teismas iškreipė tikruosius skolininko ir kreditoriaus santykius.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
atsakovas, sudarydamas 2013-07-17 pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo apie 3.4.2 p. numatytą sąlygą, kad dalį kainos – 45000 Lt atsakovas sumokės ieškovui, todėl žinodamas apie pardavėjo įsiskolinimą ieškovui bei dėl to į pirkimo-pardavimo sutartį įtrauktą punktą dėl specialios turto kainos dalies sumokėjimo tvarkos, tam neprieštaravo ir sutiko ieškovo turimą turtinį reikalavimą patenkinti vietoj pardavėjo. Pirkimo-pardavimo sutartyje numačius, kad dalis parduodamų daiktų kainos turi būti sumoka tiesiogiai ieškovui, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Sumokėjus tik dalį – 15 000 Lt sumos, atsakovas ieškovui liko skolingas 30 000 Lt.Ieškovas jokios naujos taikos sutarties su trečiuoju asmeniu, kuria būtų nustatyta skolos grąžinimo tvarka, nėra sudaręs, o apeliantas tokiais teiginiais tik siekia suklaidinti teismą. Be to, trečiasis asmuo ir apeliantas negalėjo daryti įtakos pagal pirkimo-pardavimo sutartį numatytiems atsiskaitymams su trečiuoju asmeniu, kadangi būtent tokia atsiskaitymo tvarka numatyta ir 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje. Banko finansavimo sumažinimas negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo. Apeliantas ir trečiasis asmuo yra solidarūs skolininkai, todėl ieškovas turi teisę naudotis alternatyviais teisių gynimo būdais, siekiant užsitikrinti skolos atgavimą bent vienos iš šalių nemokumo atveju.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas dėl sutarties kvalifikavimo kaip sutarties trečiojo asmens naudai pagrįstumo bei dėl atsakovo solidarios atsakomybės su trečiuoju asmneiu pagrindų buvimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-10140-599/2013 buvo patvirtinta ieškovo ir trečiojo asmens taikos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 45 000 Lt skolą iš lėšų, gautų parduodant jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nagrinėjamos bylos atsakovui, į pirkimo-pardavimo sutartį įtraukiant sąlygą, jog turto kainos 45 000 Lt dalis bus sumokėta tiesiogiai ieškovui (b.l.100-102). Pagal minėtos taikos sutarties 3 p. šalys susitarė, kad trečiajam asmeniui iki 2013-07-31 nesumokėjus skolos, ieškovas turi teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovas 2013-07-17 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo atsakovui nuosavybėn pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 233/612 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.4-16). Šalių sutarta perleidžiamo turto kaina – 400 000 Lt (sutarties 3.1 p.), kurios 45 000 Lt dalį šalių susitarimu atsakovas įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui mokėjimo pavedimu ne vėliau kaip 2013-07-31 į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą (sutarties 3.4.2 p.). Trečiasis asmuo ieškovui 2013-08-27 sumokėjo 15 000 Lt dalį skolos (b.l.103).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Lt skolą, vadovaudamasis atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta aukščiau minėta pirkimo-pardavimo sutartimi, teigdamas, kad ši sutartis suteikė ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokia ieškovo pozicija, pripažindamas, kad minėta pirkimo-pardavimo sutartis suteikė ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą bei kad atsakovui kilo solidari su trečiuoju asmeniu atsakomybė prieš ieškovą. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.), o sutarties uždarumo principas lemia, kad sutartimi sukuriamos teisės ir pareigos tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad įstatyme gali būti nustatytos sutarties uždarumo principo išimtys, t.y. atvejai, kai sutartis turi įtakos ne tik jos šalių, bet ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad CK 6.191 str. yra įtvirtinta sutarties uždarumo principo išimtis. Pagal CK 6.191 str. 1 d. sutarties šalys gali išlygti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip šiam sukurti reikalavimo teisę dėl prievolės įvykdymo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir nepagrįstai ją kvalifikavo sutartimi trečiojo asmens naudai.
Pagal minėtos tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos 2013-07-17 prikimo-pardavimo sutarties 3.4.2 p. atsakovas iš trečiojo asmens perkamo daikto kainos 45 000 Lt dalį įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui mokėjimo pavedimu į ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą. Taigi, kaip matyti iš minėtos sutarties sąlygos, atsakovas įsipareigojo sumokėti 45 000 Lt kainos dalį trečiajam asmeniui, o ne ieškovui, t.y. įsipareigojo prievolę įvykdyti būtent trečiajam asmeniui, nors ir turėjo tai atlikti į trečiojo asmens nurodytą ieškovo sąskaitą banke. Taigi, minėta sutarties sąlyga nustatė atsakovo prievolės sumokėti perleidžiamo daikto kainą trečiajam asmeniui įvykdymo būdą, bet nesukūrė atsakovui prievolės prieš ieškovą ir atitinkamai nesukūrė ieškovui reikalavimo teisės į atsakovą. Pagal minėtą sutarties sąlygą lėšų gavėjas yra trečiasis asmuo. Dėl nurodytų priežasčių minėta sutartis negali būti vertinama kaip sutartis trečiojo asmens naudai (CK 1.191 str.), todėl atsakovui nekilo solidarioji su trečiuoju asmeniu pareiga prieš ieškovą. Pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutarties 3.4.2 p. sąlygą reikalauti sumokėti 45 000 Lt kainos dalį turi teisę tik trečiasis asmuo, o ieškovas tokios teisės neturi, nebent būtų pareiškęs netiesioginį ieškinį, bet nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas ieškinys pagal jo pagrindą ir dalyką negali būti tokiu laikomas. Ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartis, nors ji ir yra patvirtinta teismo, nesukelia atsakovui jokių teisių ir pareigų, kadangi atsakovas nėra šios sutarties šalimi. Todėl atsakovas ir trečiasis asmuo iš esmės galėjo pakeisti pirkimo-pardavimo sutarties 3.4.2 p. nustatytą vykdymo tvarką, ką atsakovas ir trečiasis asmuo, kaip matyti iš jų pateiktų teismui procesinių dokumentų, ir padarė. Ieškovui iš trečiojo asmens pagal taikos sutartį likusi nesumokėta 30 000 Lt skolos dalis priverstinai yra išieškoma iš trečiojo asmens, todėl, nesat atsakovo ir trečiojo asmens solidarios atsakomybės prieš ieškovą pagrindų, minėtos skolos priteisimas ieškovui iš atsakovo iš esmės reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko neteisingai ją kvalifikavo kaip sutartį trečiojo asmens naudai, todėl nepagrįstai ieškovui priteisė iš atsakovo trečiojo asmens 30 000 Lt skolą ieškovui. Atitinkamai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo išvestinius reikalavimus dėl įstatyme nustatytų kompensacinių ir procesinių palūkanų (CK 6.37 str., 6.210 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, pagrįstai ir teisėtai panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymą. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant teismo sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmetant, o likusioje dalyje teismo sprendimą paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Pakeitus teismo sprendimą, turi būti pakeistas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas yra sumokėjęs 338 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3), o 571 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 90). Atmetus ieškovo ieškinį, nesumokėta žyminio mokesčio už ieškinį 571 Lt dalis į valstybės biudžetą priteistina iš ieškovo (CPK 93str., 96 str. 1 d.), tuo tarpu ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalis jam neatlyginama (CPK 93 str. 1 d.). Su procesinių dokumentų neįteikimu susijusios 29,70 Lt išlaidos, atmetus ieškinį, į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 str. 1d. 3p. , 92 str., 93 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 909 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, 909 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą priteisiamas iš ieškovo (CPK 93 str., 96 str.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo pakeistos, buvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis/kilnojamasis turtas, o jo nesant – atsakovo piniginės lėšos, esančios sąskaitose bankuose ar esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Atmetus ieškovo ieškinį, minėtos atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti, minėtą teismo sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo A. K. ieškinys atsakovui G. Z. ir buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti, ieškovo A. K. ieškinį atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą dalyje, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymas, palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovo A. K. 1509,70 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devynis litus 07 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.