Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus „Swedbank“, akcinės bendrovės skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ 2021 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kreditorius „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) prašo panaikinti 2021 m. gegužės 31 d. vykusio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Meba“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pastato - gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavinėjimo tvarka: 1) Skelbti varžytines: 1-ųjų varžytinių pradinė Nekilnojamojo turto kaina – 296 000,00 Eur, 2-ųjų varžytinių pradinė nekilnojamojo turto kaina – 257 000,00 Eur; 2) Nepardavus nekilnojamojo turto iš varžytinių šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą Nekilnojamojo turto kainos tvirtinimui.

2. Nurodo, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo trečiu nutarimu dėl nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos nustatymo patvirtinta turto pardavimo tvarka yra neteisėta bei pažeidžia banko ir kitų kreditorių interesus. Sprendimas pardavinėti nekilnojamąjį turtą ne varžytinėse neduos didesnės naudos kreditoriams, nes: toks priimtas turto pardavimas yra neskaidrus, BUAB „Meba“ kreditoriai negali kontroliuoti kokius komercinius pasiūlymus gavo bankroto administratorius; apribota informacijos sklaida apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Skundžiamajame kreditorių susirinkimo sprendime nuspręsta apie nekilnojamojo turto pardavimo kainą skelbti viešai internete, tačiau nėra nurodyta kokiuose nekilnojamo turto pardavimo portaluose tai bus daroma, todėl BUAB „Meba“ kreditoriai negalės kontroliuoti pardavimo proceso, nes nežinos, kur yra paskelbta apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, bei bankroto administratorius gali vieną dieną paskelbęs skelbimą, kitą dieną jį išimti; nekilnojamasis turtas negali būti parduodamas dalimis, nes jis nėra atskirtas į atskirus turtinius vienetus, kurie turėtų atskirus unikalius numerius, bei juos būtų galima pardavinėti atskirai, todėl pardavus nekilnojamąjį turtą keliems pirkėjams dalimis (tačiau parduodant visą nekilnojamąjį turtą kartu), atsiranda rizika, kad kažkuris pirkėjas nesumokės už perkamą nekilnojamąjį turtą, todėl kils teisminiai ginčai dėl atsiskaitymo bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Susidarius tokiai situacijai būtų užvilkintas BUAB „Meba“ bankroto procesas. Iš UAB „Centro kubas - nekilnojamas turtas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo akivaizdu, kad nekilnojamas turtas negali būti realizuojamas dalimis, nes jis nėra atskirtas į atskirus turtinius vienetus, kuriuos būtų galima pardavinėti atskirai. Atsižvelgiant į tai, minėtame kreditorių susirinkime ir buvo „Swedbank“, AB siūloma tvirtinti kainą realizuojant nekilnojamąjį turtą kaip vientisą kompleksą. Atkreipia teismo dėmesį, kad BUAB „Meba“ skundžiamo susirinkimo sprendimas buvo patvirtintas iš esmės BUAB „Meba“ kreditorių, kurie buvo akcininkais ir su jais susijusių asmenų balsais (G. M., M. M. ir M. L. M.). G. M. buvusi vienintelė UAB „Meba“ akcininke, M. L. M. buvusi UAB „Meba“ direktorė (UAB „Meba“ vienintelio akcininko sprendimo ir UAB „Meba“ direktorės pranešimo kopijos pridėtos byloje).

3. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie LR FM) prašo tenkinti skundą. Nurodo, kad bendrovės nemokumo administratorius 2021 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkime siūlomą ir priimtą nutarimų projektą dėl turto pardavimo tvarkos grindė iš esmės vien lėšų, reikalingų apmokėti už varžytinių paskelbimą, poreikiu bei, neteisingai interpretuodamas JANĮ 91 straipsnio nuostatas, privalomai organizuotinų varžytinių kiekiu. Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ 91 straipsnyje nėra numatyta imperatyvi nuostata, kad turto pardavimą vykdant organizuojant varžytines, toks turto pardavimo būdas (varžytinės) turi būti vykdomos iki tol, kol turto pardavimo kaina pasiekia mažesnį nei 10 minimalių mėnesinių algų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; 3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; 4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; 6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 7) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.

9. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią JANĮ 55 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 55 straipsnio 3 dalis). Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat, jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

10. Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Meba“, nemokumo administratore paskyrė UAB „BankromaX“. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Meba“ likviduota dėl bankroto.

Dėl sprendimo Nr. 3, kuriuo nustatyta turto pardavimo tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo

11. BUAB „Meba“ 2021 m. gegužės 31 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, į jį neatvyko nei vienas įmonės kreditorius. Kreditoriai „Swedbank“, AB, G. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. M., L. M. M., VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Zenono Baikos įmonė, UAB „Ginestra“, UAB „Gamasta“, M. M., UAB „Jūrės medis“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais balsavo raštu. Pažymėtina, kad BUAB „Meba“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 91,382 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. BUAB „Meba“ 2021 m. gegužės 31 d. susirinkime buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas sprendimas Nr. 3 dėl nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos nustatymo.

12. Sprendimu Nr. 3 buvo nuspręsta pastatą - gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pardavinėti žemiau nurodyta tvarka: 1. tris savaites rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet už ne mažesnę nei 300 000,00 Eur kainą; 2. nepardavus per tris savaites, dar tris savaites rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet už ne mažesnę nei 250 000,00 Eur kainą; 3. nepardavus per šešias savaites, dar tris savaites rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet už ne mažesnę nei 200 000,00 Eur kainą; 4. nepardavus per devynias savaites, dar tris savaites rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet už ne mažesnę nei 150 000,00 Eur kainą; 5. apie nekilnojamojo turto pardavimą skelbti viešai internete; 6. nustatyti, kad nekilnojamasis turtas gali būti parduotas keliems pirkėjams dalimis (tačiau parduodant visą numatytą nekilnojamąjį turtą kartu), jei tokiu būdu įmonės gaunama ekonominė nauda būtų didesnė.

13. Pareiškėjas skunde procedūrinių pažeidimų nenurodo (teismas jų ir nenustatė), o kvestionuoja skundžiamo sprendimo materialinio aspekto (turinio) neteisėtumą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo trečiu nutarimu dėl nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos nustatymo, patvirtinta turto pardavimo tvarka yra neteisėta bei pažeidžia banko ir kitų kreditorių interesus. Mano, kad sprendimas pardavinėti nekilnojamąjį turtą ne varžytynėse neduos didesnės naudos kreditoriams, nes toks priimtas turto pardavimas yra neskaidrus, BUAB „Meba“ kreditoriai negali kontroliuoti kokius komercinius pasiūlymus gavo bankroto administratorius, apribota informacijos sklaida apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Pažymi, kad skundžiamajame kreditorių susirinkimo sprendime nuspręsta apie nekilnojamojo turto pardavimo kainą skelbti viešai internete, tačiau nėra nurodyta kokiuose nekilnojamo turto pardavimo portaluose tai bus daroma, todėl BUAB „Meba“ kreditoriai negalės kontroliuoti pardavimo proceso, nes nežinos kur yra paskelbta apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, bei bankroto administratorius gali vieną dieną paskelbęs skelbimą, kitą dieną jį išimti. Pažymi, kad nekilnojamasis turtas negali būti parduodamas dalimis, nes jis nėra atskirtas į atskirus turtinius vienetus, kurie turėtų atskirus unikalius numerius, bei juos būtų galima pardavinėti atskirai, todėl pardavus nekilnojamąjį turtą keliems pirkėjams dalimis (tačiau parduodant visą nekilnojamąjį turtą kartu), atsiranda riziką, kad kažkuris pirkėjas nesumokės už perkamą nekilnojamąjį turtą, todėl kils teisminiai ginčai dėl atsiskaitymo bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

15. Teismas pažymi, kad specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, derinami skirtingi kreditorių interesai, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime.

16. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

17. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis).

18. Turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek JANĮ nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis). Varžytynių juridinių asmenų bankroto procese vykdymą reglamentuojama ne tik JANĮ, CPK, bet ir poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką. Taigi varžytynių organizavimas juridinių asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis. Minėtų teisės aktų nuostatos, spendžiant dėl juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese, turi būti aiškinamos sistemiškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

19. Teismas pažymi, kad teisės aktams, kurie patenka į viešosios teisės sritį, plečiamas jų aiškinimas negali būti taikomas. Bankroto procese turtas parduodamas atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas). Nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) II skyrius) vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas. Praktikoje kyla įvairių ginčų dėl turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018), todėl būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

20. Kadangi teisės aktai nenurodo konkrečių kainos nustatymo taisyklių, todėl sprendžiant klausimus dėl įmonės turto pardavimo ir kainos nustatymo, taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dalis kreditorių kelia klausimą dėl galimybės parduoti turtą brangiau.

22. Teismas, šiuos argumentus vertindamas kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžia, kad BUAB „Meba“ nemokumo administratorė iš esmės operatyvų turto pardavimą laiko svarbesniu nei galimybę kreditoriams varžytinių būdu parduoti turtą už didesnę kainą. Teismas pritaria pareiškėjui, kad turto pardavimas skelbiant viešai internete specializuotuose turto pardavimo portaluose nėra konkretus ir neatitinka kreditorių interesų. Pažymėtina, kad nustatyta turto pardavimo tvarka turi būti konkreti ir aiški visiems kreditoriams, tuo tarpu ginčijamame kreditorių susirinkimo sprendime patvirtinta turto pardavimo tvarka kelia daug abejonių pardavimo skaidrumu, ką pagrįstai nurodo pareiškėjas. Nemokumo administratorės argumentai, kad kreditorius gali kreiptis į ją su prašymu pateikti duomenis apie turto pardavimą, ir kad tai atitinka kreditorių interesus, yra teisiškai nepagrįsti. Spręstina, kad nustatyta turto pardavimo tvarka turi būti aiški, apibrėžta ir papildomų klausimų kreditoriams dėl jos įgyvendinimo neturi kelti. Pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, kad turtas galėtų būti realizuojamas bendrosios nuosavybės teise, t. y. turtą parduodant keliems pirkėjams, tačiau kaip bendrą turto vienetą, byloje nėra. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, iš UAB „Centro kubas - nekilnojamas turtas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo akivaizdu, kad nekilnojamas turtas negali būti realizuojamas dalimis, nes jis nėra atskirtas į atskirus turtinius vienetus, kuriuos būtų galima pardavinėti atskirai. Esant tokioms aplinkybėms, neturint duomenų, kad kas nors realiai ketina pirkti turtą bendrosios nuosavybes teise, teismas sutinka su pareiškėju, kad turtas turi būti parduodamas kaip vientisas kompleksas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad BUAB „Meba“ skundžiamo susirinkimo sprendimas buvo patvirtintas iš esmės BUAB „Meba“ kreditorių, kurie buvo akcininkais ir su jais susijusių asmenų balsais (G. M., M. M. ir M. L. M.). Pažymi, kad G. M. buvusi vienintelė UAB „Meba“ akcininke, M. L. M. buvusi UAB „Meba“ direktorė.

24. Teismas pažymi, kad už skundžiamą sprendimą balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 63,256 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Už sprendimo priėmimą balsavo šie kreditoriai: 1. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras; 2. Šiaulių miesto savivaldybės administracija; 3. UAB „Gamasta“; 4. M. M.; 5. G. M.; 6 M. L. M.; 7. G. M.; 8. Z. B. įmonė; 9. UAB „Ginestra“; 10. UAB „Jūrės medis“; 11. UAB „Gusto prekyba“. Taigi, už sprendimo priėmimą balsavo 11 kreditorių. Sutiktina su nemokumo administratore, kad tuo tarpu tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, už sprendimo priėmimą būtų balsavę tik G. M., M. M. ir M. L. M., sprendimas net nebūtų priimtas, nes šių kreditorių balsai sudaro 43,168 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Tačiau teismas įvertina aplinkybę, kad tik 20,088 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių (nesusijusių su bankrutavusia įmone) pritarė skundžiamam nutarimui, kas, teismo vertinimu, taip pat yra svarbus aspektas, sprendžiant dėl nustatytos turto pardavimo tvarkos pagrįstumo.

25. Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog BUAB „Meba“ nemokumo administratorė nepagrindė, jog parduodant turtą kitu negu iš varžytynių būdu, numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių. Teismo vertinumu, aplinkybė, jog skundžiamu sprendimu nustatyta tvarka yra operatyvesnė ir pigesnė, negali būti prioritetu prieš kreditorių interesą turtą parduoti kuo brangiau ir taip atgauti kuo didesnę nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dalį.

26. Teismų praktikoje nurodoma, jog teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus. JANĮ nėra reglamentuota situacija, kai kreditorių susirinkimas tinkamai neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Kreditorių susirinkimo kompetencijos tinkamas neįgyvendinimas gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai.

27. Šioje situacijoje kreditorių susirinkimas, spręsdamas klausimus, susijusius su turto realizavimu, pakartotinai tinkamai neįgyvendino savo kompetencijos, todėl teismas panaikina 2021 m. gegužės 31 d. vykusio BUAB „Meba“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir grąžina šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti pakartotinai, atsižvelgiant į šioje nutartyje teismo nurodytus argumentus. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meba“ 2021 m. gegužės 31 d. vykusio BUAB „Meba“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir grąžinti šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems asmenims.