- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- eI2-12401-780/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03336-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Arvydas Martinavičius, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. Y.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arvydo Martinavičiaus ir Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Y. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-06-14 sprendimą Nr. 24S146086 (toliau – ir Sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2025-11-05. Sprendimas buvo priimtas dviem pagrindais: pareiškėjo pateikti duomenys, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas negavo darbo užmokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ostinas“. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka. Teigia, kad jokios klaidinančios informacijos atsakovui neteikė, nedirbo nelegalaus darbo, o atlyginimo negavo dėl darbdavio kaltės. Pareiškėjas nurodė turintis santaupų, todėl atsakovas, nepatikrinęs duomenų, negalėjo daryti išankstinių išvadų. Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio imperatyvų. Atsakovas turėjo pareigą bent minimaliai paklausti pareiškėjo, kodėl jis negauna darbo užmokesčio. Pareiškėjo nuomone, naikinti leidimą laikinai gyventi buvo neproporcinga priemonė, kadangi jam nesudaryta galimybė susirasti kitą darbdavį. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. Pareiškėjas nurodė ketinantis toliau dirbti Lietuvoje pas kitą darbdavį, todėl pateiks prašymą dėl darbdavio keitimo, tačiau atsakovas jam neproporcingai apsunkina padėtį, nesudaro sąlygų likti Lietuvoje. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas pareiškėjo visiškai neinformavo apie galimą leidimo panaikinimą, nors privalėjo minimaliai jį informuoti ir suteikti jam terminą įgyvendinti savo teises (susirasti kitą darbdavį). Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes pareiškėjas pateikė prašymą dėl darbdavio keitimo per nustatytą terminą, todėl mano, kad Sprendimu sukeliamos pasekmės galėtų būti tik kraštutinė priemonė tikslui pasiekti, po minimalios informacijos suteikimo. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas dėl visų skunde išdėstytų motyvų yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, jog 2023-11-15 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui 2023-11-17 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760308798, galiojantis iki 2025-11-05, kuris jam buvo įteiktas 2023-11-23. Sprendimas priimtas nustačius, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Ostinas“ įdarbintas nuo 2021-06-02, tačiau per darbo minėtoje bendrovėje laikotarpį po turimo leidimo laikinai gyventi įteikimo (2023-11-23), pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis nesiekė tarpininkavimo rašte nurodytos atlyginimo sumos. Pažymėtina, kad pareiškėjui teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje). Pažymėjo, kad teismų praktikoje užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti UAB „Ostinas“, pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 minimaliosios mėnesinės algos), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad po leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjui nei karto nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, 5 mėnesius buvo išmokėtas ženkliai mažesnis darbo užmokestis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kas reiškia, kad pareiškėjas dirbo ne visą laiką, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų ir,
teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Nurodė, kad Migracijos departamentas privalo informuoti užsienietį apie jam panaikinamą leidimą gyventi tik tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Šiuo atveju leidimo panaikinimo pagrindas buvo nustatytas vadovaujantis 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad leidimas gyventi panaikinamas jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, todėl Migracijos departamentas neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie priimamą jam nepalankų sprendimą.
Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui pakeistą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovo manymu, ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-06-14 sprendimo Nr. 24S146086, kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2023-08-25 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ketindamas dirbti UAB „Ostinas“ plytų mūrininku. UAB „Ostinas“ tarpininkavimo rašte Nr. 20230703-120980 nurodė, kad įsipareigojamas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur.
Migracijos departamentas 2023-11-15 priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025-11-05. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760308798, galiojantis iki 2025-11-05, pareiškėjui buvo išduotas 2023-11-17, o įteiktas - 2023-11-23.
Atsakovui patikrinus duomenis apie asmenį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Ostinas“ buvo įdarbintas nuo 2021-06-02. Patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjui per darbo minėtoje bendrovėje laikotarpį, po turimo leidimo laikinai gyventi įteikimo (2023-11-23), nei karto nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur. Pareiškėjui 2023 m. gruodžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 447,37 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 427,27 Eur, vasario mėn. – 470 Eur, kovo mėn. – 470 Eur, balandžio mėn. – 313,33 Eur. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas SODRA duomenų išrašas apie asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktame prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo nurodyta, kad jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis, tačiau per laikotarpį po leidimo laikinai gyventi pakeitimo šis atlyginimas nei karto nebuvo išmokėtas (išmokėtas žymiai mažesnis darbo užmokestis), atsakovas ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas dirbo ne visa darbo laiką, todėl teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Kadangi pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Ostinas“, sudarantis 850 Eur, tačiau šio darbo užmokesčio negauna, taip pat negauna jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Vadovaudamasis minėtais pagrindais (t. y. kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, konstatavus, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatomis, Migracijos departamentas 2024-06-14 priėmė sprendimą Nr. 24S146086 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas paaiškėjus, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Nurodytų teisės aktų visuma, leidžia konstatuoti, kad Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Teismas atkreipia dėmesį, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ numatytų reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).
Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo UAB „Ostinas“ pagrindu. Migracijos departamentas, atlikęs patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatė ir pateikė tai patvirtinančius duomenis, kad pareiškėjas UAB „Ostinas“ buvo įdarbintas 2021-06-02 ir nuo leidimo laikinai gyventi įteikimo, t. y. nuo 2023-11-23, nei vieną mėnesį pareiškėjui nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (t. y. 850 Eur).
Kaip jau minėta, leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinami, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindai, pagal kuriuos išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas UAB „Ostinas“ buvo įdarbintas nuo 2021-06-02, o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio pareiškėjui nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. buvo mokama nuo 313,33 Eur iki daugiausiai 470 Eur darbo užmokesčio per mėnesį). Pareiškėjas šių aplinkybių neneigia.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakyme Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ įtvirtinta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA). Toks dydis buvo nustatytas tiek 2023, tiek 2024 metais.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimą „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 1014, 2023 metais MMA sudarė 840 eurų, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimą „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 516, 2024 metais MMA sudaro 924 Eur. Pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. balandžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis nesiekė minėtų MMA dydžių.
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat pareiškėjui aktualiu laikotarpiu nebuvo mokamas toks darbo užmokestis, kokį įsipareigojo mokėti pareiškėją įdarbinusi įmonė bei koks numatytas teisės aktų nuostatomis. Duomenų apie tai, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas dirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse bei apie kitas jo gaunamas lėšas, nėra.
Taigi, iš minėtų duomenų akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negavo. Be kita ko, pats pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog UAB „Ostinas“ jam neužtikrino žadėto atlyginimo ir pakankamo užimtumo.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas savo teiginio, kad turi asmeninių santaupų, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, be to, pareiškėjas, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nenurodė šių lėšų atsakovui kaip pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šiuo atveju nebuvo išduotas dėl šių, pareiškėjo galbūt turimų, lėšų (santaupų). Todėl šis pareiškėjo argumentas, jog jis turi santaupų, nepripažintinas reikšmingu sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo pareigą visą laiką laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Minėtus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025-11-05. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti sąlygų, pagal kurias išduotas leidimas laikinai gyventi, UTPĮ nenumato.
Teismas sutinka su Migracijos departamento priimtu sprendimo dalimi, jog pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu neatitiko visų užsieniečiui keliamų reikalavimų leidimui laikinai gyventi gavimo/turėjimo sąlygų, nes pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio mėn. negavo tarpininkavimo rašte nurodytų ir pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje pajamų. Ši aplinkybė atitinka UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p.) numatytą pagrindą, kuriam esant Migracijos departamentas turi panaikinti leidimą laikinai gyventi, todėl ši skundžiamo Sprendimo dalis tinkamai pagrįsta nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis.
Į bylą pateikti SODROS duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuo pat jo įdarbinimo UAB „Ostinas“ nuolat buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis, nei MMA darbo užmokestis. Nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytas kaip vienintelis šaltinis Lietuvoje.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinamo gauti darbo užmokesčio UAB „Ostinas“, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas 850 Eur darbo užmokestis, gaunamas iš darbdavio, tačiau pareiškėjas jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamų pajamų reguliariai negavo nei iki prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo, nei po leidimo išdavimo ir įteikimo pareiškėjui (850 Eur dydžio darbo užmokestį pareiškėjas nuo įdarbinimo UAB „Ostinas“ momento gavo tik du kartus – 2023 m. rugpjūčio mėnesį ir lapkričio mėnesį). Šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; kt.).
Dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovas jam apsunkino padėtį ir nesudaro sąlygų susirasti kitą darbdavį, teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2024; 2024-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1131-442/2024). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (UTPĮ 3 straipsnio 3 dalis).
Teismas sutinka, kad asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu, gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė ir (ar) kreipėsi į Migracijos departamentą.
Akcentuotina, jog ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies bei Aprašo 130 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įvertinęs bylos medžiagą teismas, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, jog ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesusisiekė su pareiškėju, neišsiaiškino jo individualios situacijos, darbo užmokesčio nemokėjimo priežasčių, taigi nesilaikė VAĮ įtvirtinto objektyvumo principo, atmestini.
UTPĮ neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis užsieniečių ir jų darbdavių darbo santykių niuansus, jų tarpusavio pareigų vienas kitam vykdymą ir jų teisių pažeidimus darbo santykiuose. Teismo vertinimu, ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų (SODRA duomenų), o teismų praktikoje pripažįstama, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., LVAT 2016-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, LVAT 2018-06-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018).
Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas privalėjo jį informuoti apie būsimą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagal UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalies reikalavimus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog toks pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, Migracijos departamentas privalo informuoti užsienietį apie jam panaikinamą leidimą gyventi tik tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad yra UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai tikrovės neatitinkančius duomenis arba neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai.
Tačiau šiuo atveju pareiškėjo leidimo panaikinimo pagrindas buvo nustatytas vadovaujantis 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad leidimas gyventi panaikinamas jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, konkrečiai šiuo atveju – paties pareiškėjo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir pakankamų lėšų, skirtų pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjimas. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie priimamą jam nepalankų sprendimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas skundu taip pat prašė atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, t. y. teismo sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalimi 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo. S. Y. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo S. Y. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.