- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-1214-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07357-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Pardavimų namai“
- Atsakovas
- J. G., R. R., G. P.
- Advokatai
- Tautvydas Tomkaus
- Kategorijos
- 3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pardavimų namai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pardavimų namai“ ieškinį atsakovams J. G., R. R. ir G. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Pardavimų namai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal gyvenamojo namo 1973 m. VIII mėnesio 10 dienos suderintą ir įregistruotą techninį planą esantį kadastro byloje sekančiai: 1) ieškovei MB „Pardavimų namai“ paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis IV-2 (8,97 kv. m.); 2) atsakovei J. G. paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, kuriomis ji faktiškai ir naudojasi, plane pažymėtomis simboliais - IV-1 (6,30 kv. m.), IV-3 (11,41 kv. m.), III-1 (9,36 kv. m.), III-2 (10,80 kv. m.), III-4 (4,37 kv. m.); 3) atsakovei R. R. paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, kuriomis ji faktiškai ir naudojasi, plane pažymėtomis simboliais 1-1 (8,74 kv. m.), 1-2 (20,59 kv. m.), 1-3 (6,35 kv. m.), 1-4 (2,73 kv. m.); 4) atsakovui G. P. paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, kuriomis jis faktiškai ir naudojasi, plane pažymėtomis simboliais 1a-1 (11,60 kv. m.), 1a-2 (15,04 kv. m.), 1a-3 (5,49 kv. m.), 1a-4 (1,90 kv. m.), 1a-5 (5,54 kv. m.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė R. R. pateiktame atsiliepime prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti tarp bendraturčių: ieškovės ir atsakovės R. R. naudojimosi tvarką pagal gyvenamojo namo planą. R. R. naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, kuriomis faktiškai ir naudojasi, plane pažymėtomis simboliais – I-1 (8,74 kv. m.), I-2 (20,59 kv. m.), I-3 (6,35 kv. m.), I-4 (2,73 kv. m.); Ieškinį dalyje dėl Namo naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovui G. P. spęsti pačiam atsakovui; ieškinio dalyje dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovei J. G. ir ieškovei netenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas G. P. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti dalyje ir nustatyti tarp bendraturčių ieškovės ir atsakovo G. P. naudojimosi tvarką pagal gyvenamojo namo planą. G. P. naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, kuriomis faktiškai ir naudojasi, plane pažymėtomis simboliais – Ia-1 (11,60 kv. m.)., Ia-2 (15,04 kv. m.), Ia-5 (5,54 kv. m.); ieškinio dalį dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovei R. R. palikti spręsti pačiai atsakovei; ieškinio dalį dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo J. G. ir ieškovei netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2025 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį atsakovams dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, palikti nenagrinėtą ir priteisė: atsakovei J. G. iš ieškovės 2 166,29 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovams R. R. ir G. P. iš ieškovės po 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas rėmėsi tuo, jog bylos nagrinėjimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose buvo tris kartus atidėtas ir nevyko nuo 2024 m. lapkričio 24 d. 2025 m. vasario 5 d. teisėjos rezoliucija ieškovės prašymas atidėti teismo posėdį buvo atmestas, nurodant, jog parengiamojoje stadijoje ieškovę gali atstovauti juridinio asmens vadovas.
7. Remdamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad ieškovės vadovė R. G. prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) prisijungė iki teismo posėdžio, t. y. 2025 m. vasario 5 d. 20.59 val., todėl sprendė, jog ieškovė apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo informuota tinkamai.
8. Teismas nustatė, jog 2025 m. vasario 6 d. 9.00 val. į parengiamąjį teismo posėdį ieškovė neatvyko, prašymų bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant nepateikta, apie svarbias aplinkybes, kodėl ieškovės atstovė neatvyko į teismo posėdį, teismui nepranešta. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtu ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis)).
9. Konstatavo, kad ieškovės elgesys, neatvykstant į posėdį, yra neapdairus ir nerūpestingas. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas nepriėmė byloje galutinio teismo sprendimo dėl ieškovės netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo, tenkino atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė MB „Pardavimų namai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis). Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nurodo, jog parengiamųjų teismo posėdžių datos buvo paskirtos šešis kartus. 2025 m. sausio 31 d. ieškovės direktorės prašymas buvo antras kartas, kuomet ieškovės pusė prašė pakeisti parengiamojo teismo posėdžio datą. Prašymas civilinėje byloje buvo registruotas tik 2025 m. vasario 3 d., t. y. po trijų dienų.
10.2. Ieškovė (apeliantė) rūpinosi ir siekė vos sužinojusi, kad su advokatu teisinis atstovavimas nebus tęsiamas, nedelsiant, kaip įmanoma anksčiau prieš parengiamąjį teismo posėdį, pateikti prašymą jį atidėti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.
10.3. Apeliantė (ieškovės direktorė) 2025 m. vasario 5 d. prisijungė prie EPP „Bylos dokumentai“ skilties, patikrinti, ar yra užregistruotas jos prašymas atidėti teismo posėdį, ir ar yra kokių nors advokato Tautvydo Tomkaus pranešimų. Paaiškino, jog manė, kad prieš parengiamąjį teismo posėdį yra atlikusi visus būtinus veiksmus, kad procesas būtų atidėtas ir per tą laiką ieškovė susirastų kitą profesionalų teisininką.
10.4. Akcentavo, kad ieškovės direktorė, neturėdama teisinių žinių, nežinojo, kokias teisines pasekmes gali sukelti jos prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį netenkinimas. Be to, nežinojo, kad savo prašyme gali taip pat prašyti bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
10.5. Akivaizdu, kad ieškovei (apeliantei) yra būtinas teisininko atstovavimas. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
10.6. Pažymėjo, kad palikus ieškinį nenagrinėtą vien tik formaliais pagrindais, ši byla užsitęstų pernelyg ilgai, nes dėl tų pačių reikalavimų ieškovė turėtų dar kartą kreiptis į teismą, patirtų papildomų išlaidų.
Atsiliepimas
11. Atsakovė J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti apeliantės atskirojo skundo ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atskirajame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad ieškovė neturi teisinių žinių, kokias teisines pasekmes gali sukelti pastarosios prašymo netenkinimas, nėra pakankamas pagrindas pateisinti ieškovės neatvykimą į paskirtą teismo posėdį be svarbių priežasčių. Be kita ko, matyti, kad vadovė sėkmingai prisijungė prie EPP sistemos, todėl nėra pagrindo abejoti pastarosios gebėjimu naudotis aptariama sistema.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovė nebuvo šiame procese rūpestinga ir apdairi, kadangi nurodytos faktinės aplinkybės įgalina spręsti, jog ieškovė jau kurį laiką turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog visgi pastarosios pasirinktas teisinis atstovas netinkamai atstovauja jos interesams. Todėl ieškovė turėjo dėti pastangas, ieškant kito teisinio atstovo ne likus kelioms dienoms iki paskirto posėdžio, o žymiai anksčiau.
Atsiliepimas
11.3. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad buvo pažeista jos teisė turėti advokatą ir būti atstovaujamai profesionalaus teisininko. Teismas ieškovei niekaip nepribojo teisės į advokatą vien tik todėl, kad atsisakė tenkinti jos prašymą. Teismas aiškiai 2025 m. vasario 5 d. elektroninėje rezoliucijoje nurodė, kad ieškovės vadovė parengiamajame posėdyje gali sudalyvauti pati, kuriame būtų galėjusi pristatyti žodžiu esamą situaciją, taip pat teikti prašymą skirti laiko susirasti atstovą.
12. Atsakovai G. P. ir R. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiama nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Ieškovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl 2025 m. vasario 6 d. parengiamojo posėdžio atidėjimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, vos sužinojusi, kad su advokatu teisinis atstovavimas nebus tęsiamas, siekė nedelsiant, prieš parengiamąjį teismo posėdį pateikti prašymą jį atidėti. Akcentavo, kad ieškovei (apeliantei) yra būtinas teisininko atstovavimas, nes kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
16. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti.
17. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje.
18. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtu.
19. Vertindamas procesinio sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtą dėl ieškovo atstovų neatvykimo į teismo posėdį pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2025 m. sausio 31 d. 15.35 val. elektroniniu paštu pirmosios instancijos teismui išsiuntė prašymą atidėti 2025 m. vasario 6 d. parengiamąjį posėdį, nes negali susisiekti su advokatu T. Tomkumi. Paaiškino, kad dėl šios priežasties nutraukė teisinių paslaugų sutartį su šiuo advokatu ir yra priversta susirasti naują atstovą byloje. Ieškovės prašymas buvo užregistruotas civilinėje byloje 2025 m. vasario 3 d. Tą pačią dieną teismas rezoliucija atmetė ieškovės prašymą atidėti teismo posėdį, nurodydamas, kad parengiamojoje stadijoje ieškovę gali atstovauti juridinio asmens vadovas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo byloje 2025 m. vasario 5 d. buvo gautas advokato T. Tomkaus pranešimas, kad nutraukta jo ir MB ,,Pardavimų namai“ atstovavimo sutartis.
21. Į 2025 m. vasario 6 d. 9.00 val. parengiamąjį teismo posėdį ieškovė neatvyko. Teismas pažymėjo, jog apie teismo priimtą rezoliuciją, kad parengiamasis posėdis vyks, ieškovė yra informuota, kadangi ieškovė buvo prisijungusi prie EPP sistemos 2025 m. vasario 5 d. 20.59 val. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad svarbių neatvykimo priežasčių nėra nustatyta. Atsakovų atstovės prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog prašymų bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant nepateikta, apie svarbias aplinkybes, kodėl ieškovės atstovė neatvyko į teismo posėdį, teismui nebuvo pranešta. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė veikė netinkamai civiliniame procese. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš parengiamąjį teismo posėdį ieškovė informavo pirmosios instancijos teismą, kad nutraukus teisinių paslaugų sutartį su advokatu, reikalinga susirasti kitą atstovą. Be to, šią informaciją patvirtina ir advokato pateiktas pranešimas apie nutrauktą atstovavimą. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1169-1120/2022, 18 punktas). Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė vilkino procesą, elgėsi pasyviai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovės veiksmai- išankstinis prašymas atidėti teismo posėdį tam, kad ieškovė galėtų pasirūpinti atstovavimu, rodo, jog ieškovė siekė informuoti teismą bei proceso dalyvius apie susidariusią situaciją bei apie būtinybę susirasti kitą atstovą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). CPK 51 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Šiuo atveju ieškovė ir pats advokatas T. Tomkus pirmosios instancijos teismą informavo apie atstovavimo santykių pabaigą. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti atstovą. Šalys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise į teisminę gynybą, inter alia (be kita ko) CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise rinktis, ar vesti bylą teisme patiems ar per atstovą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-132-302/2023). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi palikęs ieškinį nenagrinėtu, pažeidė ieškovės teisę savo nuožiūra laisvai naudotis jai priklausančiomis teisėmis, t. y. turėti atstovą.
24. Pažymėtina, kad palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Šiuo konkrečiu atveju, nebuvo pagrindo konstatuoti nurodytų aplinkybių buvimą, t. y. kad ieškovė buvo pasyvi, piktnaudžiavo procesu ar nėra/nebuvo suinteresuota bylos nagrinėjimo tęsimu.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014). Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nuo 2024 m. birželio 26 d., šalys yra pateikusios procesinius dokumentus (atsiliepimus į ieškinį, papildomus dokumentus). Taigi, teisminis procesas vyksta jau ilgą laiką, todėl palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovei dėl to pakartotinai reiktų kreiptis į teismą, tokiu būdu būtų nepagrįstai didinamos šalių bylinėjimosi išlaidos ir prailgėtų bylos nagrinėjimo trukmė.
26. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2, 7, 8 straipsniai).
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu taikymo tvarką, o tai turėjo įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
28. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Atsakovė J. G. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
33. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos nutartis naikinama bei byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas, nes bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.