Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, pareiškime dėl įsakymo išdavimo buvo aiškiai nesilaikoma reikalavimų nurodyti reikalavimo faktinį pagrindą, taip pat nurodyti įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, pareiškime klaidingai nurodytas skolininko vardas. Teismas, turėdamas pareiškime nurodytus duomenis apie tai, kad pareiškimas reiškiamas iš delikto, kilusio dėl nusikalstamos veikos baudžiamojoje byloje, turėjo pareigą patikrinti, ar pareiškime nurodyti duomenys yra pakankami pareiškimui priimti. Teismo priimtame įsakyme nėra nurodytas nei faktinis, nei teisinis išieškojimo pagrindas ir tai laikytina aiškia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 436 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, jog teismo įsakyme turi būti nurodytas išieškojimo pagrindas, taikymo klaida, galėjusia turėti įtakos neteisėto įsakymo priėmimui. Valstybė leidžia savininkams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose be jokio leidimo daryti sanitarinius miško kirtimus, t. y. nelaiko, kad iškertant sausus medžius, vykdant sanitarinius kirtimus yra sukeliama žala aplinkai, todėl, analogiški sanitariniai kirtimai valstybei nuosavybės teise priklausančiuose miškuose, nors ir neturint leidimo juos vykdyti, negali būti laikomi kirtimais, kuriais daroma žala aplinkai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. gavo teismo įsakymą, tačiau dėl senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), galvos svaigimo, užmaršumo ir regėjimo sutrikimų bei širdies veiklos sutrikimų neturėjo galimybės suvokti šio dokumento teisinės reikšmės. 2024 m. birželio 5 d. gavo antstolės raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, sumokėti 5 907,05 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Kadangi nesuprato, kokiu pagrindu reikalaujama sumokėti šią sumą, kreipėsi į advokatą V. K., prašydamas paaiškinti, ką reikia daryti, gavo atsakymą, kad reikia rašyti prieštaravimus, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutraukė teisinę pagalbą, kurią teikė advokatas V. K.. Tuomet 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas kreipėsi į VGTPT, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą tiems prieštaravimams pateikti, 2024 m. spalio 29 d. sprendimu Tarnyba nusprendė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl prieštaravimų parengimo ir termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti. VGTPT 2024 m. gruodžio 16 d. paprašė pareiškėjo pateikti informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių į VGTPT kreipėsi praėjus 4 mėnesiams, šios informacijos nepateikus, VGTPT 2025 m. sausio 8 d. sprendimu nutraukė antrinės pagalbos teikimą. 2025 m. vasario 6 d. pareiškėjas kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę MB „Teisinės apsaugos abonementas“, prašydamas padėti šioje teisinėje situacijoje. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindus, pareiškėjui tapo žinoma 2025 m. vasario 6 d. Pareiškėjas 2025 m. vasario 13 d. gavo šeimos gydytojo konsultacijos išrašą, patvirtinantį, kad jo sveikatos būklė iš dalies sukliudė jam pilnai suvokti gautų dokumentų turinį ir imtis teisingų teisinių veiksmų šioje situacijoje.

3. Kreditorius Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą nesutiko bei prašė jį atmesti. Kreditorius nurodė, kad jo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo aiškiai ir tiksliai nurodytas reiškiamas reikalavimas, reikalavimo faktinis pagrindas bei įrodymai, pagrindžiantys reiškiamą reikalavimą, o prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepateikiami (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas A. V. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1165-1007/2023 yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, todėl yra pagrindas teigti, kad jo neteisėti veiksmai ir kaltė, nustatyti baudžiamojoje byloje, civilinei bylai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo turi prejudicinių faktų galią ir jų įrodinėti iš naujo nereikia. A. V. nuteistas už tai, kad jis, tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, bet nevėliau kaip (duomenys neskelbtini) per nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini) miško 167 kvartalo 60 sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai iškirto svetimus – VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančius 788,32 Eur vertės medžius, o būtent 76 vnt. sausų eglių ir 1 vnt. baltalksnį, kurių bendras tūris 47,68 m3 , iš kurių 42,06 m 3 773,40 Eur vertės medienos pagrobė, t. y. iš viso pagrobė svetimo, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančio turto už 773,40 Eur. A. V. vykdė miško kirtimo darbus, kurių vykdymas neturint tokio leidimo pagal galiojančius teisės aktus yra negalimas, nes šiuo atveju neteisėtai iškirto medžius ne privačiame miške, o valstybiniame, todėl buvo privalomas leidimas. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.2. punktu, Metodikos priedo, Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainių 1.4.2. papunkčiu (toliau – Metodika). Dėl pareiškimo klaidos, dėl neteisingai nurodyto vardo pažymėjo, kad tai aiškus rašymo apsirikimas, kuris nekeičia pareiškimo esmės, nes kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo įžanginėje dalyje yra teisingai nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Skolininko vardas pareiškime klaidingai nurodytas tik vienoje vietoje – prašymo rezoliucinėje dalyje, tačiau skolininko pavardė ir asmens kodas nurodyti teisingai.