Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-10-01 · Civilinė byla Nr. e2A-1744-262/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
e2A-1744-262/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15566-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Atsakovas
S. P.
Ieškovas
UAB “Santariškių namai”
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-1744-262/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15566-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.6; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Santariškių namai” ieškinį atsakovui S. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei skolos priteisimo ir atsakovo S. P. priešieškinį ieškovui UAB “Santariškių namai” dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2011-11-09 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – sutartis) 2.1.1 punktą ir 2012-01-12 Liudijimą apie pilną atsiskaitymą S12-002 (toliau – liudijimas); priteisti iš atsakovo 3000 Lt skolos, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011-11-09 su atsakovu sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko 58,83 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat sandėliuką, 2/6 dalis stoginės ir 16115/1040200 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Bendra šio parduodamo turto kaina 348 925 Lt. Dalį kainos 55 839 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui iki sutarties pasirašymo, o likusią kainos dalį 293 086 Lt turėjo finansuoti ir pervesti į ieškovo sąskaitą atsakovo kreditorius AB SEB bankas per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Atsakovas sumokėjo tik dalį įsipareigoto mokėjimo, t.y. vietoj 55 839 Lt skolos sumokėjo 50 839 Lt. Minėta suma buvo mokėta per kelis kartus. Pardavėjas (ieškovas) atlieka daug finansinių operacijų, apie tai, kad sumokėta mažesnio dydžio suma nepastebėjo, o atsakovas apie tai nutylėjo. Dėl to per klaidą buvo išduotas liudijimas apie pilną atsiskaitymą, kuriame klaidingai nurodyta atsakovo sumokėta pinigų suma, ši klaida pasikartojo ir Sutarties 2.1.1. punkte. Todėl CK 1.90 str., 1.91 str., 1.96 str. pagrindais tiek liudijimas apie atsiskaitymą, tiek sutarties 2.1.1 punktas yra negaliojantys. Kai ieškovas pastebėjo padarytą klaidą, kreipėsi į atsakovą, kuris per du kartus sumokėjo ieškovui 2000 Lt, tačiau likusių 3000 Lt mokėti atsisakė. Pagal CK 6.305 str. 1 d. atsakovas turi sumokėti ieškovui sutartą mokėjimą, kadangi geranoriškai mokėti atsisako, todėl nesumokėtos kainos likutis – 3000 Lt turi būti priteistas iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis tinkamai įvykdė visas prievoles, tai patvirtino ir ieškovas 2011-11-09 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties 2.1.1 punktu nurodantis, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 55 839 Lt, kad dėl šio dydžio sumokėto mokėjimo ieškovas pretenzijų atsakovui neturi. Ieškovas 2012-01-12 išdavė atsakovui Liudijimą apie pilną atsiskaitymą, kuriame nurodė apie tai, kad jokių pretenzijų dėl nurodytos ir ieškiniu ginčijamos sumos vykdymo nėra. Tai, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį patvirtina ir tai, kad ieškovo atstovė R. S. pasirašė su atsakovu sutartį. Liudijimą apie pilną atsiskaitymą pasirašė ieškovo vadovas V. K. ir vyr. buhalterė V. A.. Tiek daug asmenų, patvirtinusių atsakovo atsiskaitymą negalėjo klysti. Abejojant dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos pagal CK 6.193 str. 4 d. nuostatas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, kad atsakovas yra vartotojas, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jo naudai.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 2000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis be pagrindo (per klaidą) 2012-03-30 ir 2012-04-30 pervedė ieškovui UAB “Santariškių namai” 2000 Lt. Atsakovas tinkamai įvykdė visas pareigas ieškovui kai 2011-12-28 AB SEB bankas išmokėjo atsakovui suteiktą kreditą. Ieškovas negali reikalauti jokių papildomų mokėjimų, nes atsakovas įvykdė visas prievoles.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 3000 Lt nesumokėto mokėjimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2014-05-06 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 567,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad byloje yra nustatyta, kad atsakovas ieškovui nesumokėjo visos pirkto nekilnojamo turto kainos, t.y. sudarius sutartį buvo nesumokėta 5000 Lt, vėliau atsakovas sumokėjo 2000 Lt, taigi šiuo metu atsakovas yra ieškovui nesumokėjęs 3000 Lt. Ieškovas suklydo išduodamas ginčijamą liudijimą bei sudarydamas sutarties 2.1.1 punktą, klaida buvo padaryta neteisingai suskaičiavus atsakovo sumokėtą sumą. Ši padaryta klaida lėmė ginčijamo liudijimo išdavimą ir 2.1.1 įtraukimą į sutartį. Teismas nenustatęs esminės klaidos fakto, tačiau siekdamas atkurti ginčo šalių taiką, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pripažino, kad ginčas gali būti teisingai išspręstas ir nenaikinant ginčijamų sandorių (liudijimo apie pilną atsiskaitymą ir sutarties 2.1.1 punkto), o taisant padarytą klaidą natūra, t.y. priteisiant atsakovo nesumokėtą pirkimo kainą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinis atmetamas. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 3000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: atmesti UAB „Santariškių namai“ ieškinį bei patenkinti S. P. priešieškinį.

Nurodė, kad Sprendime yra padaryta esminių klaidų, dėl kurių jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas. Sutarties 2.1.1. p. ir liudijimas nėra sandoriai - šie objektai neatitinka CK 1.63 str. 1 dalyje pateikto sandorio apibrėžimo, todėl nėra sandoriai ir jų atžvilgiu negali būti taikomas sandorių negaliojimo institutas. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo CK 1.90 str. taikymui, nes sprendime yra pripažinta, jog ieškovo klaida buvo neesminė. Tik dėl esminės klaidos sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Ieškovas, pasirašydamas sutartį ir išduodamas liudijimą, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, todėl remiantis CK 1.90 str. 3 ir 4 dalimis, nei liudijimas, nei sutartis ar jos 2.1.1. punktas negali būti pripažinti negaliojančiais. Šiuo atveju remiantis CK 1.96 str. negali būti pripažintas negaliojančiu tik vienas sutarties punktas, nepripažįstant negaliojančia visos sutarties, nes šis punktas yra esminė sutarties kaip sandorio sąlyga, ir be šio punkto atsakovas nebūtų sudaręs sutarties. Sprendžiant klausimą dėl Sutarties 2.1.1. punkto ginčijimo, privaloma vadovautis CPK 197 str. 2 dalimi, pagal kurią oficialus rašytinis įrodymas (t.y. notaro patvirtinta Sutartis) negali būti nuginčytas liudytojų parodymais. Šiuo atveju byloje nėra jokių kitų įrodymų, paneigiančių Sutarties turinį, išskyrus ieškovo darbuotojų parodymus. Šioje byloje teismas visiškai netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, kurias turėjo taikyti, pagal kurias sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 dalis). Atmetus ieškinį akivaizdu, jog ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo 2012-03-30 bei 2012-04-30 mokėjimų (bendra suma 2000 Lt). Dėl šios priežasties, remiantis CK 6.237 str. 1 dalimi, ši suma turi būti grąžinta S. P..

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 3000 Lt. Atsakovas pervesdamas ieškovui 2000 Lt ir nereikalaudamas jų iki ieškinio pateikimo, pats pripažino, kad su atsakovu nėra visiškai atsiskaitęs. Dėl šios priežasties priešieškinis taip pat buvo atmestas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia tą sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis.

Patikslintu ieškiniu, be pirminiame ieškinyje nurodyto reikalavimo priteisti iš atsakovo 3000 Lt, ieškovas dar papildomai prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2011-11-09 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. AG-1965) 2.1.1 punktą ir 2012-01-12 Liudijimą apie pilną atsiskaitymą S12-002.

Sutarties 2.1.1 punkte yra nurodyta, kad: „Dalį kainos - 55 839 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis litus) Pirkėjas sumokėjo tiesiogiai į Pardavėjo Kreditoriaus AB SEB banko nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, padengiant dalį UAB „Santariškių namai“ kredito pagal 2007 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0040706011125-31, prieš pasirašant šią sutartį. Pardavėjo atstovas patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų Pirkėjui dėl šiame sutarties punkte nurodytos sumos sumokėjimo.“

Liudijime yra nurodyta, kad pirkėjas (atsakovas) yra visiškai įvykdęs prievolę pagal sutartį ir pardavėjas (ieškovas) jokių pretenzijų pirkėjui neturi.

Ieškovas savo patikslintą ieškinį grindžia tuo, kad sutarties 2.1.1 p. ir liudijime dėl suklydimo buvo nurodyta, jog atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs. Anot ieškovo, toks suklydimas buvo padarytas dėl to, kad ieškovas vykdo daug turto pirkimo-pardavimo sandorių, be to atsakovas atsiskaitinėjo dalimis, todėl iškarto nebuvo įmanoma susekti ar atsakovas sumokėjo ieškovui visas reikiamas pinigų sumas. Ieškovas sutarties 2.1.1 p. ir liudijimą laikė sandoriais ir prašė juos pripažinti negaliojančiais CK 1.90, 1.91, 1.96 str. pagrindu.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo argumentų, susijusių su CK 1.96 str. taikymu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

CK 1.96 str. yra nurodyta, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.

Sutarties 2.1, 2.1.1. ir 2.1.2 p. yra aptarta parduodamo turto kaina ir jos sumokėjimo sąlygos. Atsakovas teigia, jog jeigu į sutartį nebūtų įtrauktas 2.1.1 p., jis tokios sutarties nebūtų pasirašęs. Kaip matyti iš sutarties 2.1, 2.1.1. ir 2.1.2 punktų tekstų, jie yra glaudžiai susiję vienas su kitu, t.y. papildo vienas kitą. Todėl pripažinus negaliojančiu vien tik sutarties 2.1.1 punktą, tačiau nepripažinus negaliojančiais sutarties 2.1 ir 2.1.2 punktų, būtų iškreipta visa sutarties prasmė ir turinys. T.y. pripažinus negaliojančiu tik sutarties 2.1.1 punktą, kuriame sutarta dėl 55 839 Lt sumokėjimo, galutinė sandorio kaina būtų tik ta, kuri nurodyta sutarties 2.1.2 punkte – 293 086 Lt. Akivaizdu, kad tai neatitiktų nei vienos iš sutarties šalių valios, nes šalys dėl tokios kainos nesitarė. Todėl šiuo atveju panaikinus vieną sutarties punktą, visa sutartis netektų teisinės galios. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog sutarties 2.1.1 punktas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu.

Ieškinys buvo grindžiamas ir CK 1.91 str. pagrindu, o ieškovas teigė, jog atsakovas sutarties pasirašymo metu suklaidino ieškovą, nurodydamas, jog yra sumokėjęs visą sutarties 2.1.1 punkte nurodytą pinigų sumą. Pažymėtina, kad atsakovas yra pirkėjas – silpnesnė sutarties šalis, o ieškovas yra verslininkas - savo srities profesionalas, nuolat sudarinėjantis tokius sandorius, todėl ieškovui yra taikomi griežtesni rūpestingumo, atidumo, teisinio išprusimo ir kt. reikalavimai. Pažymėtina, jog pats atsakovas už įgyjamą turtą sumokėjo tik dalį lėšų, kitą (didesniąją) dalį sumokėjo bankas, išdavęs atsakovui kreditą. Taigi, sekti kiek piniginių lėšų yra įplaukę į jo sąskaitas arba kasą privalėjo būtent ieškovas, t.y. pasirašydamas sutartį būtent jis turėjo patikrinti ar atsakovas ir jam kreditą suteikęs bankas yra sumokėję visą pagal sutartį reikalaujamą sumą. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog jokios atsakovo apgaulės šiuo atveju nebuvo, todėl CK 1.91 str. taip pat negalėjo būti taikomas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas sutarties 2.1.1 punktą ginčija iš esmės tik savo ir liudytojų parodymais.

CPK 197 str. yra nurodyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kad sutartį patvirtino Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaras, kuriam atitinkamą galią suteikė valstybė remiantis Notariato įstatymu, todėl sutartis yra laikoma oficialiu įrodymu ir jos turinys negali būti paneigtas liudytojų parodymais. Taigi, ir dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu atitinkamą sutarties punktą negalėjo būti tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomą pripažinti negaliojančiu liudijimą laikė vienašaliu sandoriu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

CK 1.63 str. 1 d. yra nurodyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Liudijimu nebuvo siekiama nei sukurti, nei panaikinti, nei pakeisti jokių šalių teisių ir pareigų. Juo ieškovas tiesiog patvirtino tinkamą prievolės įvykdymą t.y. juridinę reikšmę turintį faktą. Vien ta aplinkybė, kad liudijimo pagrindu yra padaromi atitinkami įrašai nekilnojamojo turto registre (t.y. išregistruojamas įrašas apie įsiskolinimą už įsigytą turtą), nepakeičia liudijimo esmės. Liudijimu nėra nustatyta jokių naujų prievolių atsakovui, senosios prievolės taip pat nėra panaikintos. T.y. liudijimas buvo skirtas net ne atsakovui, o VĮ Registrų centrui, kaip informacinio pobūdžio pažyma. Kadangi, liudijimas neatitinka CK 1.63 str. 1 d. reikalavimų, keliamų sandoriui ir dėl to jis negali būti laikomas sandoriu, jam negali būti taikomi ir CK 1.90 ar 1.91 str. numatyti sandorių negaliojimo pagrindai.

Be to, šios bylos šalims teises ir pareigas sukūrė tik jų sudaryta sutartis, o ne liudijimas, nes jis, kaip minėta, buvo skirtas tik VĮ Registrų centrui. Todėl galiojant visoms sutarties nuostatoms ir laikant, jog atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu, liudijimo panaikinimas ar nepanaikinimas atsakovui jokių teisinių pasekmių nesukeltų. T.y. net ir panaikinus liudijimą liktų galioti sutarties 2.1.1 punktas. Dėl šios ir dėl anksčiau paminėtos priežasties (kad liudijimas nelaikomas sandoriu) nebuvo pagrindo naikinti liudijimo.

Teismas skundžiamame sprendime nors ir netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais sutarties 2.1.1 punktą bei liudijimą, tačiau tenkino ieškovo prašymą dėl 3000 Lt priteisimo iš atsakovo ir atmetė priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, be to, ši sprendimo dalis nėra tinkamai motyvuota.

Pažymėtina, kad nepanaikinus liudijimo, o ypač sutarties 2.1.1 punkto, kuris šiuo atveju, kaip minėta, atsakovui teisėms ir pareigoms turi esminę reikšmę, jie yra galiojantys, todėl laikytina, kad juose nurodyta informacija atitinka faktinę situaciją. Kadangi sutarties 2.1.1 punkte nurodyta, jog atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu, būtent šia aplinkybe ir reikia vadovautis, t.y. ši aplinkybė tolimesnėms atsakovo teisėms ir pareigoms yra esminė. Taigi, galiojant visai sutarčiai ir laikant, jog atsakovas jau sutarties sudarymo metu (2011 m. lapkričio 9 d.) buvo visiškai atsiskaitęs su ieškovu, ieškovas neturi jokios teisės reikalauti iš atsakovo kokių nors papildomų mokėjimų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 3000 Lt, bet ir netenkino priešieškinio, nes atsakovas du papildomus mokėjimus po 1000 Lt atliko jau po sutarties sudarymo: 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 30 d. Ieškovas nenurodė jokio kito pagrindo, dėl ko atsakovas jam būtų turėjęs sumokėti dar 2000 Lt, kažkokio kito pagrindo egzistavimas šioje byloje netgi nebuvo įrodinėjamas. Kadangi atsakovas be pagrindo ieškovui pervedė 2000 Lt, priešieškinis turėjo būti tenkintas CK 6.237 str. pagrindu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai taikė CK 1.63, 1.90, 1.91, 1.96, 6.237 str., CPK 197 str., todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai - priteisti iš ieškovo atsakovui 2000 Lt (579,24 Eur) nepagrįstai sumokėtų išmokų, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme: 1815 Lt (525,66 Eur) už advokato paslaugas, 72 Lt (20,85 Eur) žyminio mokesčio.

Patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ,atsakovo patirtos apeliacinės instancijos teisme: 150 Lt (43,44 Eur) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo UAB “Santariškių namai” ieškinį atmesti; atsakovo S. P. priešieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš ieškovo UAB “Santariškių namai” (į.k. 300142629) atsakovui S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (2000 Lt) nepagrįstai sumokėtų išmokų ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme: 525,66 Eur už advokato paslaugas, 20,85 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo UAB “Santariškių namai” (į.k. 300142629) atsakovui S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 43,44 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėja Ona Gasiulytė