Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Natūralus skonis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) J. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo (ieškovė) mažoji bendrija „Natūralus skonis“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Bankrosta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos J. Ž. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos papildymo naujais įrodymais

11. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Šios nuostatos taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

12. Atskirajame skunde apeliantė pateikė prašymą išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos J. Ž. pateiktas individualios veiklos pajamų deklaracijas už 2022 ir 2023 metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po atskirojo skundo pateikimo apeliantė pateikė 2024 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl aktualios informacijos apie skolininkės turtinę padėtį pateikimo ir kartu su juo pateikė antstolio R. V. 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažymą Nr. S-24-179-20685 apie vykdomosios bylos eigą. Byloje 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateiktas pareiškėjos prašymas dėl pažymos apie vykdomosios bylos eigą ir prašoma nevertinti antstolio R. V. pateiktų išvadų ir pažymos.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje keliamo klausimo pobūdį, į tai, kad pareiškėja susipažino su apeliantės pateikta antstolio pažyma ir pateikė savo poziciją dėl papildomų įrodymų, darytina išvada, kad, siekiant tinkamai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, yra pagrindas apeliantės pateiktus papildomus įrodymus priimti ir pridėti prie bylos.

14. Vertinant apeliantės prašymą papildyti bylos medžiagą, išreikalaujant papildomus duomenis, reikšminga įvertinti tai, kad pareiškėja J. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, tačiau dėl apeliantės prašymo išreikalauti papildomus duomenis pozicijos nepareiškė. Pati pareiškėja, nors jai tenka procesinė pareiga pagrįsti savo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodytų duomenų neteikė ir tokiais duomenimis nesirėmė bei savo pozicijos negrindė. Atsižvelgtina ir į paminėtą aplinkybę, kad po atskirojo skundo pateikimo apeliantė pateikė 2024 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl skolininkės turtinės padėties, kartu su juo pateiktoje antstolio 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje nurodyta, jog buvo tikrinta informacija apie skolininkės gaunamas pajamas ir, be kita ko, įtraukti duomenys apie individualią įmonę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 22 d. prašyme dėl pažymos apie vykdomosios bylos eigą nenurodoma argumentų dėl paminėtos antstolio pažymos dalies duomenų netikslumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į proceso eigą, nenustatyta vėlesnė būtinybė papildyti bylos medžiagą, išreikalaujant papildomus naujus įrodymus, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, dėl to skundžiamos pirmosios instancijos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal byloje esamus įrodymus.

15. Byloje 2024 m. rugsėjo 5 d., prieš teismo posėdį, gautas suinteresuoto asmens MB „Natūralus skonis“ atstovės MB „Bankrosta“ raštas dėl informacijos apie skolininkės atliktus mokėjimus. Reikšminga pažymėti tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi suinteresuoto asmens MB „Natūralus skonis“ atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas 2024 m. rugsėjo 5 d. 9.15 val. Pastebėtina tai, kad suinteresuoto asmens atstovės MB „Bankrosta“ raštas teismui pateiktas elektroniniu būdu per EPP 2024 m. rugsėjo 4 d. 21.45 val., t. y. po nustatytos teismo darbo dienos pabaigos, jis byloje užregistruotas kitą teismo darbo dieną – 2024 m. rugsėjo 5 d. 7.27 val.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoto asmens 2024 m. birželio 17 d. atskirasis skundas yra pateiktas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties. Suinteresuoto asmens atstovės 2024 m. rugsėjo 4 d. rašte minima Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo priimta 2024 m. liepos 3 d. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo turėjo pakankami laiko tokio pobūdžio raštą pateikti anksčiau, iki paskirtos teismo posėdžio datos, kad būtų galimybė informuoti apie papildomai gautus dokumentus kitus byloje dalyvaujančius asmenis ir jiems sudaryta galimybė teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks nesavalaikis suinteresuoto asmens atstovės 2024 m. rugsėjo 4 d. rašto pateikimas teismo posėdžio dieną užvilkins bylos nagrinėjimą, dėl to atsisako jį priimti.

Dėl atskirojo skundo

17. Atskiruoju skundu apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenurodė motyvų ir nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su tuo, kad pradėjus vykdymo veiksmus pareiškėja nebeturėjo teisės kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo modifikavimo.

18. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Iš CPK 284 straipsnio nuostatos turinio spręstina, kad numatoma galimybė sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą.

19. Apeliantė remiasi argumentais, kad jau yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ir juos pradėjus pareiškėja nebeturėjo teisės kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo modifikavimo. Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui pagal apeliantės prašymą buvo išduotas 2024 m. balandžio 23 d. vykdomasis raštas, jis 2024 m. balandžio 25 d. buvo pateiktas vykdyti ir jo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/24/00900.

20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d., jį palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi. Ieškovės prašymu 2024 m. balandžio 23 d. buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2‑758‑1171/2024 dėl 5 555,99 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 5 555,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 417,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo tarp suinteresuoto asmens (ieškovės) atstovo ir pareiškėjos (atsakovės) atstovo duomenų matyti, kad pareiškėjos atstovas 2024 m. balandžio 22 d. ir 29 d. el. laiškuose suinteresuoto asmens atstovui nurodė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir skolos išdėstymo dalimis. Apeliantė remiasi duomenimis, kad prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikė 2024 m. balandžio 25 d. Iš suinteresuoto asmens ir pareiškėjos atstovų elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad tokia aplinkybės pareiškėjos atstovui nebuvo nurodyta. Byloje pateikti duomenys taip pat pagrindžia tai, kad vykdomojo byla Nr. 0179/24/00900 užvesta ir bylos vykdymo pradžios data – 2024 m. gegužės 2 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑758‑1171/2024 vykdymo išdėstymo teismui pateiktas taip pat 2024 m. gegužės 2 d. Pastebėtina tai, kad bylai pateiktas antstolio turto arešto aktas Nr. S-24-179-9438 vykdomojoje byloje Nr. 0179/24/00900 sudarytas 2024 m. gegužės 16 d. Taigi pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pateiktas vykdomosios bylos pradėjimo dieną, nepradėjus priverstinio vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja, esant nurodytoms aplinkybėms, neturėjo teisės pagal CPK 284 straipsnį keiptis į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl apeliantės akcentuojamų aplinkybių ir teismų praktika grindžiamų argumentų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis nemotyvuota. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra išsamiai pasisakyta dėl kiekvieno suinteresuoto asmens argumento, nereiškia, kad teismas šių argumentų apskritai netyrė ir nevertino. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, pripažino, jog kiti šalių išdėstyti teiginiai nėra teisiškai reikšmingi prašymo išsprendimui ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Taigi suinteresuoto asmens argumentai buvo įvertinti ir atmesti kaip nesudarantys esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl pareiškėjos prašymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

23. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti išskirtines aplinkybes, dėl kurių atsakovė teismo sprendimo negalėtų įvykdyti bendra tvarka, bei, remdamasi duomenimis apie pareiškėjos turto sudėtį, teigia, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 18 mėnesių nėra pagrįstas ir nėra tikslingas.

24. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi nurodytos CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Aiškindamas ir taikydamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑626‑378/2015). Taigi klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė tuo, kad ji neturi galimybės iš karto padengti ieškovei visos priteistos sumos. Pažymėtina, kad asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės su sutuoktiniu darbo pajamos sudaro apie 2 150 Eur per mėnesį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjos šeima turi kreditinių įsipareigojimų. Iš pateiktų kredito sutarčių grąžinimo grafikų duomenų matyti, kad vien bendra įmokų kreditiniams įsipareigojimams dengti suma sudaro maždaug pusę pareiškėjos šeimos darbo pajamų. Pareiškėja taip pat nurodė, kad mokamos įmokos už komunalines paslaugas ir elektrą, o sumokėjus visas privalomas įmokas vienam (trijų asmenų) šeimos nariui lieka apie 250 Eur.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bylai pateiktų (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 30 d. rašto Nr. S(5.2)-502 ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės mėn. siuntimo atlikti specializuotą medicininę ekspertizę turinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl nurodytų duomenų reikšmės vertinant pareiškėjos ir jos sutuoktinio galimybes gauti darbo pajamas ir jų papildomai nekartoja.

28. Apeliantė akcentuoja tai, kad atsakovės šeima valdo daug nekilnojamojo turto, ir laikosi pozicijos, jog skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, kad pareiškėja įrodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio gaunamos darbo pajamos yra skiriamos būtiniesiems asmeniniams poreikiams patenkinti ir kreditiniams įsipareigojimams dengti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovė dėl esamos savo finansinės padėties neturi galimybės iš karto sumokėti ieškovei visos skolos sumos.

29. Apeliantė pažymi tai, kad pareiškėja be nekilnojamojo turto turi ir kito turto, iš kurio galėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas. Iš byloje esančių Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašų apie asmenų turimas ir valdomas kelių transporto priemones duomenų ir bylai pateikto antstolio 2024 m. gegužės 16 d. turto arešto akto Nr. S-24-179-9438 vykdomojoje byloje Nr. 0179/24/00900 duomenų matyti, kad pareiškėjos J. Ž. vardu nėra registruota transporto priemonių, turto arešto akte aprašytos dvi transporto priemonės „(duomenys neskelbtini 2)“, pirmos registracijos metai: 2015 m., ir „(duomenys neskelbtini 1)“, pirmos registracijos metai: 1999 m., registruotos pareiškėjos sutuoktinio vardu. Pastebtina, kad nei apeliantė, atskirajame skunde laikydamasi pozicijos, jog nurodyto kilnojamojo turto vertės, tikėtina, visiškai pakaktų jos reikalavimui patenkinti, tiek ir pareiškėja (atsakovė), teigdama, kad automobilis „(duomenys neskelbtini 1)“ yra 25 metų ir realizavus tokį automobilį neužteks padengti net 10 procentų priteistos sumos, savo teiginiams patvirtinanti konkrečių objektyvių įrodymų nepateikė. Tačiau duomenys apie transporto priemonės „(duomenys neskelbtini 1)“ amžių, tai, kad objektyvių duomenų apie transporto priemonių būklę ir galimą vertę nepateikta, kelia pagrįstų abejonių apeliantės teiginiais, jog realizavus būtent nurodytą turtą ieškovės reikalavimas iš karto galėtų būti visiškai patenkintas.

30. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjai su sutuoktiniu priklauso net keli nekilnojamojo turto objektai. Byloje esantys VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų išrašų duomenys patvirtina, kad atsakovei su sutuoktiniu priklauso nekilnojamasis turtas: 1/36 dalis 0,3431 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0,4334 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 0,1000 ha žemės sklypo ir pastatas–vienbutis gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka); 0,0815 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (išduotas leidimas jame vykdyti pastato statybos darbus); patalpa–butas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka). Nors 2024 m. rugpjūčio 22 d. prašyme dėl pažymos apie vykdymo bylos eigą atsakovė, prašydama nevertinti antstolio pateiktos pažymos ir jo išvadų, nurodo, kad tik keli žemės sklypai nėra įkeisti, o likęs nekilnojamasis turtas yra įkeistas kredito bendrovėms, tačiau tokie atsakovės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo, pagal byloje esančius duomenis, padarytos išvados, jog ji su sutuoktiniu iš esmės turi nekilnojamojo turto, kurį galima realizuoti.

31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui vertinant, jog reikalavimas galėtų būti tenkinamas iš nekilnojamojo turto, nebuvo jokio pagrindo sprendimo vykdymą išdėstyti periodiniais mokėjimais. Apeliantė nesutinka, kad turto realizavimui yra reikalingas 18 mėnesių terminas ir nurodo, kad net 3–6 mėnesių terminas laikytinas pakankamu realizuoti vieną nekilnojamojo turto objektą, jeigu tam yra poreikis, be to, atsakovė nebus suinteresuota realizuoti nekilnojamojo turto ir atsiskaityti su apeliante anksčiau.

32. Šiuo aspektu, pirma, pastebėtina tai, kad vykdymo procese taip pat yra numatytos nuostatos, nustatančios galimus piniginio išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą apribojimus (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Be to, nekilnojamojo turto pardavimas vykdymo procese, laikantis turto priverstinio realizavimo vykdymo procedūrų, taip pat gali užtrukti.

33. Antra, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylai pateiktos atsakovės sutuoktinio A. Ž. metinės šeimos turto deklaracijos už 2023 m. ataskaitinius metus duomenų matyti, kad deklaruoti duomenys apie sutuoktinės (pareiškėjos) turimą turtą – vertybinius popierius (449 Eur), taip pat atsakovės ir jos sutuoktinio turimas pinigines lėšas banke, iš viso 1 031 Eur. Remiantis byloje esančio Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas duomenims, pareiškėja už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 29 ir 30 d., kaip atlyginimą už darbą gaunanti apdraustoji, gavo 5,65 Eur išmoką, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, iš draudėjos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

34. Be to, remiantis byloje esančio Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas duomenims, atsakovė J. Ž. yra apdrausta kaip individualios įmonės savininkė, draudėja – individuali įmonė (duomenys neskelbtini). Antstolio R. V. 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. S‑24‑179‑20685 apie vykdomosios bylos Nr. 0179/24/00900 eigą minėta individuali įmonė (duomenys neskelbtini) nurodyta kaip skolininkei draudžiamąsias pajamas mokantis asmuo, taip pat pateikti duomenys, kad įmonė dirba pelningai, 2023 m. turėjo 44 059 Eur pajamų ir 3 520 Eur pelną. Pastebėtina, kad atsakovė, 2024 m. rugpjūčio 22 d. prašyme prašydama nevertinti antstolio pateiktos pažymos ir jo išvadų, nurodytų duomenų tikslumo neginčijo. Taigi bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą vertini, kad pareiškėja turi galimybę gauti ir papildomų pajamų iš individualios veiklos. Atsižvelgiant į tai, visapusiškai vertinant atsakovės turtinę padėtį, yra pagrindas pripažinti, kad nors atsakovė nėra pajėgi iš karto sumokėti visą įsiskolinimo sumą, tačiau bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad atsakovė turi galimybę ieškovei skolą sumokėti dalimis.

35. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pažeidžia nemokumo proceso bei kitus teisės principus. Apeliantė nurodo, kad skundžiama teismo nutartis, kuria sprendimo vykdymas išdėstytas 18 mėnesių, nepagrįstai užtęs nemokumo procesą – įmonė negalėtų būti likviduota tol, kol ji turi gautinų sumų. Apeliantės vertinimu, pareiškėjos interesai buvo iškelti aukščiau bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų, o skundžiama nutartis akivaizdžiai neatitinka vieno iš esminių nemokumo proceso principų – efektyvumo principo.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir vertinant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros kriterijų, nagrinėjamu atveju reikšminga atsižvelgti į tai, kad suinteresuotas asmuo (ieškovė) MB „Natūralus skonis“ yra bankrutuojanti įmonė. Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1420-392/2023 MB „Natūralus skonis“ buvo iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 68 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, pradedamas juridinio asmens likvidavimas, o nuo teismo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą. Pastebėtina ir tai, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos; teismas turi teisę nurodytą terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 68 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnio 3 ir 4 dalys).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies, nustatant, kad pareiškėja įsiskolinimą padengtų dalimis. Tačiau, visapusiškai vertinant atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis ne tik apie pareiškėjos gaunamas darbo pajamas ir apie turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, bet ir į duomenis apie kitą turtą bei esamą galimybę gauti pajamas iš individualios veiklos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis apie pareiškėjos turimo turto sudėtį, taip pat atsižvelgdamas ir į suinteresuoto asmens (ieškovės) teisinį statusą, iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama teismo nutartimi nustatytas 18 mėn. terminas teismo sprendimui įvykdyti yra per ilgas ir nėra tikslingas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėn. laikotarpiui (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 7 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad toks skolos išdėstymo laikotarpis užtikrins šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir nesuteiks skolininkei (pareiškėjai) nepagrįsto pranašumo.

38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir teismo sprendimu priteistos 5 973,80 Eur sumos (5 555,99 Eur nuostolių ir 417,81 Eur bylinėjimosi išlaidų) vykdymą pareiškėjai išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui: 11 mėnesių kas mėnesį iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos mokant po 498 Eur įmoką, o paskutinį mėnesį sumokant 495,80 Eur įmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 555,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo procesinį sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies (32 proc.), todėl nusprendė, kad iš dalies tenkinamas suinteresuoto asmens (ieškovės) prašymas dėl 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė suinteresuotam asmeniui (ieškovei) iš pareiškėjos J. Ž. 115 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, laikytina, kad pareiškėjos (atsakovės) reikalavimai patenkinti 21 proc. Esant tokioms aplinkybėms, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, suinteresuotam asmeniui (ieškovei) iš pareiškėjos J. Ž. priteisiant 134 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

42. Apeliantė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nesutinka su apeliantės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėja pažymi atskirajame skunde nurodytą procesinę informaciją, kad byla apeliacinės instancijos teisme nebus vedama per advokatą. Pareiškėja nurodo, kad atskirąjį skundą rašė pati ieškovė, o ne jos atstovas advokatas D. U., apie šį ieškovės atstovą atskirajame skunde jokios informacijos nėra, todėl pareiškėja laikosi pozicijos, kad advokato D. U. išrašyta sąskaita neatitinka tikrovės.

43. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

44. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas yra taikomas realumo kriterijus. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Apeliantė pateikė 169,40 Eur sumos advokato D. U. 2024 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001 2024-048 klientei MB „Natūralus skonis“ už teisines paslaugas – atskirojo skundo projektą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliantė taip pat pateikė 169,40 Eur išlaidas pagrindžiantį 2024 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymą, jo duomenimis MB „Natūralus skonis“ D. U. sumokėjo 169,40 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 001 2024-048. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė jos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą parengiant atskirojo skundo projektą dydį ir realumą pagrindžiančius įrodymus. Apeliantės atskirąjį skundą tenkinus iš dalies (1/3 dalimi), apeliantei iš pareiškėjos priteistina 56 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„pareiškėjos J. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo patenkinti iš dalies.

Išdėstyti iš atsakovės J. Ž. ieškovei mažajai bendrijai „Natūralus skonis“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2‑758‑1171/2024 priteistos 5 555,99 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 99 ct) nuostolių atlyginimo ir 417,81 Eur (keturių šimtų septyniolikos eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso 5 973,80 Eur įsiskolinimo, mokėjimo vykdymą dalimis 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant pareiškėją (atsakovę) J. Ž. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos 11 (vienuolika) mėnesių kas mėnesį iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos mokėti suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „Natūralus skonis“ po 498 Eur dydžio įmokas, o paskutinį (dvyliktą) mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti 495,80 Eur įmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 555,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš pareiškėjos J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) mažajai bendrijai „Natūralus skonis“, juridinio asmens kodas 305460354, 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš pareiškėjos J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) mažajai bendrijai „Natūralus skonis“, juridinio asmens kodas 305460354, 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.