Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto G. G. 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-14669-2025 pateikti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 19 d. gauta elektroninė administracinio nusižengimo byla su K. P. skundu dėl Institucijos vyriausiojo specialisto 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimo bei prašymu atnaujinti terminą šiam skundui paduoti.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Pareiškėjo K. P. atskirasis skundas netenkinamas.

7. ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Pagal teismų praktiką, svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.

10. Teismas pažymi, kad procesinių terminų nustatymo paskirtis yra užtikrinti proceso operatyvumą ir procesinę drausmę, t. y. kad procesiniai veiksmai būtų atliekami laiku ir nustatyta tvarka. Be to, procesiniai terminai įgyvendina teisinio tikrumo ir teisinių santykių stabilumo principus, nes leidžia aiškiai apibrėžti momentą, kada sprendimas tampa galutinis ir gali būti vykdomas. Atitinkamai pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą procesinį sprendimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. P. praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti skundą dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 16 d. priimto nutarimo. Iš skundo medžiagos matyti, kad skundžiamas nutarimas priimtas 2025 m. gruodžio 16 d. rašytinio proceso tvarka (nedalyvaujant pareiškėjui). Skundžiamo nutarimo nuorašas tą pačią dieną buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas nurodęs valstybės informacinėje sistemoje, šį pašto adresą naudoja pakankamai aktyviai ir to atskiruoju skundu neginčija, todėl konstatuotina Institucija pareiškėjui 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimą įteikė laikydamasi ANK 573 straipsnyje numatytos tvarkos. Atitinkamai apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 573 straipsnio 4 dalimi pagrįstai sprendė, kad aktualus nutarimas K. P. įteiktas 2025 m. gruodžio 17 d., todėl paskutinė skundo dėl minėto nutarimo padavimo diena buvo 2026 m. sausio 5 d., tačiau pareiškėjas skundą bei prašymą atnaujinti nutarimo apskundimo terminą pateikė 2026 m. sausio 8 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą trimis dienomis.

12. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismo dėmesys aplinkybėms, pagrindžiančioms, jog pareiškėjas K. P. naudojasi byloje figūruojančiu el. paštu, reikšmingas sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pagrįstumo, kadangi motyvuotai nustačius šią aplinkybę, vertinimo objektu tampa priežastys, dėl kurių pareiškėjas dokumento jo naudotame el. pašte laiku nepastebėjo, t. y. ar terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių kliūčių, ar dėl jo paties pasirinktų elektroninio pašto naudojimo ir kontrolės ypatumų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas patvirtina naudojęs būtent tą elektroninį paštą, į kurį buvo išsiųstas skundžiamas nutarimas, teismas pagrįstai vertino pareiškėjo atidumą ir rūpestingumą naudojantis šia komunikacijos priemone, o vien pareiškėjo deklaruojamas nesupratimas, kuo ši aplinkybė susijusi su prašymo esme, nepaneigia fakto, kad būtent jo el. pašto naudojimo praktika yra tiesiogiai susijusi su termino praleidimo priežastimis.

13. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad pareiškėjo K. P. skunde nurodomos apskundimo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir objektyviai sutrukdžiusiomis skundą pateikti ANK 623 straipsnyje numatytu 20 dienų terminu. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Institucijos siunčiamų dokumentų patekimas į elektroninio pašto aplanką „Šlamštas“ nelaikytina svarbia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-119-935/2025, AN2-313-885/2025). Pareiškėjas pats pripažįsta, jog el. paštą tikrina kasdien, tačiau „Šlamšto“ aplanko tikrinimą pasirenka atlikti tik retkarčiais, t. y. sąmoningai prisiima riziką laiku nepastebėti oficialių pranešimų. Tokia situacija yra susijusi su paties pareiškėjo pasirinktu el. pašto naudojimo ir kontrolės organizavimu (filtrų nustatymais, siuntėjų įtraukimu į patikimų sąrašą, pranešimų peržiūra), o ne su objektyvia kliūtimi, kuri realiai būtų užkirtusi kelią skundą pateikti laiku.

14. Pareiškėjo argumentas, kad jis „nežinojo ir negalėjo žinoti“ apie nutarimo priėmimą vien dėl to, jog informacija nebuvo pateikta Administracinių nusižengimų registre, taip pat atmestinas. Administracinių nusižengimų registras nėra įstatyme įtvirtinta oficiali nutarimų įteikimo ar asmens informavimo priemonė ir jo duomenų atnaujinimas (ar vėlavimas atnaujinti) nekeičia nutarimo įteikimo/išsiuntimo teisinės reikšmės bei nepratęsia skundo padavimo termino. Pareiškėjas, pasirinkęs registrą tikrinti kaip papildomą informacijos šaltinį, prisiima riziką, kad registro duomenys gali būti įkelti vėliau, nei procesiniai dokumentai išsiunčiami įstatyme nustatyta tvarka. Todėl vien aplinkybė, kad registre konkrečiu metu nebuvo matoma informacija apie nutarimą, nesudaro pagrindo konstatuoti objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios kliūties skundą paduoti laiku, juolab kad pareiškėjas turėjo pareigą kontroliuoti oficialių pranešimų gavimą jo paties nurodytais kontaktais ir užtikrinti, kad elektroninio pašto priemonėmis gauti dokumentai būtų laiku pastebėti.

15. Pareiškėjo K. P. argumentas, kad tai, jog nutarimas priimtas prieš šventes ir tarp jų buvo daug išeiginių (nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki 2026 m. sausio 8 d. praėjo tik apie 10 darbo dienų (t. y. „tik pusė termino“)), turėjo įtakos termino praleidimui, atmetamas. Toks argumentas iš esmės reiškia, kad pareiškėjas nutarimo apskundimo terminą faktiškai prašo skaičiuoti „darbo dienomis“, nors tai neatitinka ANK 623 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Pagal pirmiau paminėtoje teisės normoje nustatytą teisinį reglamentavimą, skundo padavimo terminas administracinių nusižengimų byloje skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, todėl išeiginės ar šventinės dienos savaime termino nestabdo ir jo eigos nekeičia. Be to, švenčių laikotarpis proceso dalyviams yra numatomas ir įprastas, todėl jis nelaikytinas tokia objektyvia, nuo pareiškėjo nepriklausančia, kliūtimi, kuri pateisintų pareigos laiku pateikti skundą nevykdymą – juolab kai skundas pateikiamas elektroninėmis priemonėmis ir tam nereikalingas institucijų darbo laikas kiekvieną konkrečią dieną. Maža to, pareiškėjas nenurodo jokių individualių, išskirtinių aplinkybių (pvz., sveikatos būklės, nenugalimos jėgos, objektyvaus ryšio priemonių neveikimo), kurios būtent šiuo laikotarpiu būtų realiai sutrukdžiusios pateikti skundą, todėl vien šventinių dienų egzistavimas negali būti pripažintas svarbia nutarimo apskundimo termino praleidimo priežastimi. Konstatuotina, kad toks apskundimo termino aiškinimas, kokio siekia pareiškėjas, iš esmės panaikintų procesinių terminų teisinį tikrumą, nes galutinio sprendimo momentas taptų ne aiškiai apibrėžtu, o priklausytų nuo subjektyvaus „darbo dienų“ perskaičiavimo ir švenčių kalendoriaus interpretacijų, kas sudarytų prielaidas skirtingam vertinimui ir piktnaudžiavimui, o terminas de facto virstų „rekomendaciniu“, ypač kasmet pasikartojančiais šventiniais laikotarpiais, o tai silpnintų procesinę drausmę ir teisinių santykių stabilumą.

16. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis terminą praleido „nežymiai“ (2 ar 3 dienos) nei pats savaime, nei su kitomis aplinkybėmis nesudaro pagrindo terminui atnaujinti. Termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas ne pagal praleistų dienų skaičių, o pagal tai, ar terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kurias pareiškėjas privalo pagrįsti. Pripažinus, kad termino atnaujinimas galimas vien dėl nedidelio vėlavimo, būtų paneigtas procesinių terminų privalomumas ir teisinio tikrumo principas, nes terminai taptų priklausomi nuo subjektyvių vėlavimo priežasčių. Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo pavėluotai pateikto skundo turinį ir apimtį (vos vienas lapas su prašymu parinkti švelnesnę nuobaudos rūšį), taip pat bylos aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad jo skunde nurodomos aplinkybės sutrukdė pateikti skundą nustatytu terminu.

17. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, pritardamas žemesniojo teismo argumentams, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, jos naikinti pareiškėjo skunde nurodomais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.