- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-27
- Bylos Nr.
- AN2-313-885/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01024-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Pažeidėjas
- D. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 10-S-6512(10.44E-10) bei skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25318-2024 D. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2024 m. liepos 30 d. apie 13.08 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi D. K. skundas buvo patenkintas iš dalies ir nutarta panaikinti nutarimo dalį dėl eismo įvykio inkriminavimo, nenustačius priežastinio ryšio tarp D. K. veikos ir kilusio eismo įvykio. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarimu buvo panaikinti Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis, o administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį D. K. atžvilgiu buvo nutraukta.
2. 2025 m. kovo 4 d. D. K. kreipėsi į Instituciją su prašymu pripažinti jį nukentėjusiuoju pagal ANK 578-579, 608 straipsnius, kadangi eismo įvykio metu jam buvo padaryta turtinė žala.
3. Institucijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 10-S-6512(10.44E-10) nustatyta, kad ANK 668 straipsnio 1 dalis numato, jog teismo nutartys ir nutarimai vykdomi nuo jų įsiteisėjimo momento ir D. K. prašyme minima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarimu, todėl negali būti vykdoma. Kitam eismo įvykio dalyviui, automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, už nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 ir 7 dalyse, administracinis nurodymas yra įvykdytas. Todėl administracinio nusižengimo byloje dėl to paties įvykio negali būti priimtas kitas procesinis sprendimas. Taip pat nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, atsakymą savo pasirinkimu D. K. turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimu Nr. 21RE-(AG-254/02-2025) buvo atsisakyta priimti nagrinėti D. K. skundą, kadangi jis nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, taip pat pažymint, jog skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atmestas D. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimo, dėl ko skundą atsisakyta priimti ir kartu su priedais skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
6. Atskirajame skunde yra prašoma atnaujinti terminą skundui dėl Institucijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimo paduoti bei panaikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį.
Šalies argumentai
6.1. Skunde pažymima, kad Institucija, priimdama 2025 m. kovo 24 d. sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ), tačiau šiuo atveju iš esmės neatsižvelgė į jai iš VAĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto kylančias pareigas. Institucija minėtame sprendime nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), ir Regionų administraciniam teismui. D. K. įgyvendinus skundo padavimo teisę, Komisija 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-254/02-2025) pranešė, kad nėra kompetentinga nagrinėti skundą. Dėl to akivaizdu, jog Institucija suklaidino D. K. ir nors žemesnysis teismas sutiko su šia aplinkybe, tačiau nepagrįstai nepripažino jos pakankamai svarbia.
6.2. Akcentuojama, jog būtent dėl Institucijos klaidos buvo praleistas terminas skundui paduoti, t. y. dėl aplinkybės, tiesiogiai nepriklausiusios nuo D. K. valios. Jei Institucija būtų tinkamai nurodžiusi sprendimo apskundimo tvarką, šiuo metu būtų sprendžiamas klausimas ne dėl skundo padavimo termino praleidimo atnaujinimo, o būtų nagrinėjamas skundas. Be to, nėra jokių duomenų, pagrindžiančių D. K. sąmoningą kreipimąsi į Komisiją dėl skundo nagrinėjimo, tuo atveju, jei jis būtų žinojęs, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Priešingas šių aplinkybių vertinimas akivaizdžiai prieštarauja aptariamam klausimui aktualiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Minėtas teismas ne kartą yra nurodęs, kad svarbia termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimis pripažinta tai, kad ginčą neteismine tvarka išnagrinėjusios institucijos sprendime buvo nurodytas ne tas teismas, į kurį pareiškėjas privalėjo kreiptis, kas aktualu ir šiuo atveju.
6.3. Teigiama, kad žemesnysis teismas nepagrįstai nepripažino D. K. sąžiningu ir atidžiu asmeniu, nors nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti tai, jog jis piktnaudžiavo savo teisėmis arba elgėsi priešingai moralės normoms. Taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad Komisijos sprendimas buvo išsiųstas ne tuo kanalu, kuriuo jis pagrįstai tikėjosi gauti sprendimą, t. y. ne per E. pristatymo sistemą, o el. paštu – laiškas su Komisijos sprendimus buvo rastas ne įprastame aplankale, o „šlamšte“. Taigi įvertinus tai, jog D. K. pagrįstai tikėjosi, kad jo skundas Komisijoje bus išnagrinėtas per vieną mėnesį nuo jo padavimo dienos ir tik dėl paties aktyvių veiksmų jis 2025 m. gegužės 12 d. sužinojo apie Komisijos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą, manytina, jog jis veikė atidžiai. Jis neturėjo pagrindo tikėtis, kad reikės iš naujo pakartotinai spręsti klausimus dėl skundą kompetentingos nagrinėti institucijos ir dėl procesinio termino atnaujinimo, kadangi tuomet jo elgesys būtų buvęs kitoks. Tai matyti ir iš fakto, jog prašymas dėl termino atnaujinimo buvo pateiktas per dvi dienas nuo momento, kai jis sužinojo apie tai, kad kitas subjektas yra kompetentingas nagrinėti skundą.
6.4. Pažymima, kad jo el. paštas yra tvarkingas ir jis be kliūčių gauna el. laiškus iš valstybinių institucijų. Be to, el. paštas yra tikrinamas nuolatos, o gavus naują el. laišką yra gaunamas ir pranešimas apie atėjusį naują el. laišką. Todėl D. K. atidumo kvestionavimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Be to, pareiga tikrinti el. paštą nėra siejama su pareiga tikrinti, atidaryti ir skaityti nepageidaujamus pranešimus. El. laiškų, kurie patenka į „šlamšto“ aplanką D. K. netikrina, pranešimų apie tokių el. laiškų gavimą negauna ir jų neatidaro pagrįstai, kaip tą daro dauguma besinaudojančių el. paštu, nes tai nėra saugu. Tai, jog su juo bendravusi Komisijos darbuotoja paaiškino, kad tai nėra pirmas kartas, kada el. laiškai iš Komisijos patenka į „šlamšto“ aplanką rodo, jog siuntėjas neužtikrina siunčiamų oficialių el. laiškų patikimumo, kas nėra tiesioginė D. K. kaltė. Būtent dėl to buvo prašyta jam skirtus oficialius duomenis gauti per E. pristatymo sistemą.
6.5. Pabrėžiama, kad D. K. Komisijai neišreiškė valios ar pageidavimo gauti jam skirtus dokumentus ne per E. pristatymo sistemą, o el. pašto adresas buvo nurodytas vien dėl to, nes D. K. jį turėjo, be to, jį prašoma nurodyti ir Komisijai teikiamo skundo formoje. Iš Komisijos internetiniame puslapyje esančios informacijos matyti, kad siuntėjas, per E. pristatymo sistemą pateikęs dokumentus gavėjui, iš gavėjo informaciją gauna būtent per tą pačią sistemą. Taigi vertintina, kad žemesnysis teismas tinkamai neatsižvelgė į Komisijos rūpestingumą ir tinkamą dokumentų įteikimą. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad Komisija net nebandė įsitikinti ar D. K. gavo jam skirtus procesinius dokumentus.
2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. liepos 24 d. buvo gautas D. K. pateiktas priedas prie jo atskirojo skundo, kuriame nurodomos aplinkybės dėl 2025 m. liepos 23 d. įvykio, kai jo atžvilgiu buvo atliekami sukčiavimo veiksmais, kuriais siekta pasisavinti jo el. pašto dėžutę bei „Google“ paskyrą, bandyta neteisėtai prisijungti prie jo el. pašto dėžutės, taip pat su juo buvo bendrauta ir telefonu. D. K. nuomone, tai rodo, kad jo nuogąstavimai dėl el. pašto saugumo yra pagrįsti. Kartu su šiuo priedu pateikti D. K. pateikto pranešimo policijai duomenys.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą Institucija prašo skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą ir D. K. atskirojo skundo netenkinti.
8.1. Institucija pažymi, jog žemesnysis teismas konstatavo, jog skundo dėl Institucijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 10-S-6512(10.44E-10) skaičiuotinas nuo Komisijos sprendimo atsisakyti priimti skundą nagrinėti Nr. 21RE-(AG-254/02-2025) išsiuntimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 4 d. Minėtas sprendimas buvo išsiųstas el. paštu D. K., paskutinė diena skundo padavimui buvo 2025 m. balandžio 24 d. Tuo tarpu pareiškėjas skundą pateikė tik 2025 m. gegužės 14 d., t. y. praleidus apskundimo terminą 19 dienų.
8.2. Pabrėžiama, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir jo pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo subjektinėmis teisėmis per įstatymo numatytą terminą, o skunde nurodomos priežastys nėra siejamos su skundo padavimo termino praleidimu. Tai, kad pareiškėjas nepadavė skundo per įstatymo nustatytą terminą, nulėmė jo paties nepakankamai apdairus elgesys.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
4. ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo motyvus, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartis, kuria buvo atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atsisakyta priimti D. K. skundą dėl Institucijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimo yra teisėta bei pagrįsta, dėl to nėra teisinio ar faktinio pagrindo ją naikinti ar keisti pareiškėjo argumentais.
6. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pagrindiniai pareiškėjo motyvai yra susiję su tuo, jog jis buvo nepagrįstai suklaidintas Institucijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimo apskundimo tvarkos, kas lėmė pirminio apskundimo termino praleidimą. Taip pat pažymima, jog Komisija nepagrįstai jam skirto procesinio sprendimo nesiuntė tuo pačiu būdu, kokiu pareiškėjas buvo pateikęs skundą, o jam skirtas el. laiškas su 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu pateko į el. pašto dėžutės aplanką, kurio pareiškėjas D. K. neturi pareigos tikrinti. Be to, Komisija netikrino, ar jam atsiųstą procesinį sprendimą pareiškėjas iš tikrųjų gavo, kas nulėmė tai, jog apie Komisijos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą D. K. sužinojo tik 2025 m. gegužės 12 d. ir tik dėl savo paties aktyvių veiksmų. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
7. ANK 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra numatyta tai, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.
8. Pažymėtina tai, kad procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų bei ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Praleistas terminas skundui paduoti yra laikomas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu, užkertančiu kelią teisminiam nagrinėjimui.
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis ir D. K. skundo motyvus, nutarė Institucijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimo apskundimo terminą skaičiuoti ne nuo nurodyto sprendimo išsiuntimo dienos, o nuo Komisijos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo atsisakyti priimti skundą nagrinėti išsiuntimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 4 d., kas reikštų, jog paskutinė diena skundui paduoti buvo 2025 m. balandžio 24 d. Pareiškėjas skundą Institucijai pateikė 2025 m. gegužės 14 d., šį terminą praleidęs 19 dienų. Taigi šiuo atveju vertinama tai, ar D. K. pirmiau nurodytą naujai nustatytą apskundimo terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kas nulemtų būtinybę atnaujinti šį terminą ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti spręsti iš naujo.
10. Pareiškėjas teigia, jog Komisijos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą jis pamatė tik 2025 m. gegužės 12 d., t. y. po to, kai pats kreipėsi į Komisiją ir išsiaiškino, kad el. paštu išsiųstas sprendimas yra patekęs į „šlamšto“ aplanką jo el. pašto dėžutėje, kas nulėmė pavėluotą jo pastebėjimą. Iš esmės neginčijama minėto sprendimo išsiuntimo data, tačiau nesutinkama su tuo, jog minėtas procesinis dokumentas buvo išsiųstas tinkamai, kadangi Komisija ne tik neįsitikino, jog siųstus dokumentus D. K. gavo, bet taip pat 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą išsiuntė ne tuo elektroniniu būdu, kurio tikėjosi pareiškėjas, t. y. el. paštu, o ne per E. pristatymo sistemą.
11. ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siuntą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kuomet asmenys elektroninio pašto adreso nėra nurodę Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
12. Šiame kontekste pastebėtina, jog Institucijos 2025 m. kovo 4 d. sprendimas pareiškėjui buvo siųstas jo nurodytu el. pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“ (past. – kuris, be kita ko buvo nurodytas kaip kontaktinis pareiškėjo el. pašto adresas tiek pirminiame jo prašyme Institucijai (1 t., b. l. 129), tiek prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (2 t., b. l. 1a), tiek atskirajame skunde, kuris pateiktas apygardos teismui (2 t., b. l. 27), taigi nėra pagrindo abejoti, jog ši el. pašto dėžutė yra aktyvi ir pareiškėjo naudojama, todėl, įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjamas procesas iš esmės yra pradėtas paties D. K., turėjo būti atitinkamai tikrinama. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog pats pareiškėjas nurodė minėtą el. pašto adresą kaip savo kontaktinį, taigi, ANK 573 straipsnio 1 dalies kontekste, šis el. paštas pripažintinas kaip tinkamas būdas informacijai pareiškėjui pateikti. Nors atskirajame skunde nurodoma, jog tai, kad pareiškėjas skundą Komisijai pateikė ne el. paštu, o per E. pristatymo sistemą, turėjo lemti, kad atsakymas į skundą turėjo būti pateiktas lygiai taip pat, aukštesnysis teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Komisijos viešai prieiname el. tinklalapyje nurodoma, kad skundas Komisijai gali būti paduodamas raštu per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta, arba tiesiogiai. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 20 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Komisijos sprendimo patvirtinta kopija bylos šalims išsiunčiama IAGNTĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais būdais (past. – per E. pristatymo sistemą, kitomis el. ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo. Taip pat pažymėtina, kad IAGNTĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad jeigu E. pristatymo sistemos el. pristatymo dėžutė yra neaktyvi, nuorašai siunčiami per E. pristatymo sistemą, tačiau yra įteikiami kaip registruotoji pašto siunta. Tais atvejais, kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą informacijos gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis, nuorašas jam yra siunčiamas šiuo būdu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jis turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad Komisijos sprendimas jam bus neabejotinai pateiktas būtent per E. pristatymo sistemą, o ne kitomis el. ryšių priemonėmis. Nors galimai pareiškėjas ir nebuvo nurodęs, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus el. paštu, vis dėlto šioje dalyje, įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybinėms institucijoms, jis turėjo būti rūpestingas ir atidus, ypač atsižvelgus į tai, kad savo el. paštą naudojo aktyviai ne tik šio proceso metu, tačiau ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25318-2024, dėl to atmestina pareiškėjo pozicija, kad el. pašto dėžutę jis tikrino tiek, kiek tai buvo būtina, o minėto Komisijos sprendimo nepastebėjo dėl to, kadangi nesitikėjo jį gauti el. paštu. Dėl to nėra pagrindo sutikti su versija, kad jo procesinės teisės buvo pažeistos nagrinėjamu atveju.
13. Pareiškėjas taip pat teigia, jog apie Komisijos sprendimą sužinojo tik dėl savo aktyvių veiksmų, kadangi 2025 m. balandžio 3 d. sprendimas pateko į jo el. pašto dėžutės „šlamšto“ aplanką, o jis savaime neturi pareigos šį aplanką tikrinti ir atidarinėti jame esančių laiškų. Nors iš dalies su šiais jo argumentais sutiktina, t. y., kad asmuo, tikrindamas „šlamšto“ aplanką turi būti atidus, tačiau pastebėtina, kad pats įėjimas į „šlamšto“ aplanką ir ten esančių el. laiškų peržiūrėjimas savaime nekelia jokios grėsmės pareiškėjo el. pašto dėžutės saugumui. Be to, net ir tuo atveju, jei minėto el. laiško pareiškėjas būtų neatidaręs, iš el. laiško antraštės bei siuntėjo duomenų buvo matyti, jog el. laiškas yra susijęs su D. K. Komisijai pateikto skundo nagrinėjimu (2 t., b. l. 5). Be to, nors pareiškėjas kartu su skundu apylinkės teismui pateikė minėto el. laiško ekrano nuotrauką, iš jos nėra matyti, kuriame el. pašto dėžutės aplanke yra užfiksuotas Komisijos el. laiškas.
14. Papildomai pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, kad pagrįstai tikėjosi, kad Komisija skundą nagrinės apie vieną mėnesį, kaip tai numatyta IAGNTĮ 12 straipsnio 1 dalyje, šiame kontekste yra sutiktina su žemesniojo teismo išvadomis, jog įstatyme nurodytas 20 darbo dienų terminas yra iš esmės maksimalus įmanomas skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas, kuris savaime nereiškia, jog Komisija pareiškėjo skundo negalėjo išnagrinėti anksčiau. Pareiškėjas, žinodamas, kokie yra skundo nagrinėjimo terminai, turėjo pareigą tikrinti savo el. pašto dėžutę (kurią nurodė teikdamas skundą Komisija) bei E. pristatymo dėžutę, o laiku ir iš tikrųjų negavęs Komisijos sprendimo, jis turėjo visas galimybes papildomai kreiptis į Komisiją dėl pradėto proceso. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo skundą Komisija gavo 2025 m. kovo 31 d., taigi šio skundo išnagrinėjimo terminas baigėsi 2025 m. balandžio 29 d., tačiau pareiškėjas į Komisiją dėl skundo išnagrinėjimo rezultato kreipėsi tik 2025 m. gegužės 12 d., t. y. po 9 darbo dienų.
15. Vertinant pareiškėjo veiksmus tiek pagal ANK, tiek pagal IAGNTĮ nuostatas, pastebėtina, kad D. K. praleidęs tiek ANK numatytą 20 kalendorinių dienų apskundimo terminą, tiek IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta vieno mėnesio apskundimo terminą: 20 kalendorinių dienų terminas yra praleistas 19 dienų, o vieno mėnesio – 9 dienomis. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, tinkamai domėjosi savo pradėtu procesu ir laiku naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tai, jog D. K., praėjus pakankamam laiko tarpui, nusprendė kreiptis į Komisiją ir pasitikslinti dėl jo skundo nagrinėjimo eigos, ir po to rado jam prieš daugiau nei mėnesį išsiųstą sprendimą savo el. pašto dėžutėje, savaime nereiškia, jog jis atitinka pakankamai rūpestingo ir atidaus asmens standarto. Spręstina, jog priede prie D. K. atskirojo skundo esantys duomenys dėl bandymo pasisavinti jo el. pašto dėžutę iš esmės nepagrindžia atskirojo skundo argumentų, jog net nebandydamas patikrinti, ar savo el. pašte nėra gavęs jam valstybinės institucijos siųsto laiško, jis bandė apsaugoti savo asmens duomenis, taip pat vėliau patyrė realų bandymą pasisavinti jam priklausančias el. ryšių priemones.
16. Pirmiau aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog D. K. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus bei sprendimus, tačiau pats nesielgė atidžiai. Dėl to vertintina, kad pareiškėjas, nepriklausomai nuo to, ar yra išreiškęs pageidavimą gauti aktualius procesinius dokumentus vienu ar kitu el. būdu, turi bendro pobūdžio pareigą užtikrinti, kad visi jo valstybės informacinėse sistemose (registruose) nurodyti duomenys yra teisingi bei jais yra įmanoma susisiekti su pareiškėju. Tai, kad D. K. tinkamai nevykdė šios pareigos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimo paduoti. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą, pagrįstą laikotarpį.
17. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo dėl Institucijos sprendimo padavimo termino bei atsisakė priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, kadangi terminas buvo praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, priklausančių išimtinai nuo D. K. veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.