- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-313-462/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01793-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla
- Nukentėjusysis
- J. F.
- Nuteistasis
- T. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str., nuteistajam T. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.
Iš T. M. priteista 33,97 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, 524,45 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei 181,85 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. F..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2016 m. sausio 9 d., apie 16.30 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos mieste, prie šiukšlių konteinerių sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinio skruosto – nosies sritį J. F., dėl ko ji patyrė veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, muštine žaizda nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimą, kas sukėlė J. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. M. nesunkiai sužalojo J. F..
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. F. apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo išreikšti savo nuomonę dėl teisėjo Eugenijaus Antanausko elgesio teismo posėdžio metu; išreikšti savo nuomonę dėl prokurorės Vidos Kaubrvtės 2016 m. gegužės 10 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo; pašalinti nuteistojo T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.; T. M. paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 180 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; įpareigoti T. M. per tą laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą; nemažinti nuteistajam paskirtos bausmės vienu trečdaliu; padidinti neturtinės žalos dydį iki 2 000 Eur; iš mobiliojo ryšio operatoriaus Tele2 pareikalauti T. M. ir E. J. telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių išklotinių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas grubiai pažeidė apeliantės teises, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 29 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 str., 238 str., Teisėjų etikos kodekso 6 str.,7 str., 14 str., 15 str. Pirmosios instancijos teismo teisėjas iš apeliantės pateiktų penkių prašymų tenkino tik vieną – susipažinti su bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismo teisėjas sąmoningai netenkino apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo, atmesdamas prašymą nesurašė motyvuotos nutarties, tokiais veiksmais akivaizdžiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 238 str. 1 d. reikalavimus. Tai rodo, kad teisėjas buvo šališkas ir neobjektyvus. Teisėjas taip pat nesuteikė nukentėjusiajai teisės duoti parodymus bei nepriėmė jos pateiktų įrodymų.
Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Nuteistasis T. M. rodė nepagarbą aplinkai, elgėsi įžūliai, kumščiu smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, ir, naudodamas smurtą viešoje vietoje, pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors pašaliniai žmonės nematė, kaip T. M. užpuolė nukentėjusiąją, tačiau matė jos sukruvintą veidą.
Apeliaciniame skunde sutinkama su prokurorės ir teisėjo teiginiais, kad T. M. prisipažino tą, kas jam yra inkriminuota kaltinamajame akte. Tačiau ne ikiteisminio tyrimo metu ar teismo posėdžio metu jis nepasakė, kad prisipažįsta padaręs J. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavęs jai tris smūgius kumščiu į veidą, taip pat nepasakė, kad padarė labai blogai, kad pasišalino iš įvykio vietos, neiškvietė greitosios pagalbos, pats nesuteikė pagalbos ir jam labai gėda dėl to bei jis atsiprašo. Todėl, apeliantės nuomone, nuteistajam T. M. nebuvo galima taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatų ir skirtą bausmę sumažinti trečdaliu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. M. paskyrė per švelnią bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad jis baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos trikdymo. Be to, negalima daryti išvados, kad nuteistasis T. M. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes jis kritiškai savo elgesio nevertino, ikiteisminio tyrimo metu iškart nepripažino savo kaltės, melavo, stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiosios neatsiprašė, o prisipažino tik priremtas surinktų įrodymų. Vertintina ir ta aplinkybė, kad nuteistojo elgesys užpuolimo metu buvo žiaurus. Dėl šių aplinkybių apeliantė nesutinka su pripažinta nuteistojo T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimu nuo 3 000 Eur iki 1 000 Eur. Nurodoma, kad nuteistasis T. M. yra jaunas žmogus, turi nuolatinį darbą, be to, prie šeimos biudžeto gali prisidėti ir jo sugyventinė. Apeliantė išreiškia poziciją, kad neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti padidintas iki 2 000 Eur.
Apeliantės nuomone, baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. dėl melagingų parodymų davimo turėtų būti patraukta ir nuteistojo T. M. sugyventinė E. J., nes ji ikiteisminio tyrimo metu, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog 2016-01-09 apie 12 val. su T. M. ir dukrele išvažiavo pas jo mamą B. M. ir ten prabuvo visą dieną iki pat vakaro.
Teismo posėdyje nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas bei prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos dalyviais nagrinėjimo teisme metu būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Teismo šališkumas negali būti vertinamas pagal tai, kokią dalį proceso dalyvio prašymų teismas atmetė ir kokią dalį tenkino.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 str. numato, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Iš pateikto reglamentavimo matyti, kad ne visais atvejais baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas dėl proceso dalyvių prašymų priima rašytines nutartis – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato ir protokolines nutartis, todėl apeliantės skundo motyvai dėl nutarties nesurašymo atmestini kaip nepagrįsti.
Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam T. M. turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius (kasacinė byla Nr. 2K-238-699/2016). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. M. tiek pirmosios apklauso įtariamuoju metu (2016-01-27), tiek atliekant jo ir nukentėjusiosios J. F. akistatą (2016-02-25) tvirtino, kad įvykio dieną (2016-01-09) nuo 12.00 val. iki 20.00 val. su savo žmona E. J. ir vaiku buvo pas savo motiną B. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 1, b. l. 113, 117). Ir tik ikiteisminio tyrimo subjektams atlikus T. M. ir E. J. mobilaus ryšio telefonų numerių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS išklotinių analizę, veikimo zonų analizę ir nustačius, kad telefonai 16.30.57 val. veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio Tele2 GSM bokšto veikimo zonoje (t. 1, b. l. 106), nuteistasis T. M. 2016-04-21 įtariamojo apklausos metu prisipažino naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. F. (t. 1, b. l. 128), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. M. prisipažino ne laisva valia, kritiškai vertindamas savo poelgį, o dėl surinktų įrodymų, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistajam T. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę padarė teisės taikymo klaidą.
Nors ir nustačius, jog nuteistajam T. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta nepagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. M. anksčiau neteistas ir jam paskirta šiek tiek švelnesnė bausmė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, griežtinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrindo nėra. Apeliantė skunde teisingai nurodo, jog T. M. yra baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d., tačiau ši informacija nėra pakankama nuspręsti, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo yra ypatingai linkęs pažeidinėti įstatymus, ir dėl to sunkinti jo teisinę padėtį. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kad nuteistajam T. M. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kaip matyti, baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, jei byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatomis ir nuteistajam T. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai J. F. iš nuteistojo T. M. priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido sumušimu su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, muštine žaizda nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimu, yra aiškiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur. Bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1 158,48 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2 027,34 Eur). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, taip pat pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytą aplinkybę dėl tarp nukentėjusiosios bei nuteistojo šeimos vykstančių nuolatinių tarpusavio konfliktų, laikytina, kad teismo nustatytas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi civilinės teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reguliuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, bei formuojamos teismų praktikos panašiose bylose.
Iš nagrinėjamo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusioji nesutinka su 2016 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. bei 2016 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą E. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2016 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį atmesti pareiškėjos J. F. skundą, o 2016 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį atmesti pareiškėjos J. F. skundą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VI dalis, reglamentuojanti bylų procesą apeliacinės instancijos teisme pagal apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių, nenumato galimybės apeliaciniame procese tikrinti įsiteisėjusių prokurorų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių apeliantės skundo motyvų nepasisako.
Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (2 t., b.l. 86). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
nukentėjusiosios J. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendyje pripažintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytą nuteistojo T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.