Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei, nukentėjusiajai J. F., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) - jūreiviu, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis, 2016 m. sausio 9 d., apie 16.30 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos mieste, prie šiukšlių konteinerių sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę skruosto – nosies sritį J. F., ko pasekoje ji patyrė veido sumušimą su poodinėmis kraujosrūvomis abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, muštine žaizda nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimą, kas sukėlė J. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. M. nesunkiai sužalojo J. F..

Pagal jam pareikštą kaltinimą T. M. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis visiškai sutinka su jam pareikštu kaltinimu. J. F. yra buvusi jo kaimynė. Eilę metų ji konfliktavo su juo ir jo šeima. Paskutinį kartą jis atrado padegtas savo duris. Nors ir nematė, kas jas padegė, tai galėjo padaryti tik kaimynė J. F.. Kai kaltinime nurodytu metu prie šiūkšlių konteinerių jis susitiko J. F., nesusilaikė ir kartą kumščiu trinktelėjo jai per veidą. Dėl šio poelgio nuoširdžiai gailisi, bandė atsiprašytiu nukentėjusiosios, tačiau pastaroji į jokias kalbas neina. Jis pripažįsta, kad padarė labai negerai, todėl sutinka atlyginti ieškinius dėl turtinės žalos, kurie pagrįsti įrodymais. Taip pat sutinka atlyginti kokią tai dalį ir neturtinės žalos, tačiau mano, kad J. F. pareikštas ieškinys yra aiškiai per didelis, nes ji pati specialiai provokuoja tokias situacijas, o po to bando gauti iš to naudos. Šiuo metu jis išsikraustė gyventi į kitą namą. Jokių konfliktų ir įtampų naujoje gyvenamojoje vietoje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, kur jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji 2016-01-09, apie 16.30 val., išėjo iš savo namų (duomenys neskelbtini), ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, nes ten stovi šiukšlių konteineriai. Išmetė šiukšles ir apsisukusi norėjo eiti į parduotuvę. Tuo metu prie jos priėjo kaimynas T. M., kuris sudavė jai kumščiu vieną smūgį į nosį. Po suduoto smūgio iš nosies pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Prieš suduodamas smūgį T. M. nieko nesakė, o po pirmo smūgio pasakė, kad čia tu viską padarei, bet nieko nepaaiškino. Po to jis kumščiu sudavė dar vieną smūgį į kaktos sritį, netoli akių. Po jo sekė dar trečias smūgis, kuris taip pat buvo suduotas kumščiu į nosį. Po to kaltinamasis nubėgo link automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo ir išvažiavo. Tik jam pasišalinus, privažiavo automobilis, ir iš jo išlipęs vyriškis iškvietė medikus ir policiją. Kodėl T. M. sudavė smūgius į veido sritį, negali pasakyti. Jis yra kaimynas, bet su juo nesugyvena, jau ne kartą yra turėję tarpusavio konfliktų, tačiau nė karto jis nesimušė. Dėl suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, pati dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus ir pasidarė ekspertizę (b.l. 13-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 44/2016(03) nurodyta, kad J. F. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžimu, muštine žaizda nosies nugarėlės dešinėje. Minimus sužalojimus J. F. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus vaidą kietais bukais daiktais. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, J. F. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr.pG551/2016(03) nurodyta, kad J. F. veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, muštine žaizda nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimu galėjo gautis bukos traumos pasekoje, paveikus dešinio skruosto-nosies sritį kietu buku daiktu, tikimiausia, suduodant smūgį kumščiu. Neįtikima, kad nustatytą veido sužalojimą J. F. būtų patyrusi griūdama ar atsitrenkdama. Nustatytą veido sužalojimą J. F. galėjo patirti ir vieno traumuojančio poveikio į dešinio skruosto-nosies sritį pasekoje (b.l. 35-36).

Liudytojas K. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016 m. pradžioje išėjo iš namų, tada gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į kiemą ir išgirdo, kad kažkur moteris garsiai rusiškai šaukia "Iškvieskit policiją". Išvažiavęs iš kiemo ir važiuodamas link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės pro šiukšlių konteinerius, kurie yra tarp 22 ir 22A namų, pamatė ten stovinčią moterį, kuriai iš nosies bėgo kraujas. Pagalvojo, kad tikriausiai tai ji ir šaukė. Sustojęs ties moterimi, išlipo iš automobilio ir iš karto iškvietė policiją. Moteris dar bandė kažką aiškinti, bet ji kalbėjo rusiškai, o jis rusiškai nekalba, tai nieko nesuprato. Po kurio laiko stovint prie moters, pro šalį ėjo dar vyras su moterimi, jie taip pat sustojo. Jie moteriai, kuriai bėgo kraujas, padavė servetėlę, o jis tuo metu sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, jie visi liko stovėti. Paties įvykio nematė, tik po to iškvietė policiją (b.l. 65).

Liudytoja E. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su kaimyne J. F. nesugyvena jau seniai ir ne kartą dėl jos kreipėsi į policiją. Ji nuolat juos užgaulioja, gadina buto duris, triukšmauja. Tačiau niekada T. M. nėra prieš ją pakėlęs rankos. J. F. dažnai išgėrinėja ir tada pradeda prie jų kabinėtis, ji yra konfliktiškas žmogus. Yra pareiškimą parašiusi, kad J. F. buvo padegusi duris, ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat buvo rašytas pareiškimas, kad ji buvo apmėčiusi su buteliais, akmenimis (b.l. 70).

2016-04-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK Kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio tyrėjos R. P. tarnybinis pranešimas dėl išklotinių analizės, kuriame nurodyta, kad atlikus T. M. ir E. J. mobilaus ryšio telefonų numerių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS išklotinių analizę, veikimo zonų analizę, nustatyta, kad telefonai 16.30.57 val. veikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 26 esančio Tele2 GSM bokšto veikimo zonoje (b.l. 106).

Tokiu būdu kaltinamojo T. M. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais, kur jis pripažįsta sužalojęs nukentėjusąją, bei aukščiau aptartų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

T. M. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1d., kadangi jis, tyčiniais veiksmais, pavartodamas smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nesunkiai ją sužalojo.

T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam T. M. pareiškė 33,97 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl J. F. gydymo paslaugų (b.l. 39-47).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 524,45 eurų dydžio žalos atlyginimo (b.l. 187-199).

Šie civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti T. M. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini pilnai. T. M. šių ieškinių dydžio neginčija.

Nukentėjusioji J. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 181,85 eurų dydžio turtinės ir 3000 eurų dydžio neturtinės žalos (b.l. 19-25).

Nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta turtinė žala susideda iš negautos atlyginimo dalies, už valstybinės teismo medicinos tarnybos paslaugas ir už vaistus gydymui. Šis nukentėjusiosios reiikalavimas pagrįstas, įrodytas T. M. kaltės įrodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji J. F. dėl jai nusikaltimo metu padarytų sužalojimų kentė fizinį, psichologinį skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas) padaryta kaltinamojo T. M. tyčine nusikalstama veika, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė didelės žalos nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nekėlė grėsmės gyvybei. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas tyčia. Atsižvelgtina į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas, o taip pat ir į nukentėjusiosios elgesį kaltinamojo bei jo šeimos atžvilgiu (vykstančius pastovaus pobūdžio tarpusavio konfliktus). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad J. F. prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijų. Todėl, siekiant nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis mažintinas. Laikytina, jog protingas, logiškai pagrįstas neturtinės žalos dydis, kuris šiuo nagrinėjamu atveju priteistinas iš kaltinamojo T. M. nukentėjusiosios naudai - 1000 Eur.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę. T. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau jis įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką prieš už save silpnesnį asmenį. T. M., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti ji laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 64¹str., nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš T. M. 33,97 eurus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai;

Priteisti iš T. M. 524,45 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai;

Priteisti iš T. M. 181,85 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. F. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.