Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-79-404/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-23
Bylos Nr.
1-79-404/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19587-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Civilinis ieškovas
D. V.
Kaltinamasis
H. B.
Advokatai
Marina Saveljeva, Irmantas Balčiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-79-404/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19587-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.14.2.; 2.1.15.3.3.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 23 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis,sekretoriaujant Vilijai Budrikienei, Daivai Žvinklienei,dalyvaujant prokurorams Ligitai Barauskienei, Renatui Milašiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. V. (B.),kaltinamajam H. B., jo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. gegužės 30 d., apie 9.45 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, kaltinamasis H. B. tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė prie stalo sėdėjusiai savo seseriai D. B. pataikydamas į kairės pusės galvos veido sritį, taip nukentėjusiajai D. B. sukėlė fizinį skausmą kairėje ausyje, padarė poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis H. B. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su tėvu po mamos mirties gyveno kartu. Tą dieną kai grįžo iš darbo buvo sesė, matė, kad ji tvarkėsi, jis nuėjo pas tėvą. Po to išėjo darbuotis, kai grįžo kalbėjosi su tėvu, tada įpuolė sesė ir pradėjo priekaištauti kodėl jis neprižiūri tėvo, jį vadinti „visokiais“ žodžiais. Po to jis vėl išėjo darbuotis, kai grįžo sesė nieko nebesakė, visi nuėjo miegoti. Ryte sesė vėl pradėjo jį kolioti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, sesuo jį pradėjo įžeidinėti vadindama „pyderu“, „tave per subinę kruša“, pasižiūrėk į savo pilvą, todėl už tuos „piderastinimus“, „gaidinimus“ ir sudavė jai į dešinę veido pusę su delnu, pataikė į ausį. Po to sesuo dar jį provokavo sakydama „dėk pideraste“, filmuodama ir kartodama „ateik, dėk dar pyderi“, bet jis nieko jai nebedarė. Tas žodinis konfliktas vyko virtuvėje, sesė sėdėjo prie stalo tiesiai prieš jį, mojavo rankomis, jis buvo priėjęs prie pat jos, manė, kad ji pirma jam trenks. Po to įvykio jis išvažiavo. Jų tarpusavio nesutarimai tęsiasi jau daug metų, toks sesers elgesys jį išprovokavo taip pasielgti. Tas jo smūgis nebuvo labai stiprus, toks iš apačios į viršų, net jos plaukai pakilo nuo kliudymo ranka. Su nukentėjusiosios ieškiniu nesutinka visiškai, nes nukentėjusioji nori pasipinigauti. Gailisi, kad taip išėjo. Prašė jo atžvilgiu taikyti laidavimą arba jo veiką pripažinti mažareikšme ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. (B.) teisme parodė, kad parodymus jau yra davusi anksčiau teisme, todėl neturi ką papildyti.

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d., buvo pagarsinti nukentėjusiosios duoti parodymai 2024-02-21 vykusio teisiamojo posėdžio metu (T. 2., b. l. 134-136).

Po pagarsintų parodymų nukentėjusioji D. V. (B.) papildomai parodė, kad tada ji buvo užspeista į kampą, priešais ją sėdėjo tėvas, atėjęs brolis jai sėdinčiai trenkė, ji nemojavo rankomis. Jei būtų stovėjusi, būtų nukritusi nuo jai suduoto stipraus ir netikėto smūgio, trenkė su ranka į skruostą ir į ausį. Po suduoto smūgio ji nusprendė kviesti policiją, dar ir tėvas sakė „H., ką darai“. Prašė ieškinį patenkinti, nes jai buvo padaryta neturtinė žala dėl jaučiamo pastovaus nerimo, patirtos emocinės depresijos, kankinančios nemigos, sumažėjusios bendravimo galimybės, psichologinės pagalbos poreikio.

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d., buvo pagarsinti eksperto R. P. duoti parodymai 2024-03-14 vykusio teisiamojo posėdžio metu (T. 2., b. l. 154-155), iš kurių matyti, kad suduodant smūgį delnu, delnas dengia ausį, nykštys yra akies lygmenyje, galėjo taip būti, kad vieno poveikio metu nukentėjusioji galėjo patirti ir akies sužalojimą. Po bet kokio poveikio į odos sritį žmogus patiria vienokio ar kitokio stiprumo skausmą. Hematomos atsiradimas gali būti nuo įvairaus smūginio poveikio, yra trapesnės kraujagyslės, kurioms reikia mažesnio jėgos lygio, kad jos plyštų, daugumos moterų kraujagyslės yra trapesnės negu vyrų.

Teisiamojo posėdžio metu pakartotinai buvo perklausytas garso įrašas, kurį ikiteisminio tyrimo metu pateikė nukentėjusioji D. B.. Pokalbio metu nukentėjusioji prašė tėvo paliudyti apie prieš ją pavartotą smurtą, tačiau pastarasis nesutiko.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškė apie įvykį, kad 2023-05-30, apie 09.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, jos brolis H. B. ranka vieną kartą trenkė jai į veido kairės pusės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo dėl tokių jo veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apklausos metu pareiškėja D. B.parodė, kad 2023-05-29, apie 12.00 val., atvyko aplankyti tėtį J. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), padėti susitvarkyti. Apie 18.00 val. vakare pas tėtį taip pat atvažiavo jos brolis H. B., kuris pasiliko pernakvoti. Vakaro eigoje tarp jos ir brolio kilo žodinis konfliktas, kadangi ji jam papasakojo, kad tėtis skundžiasi pėdų skausmais, yra įaugę kojų nagai, o jis ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, nurodinėti, kad ji jam neaiškintų. Po konflikto ji išėjo į kitą kambarį ir daugiau su juo nebendravo. 2023-05-30, apie 09.45 val., ji su tėčiu pusryčiavo virtuvės kambaryje ir į kambarį įėjo įniršęs jos brolis, bendravo su tėčiu dėl kažkokių kažkieno neteisingai suvirintų technikos detalių. Tada atsisukęs į ją pradėjo priekaištauti, kad ji kaip erkė prie tėvų, visą gyvenimą naudojosi jais ir pradėjo vėl vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji pradėjo priekaištauti broliui dėl nederamo elgesio, paaiškino, kad „taip elgiasi tik piderastai“. Po tokių jos žodžių jis pareiškė, kad trenks jai. Jai pasakius trenk, jis priėjo prie jos ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į kairės pusės veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą, apsvaigo galva, užgulė kairė ausis. Po tokio elgesio ji jam paaiškino, kad kviečia policijos pareigūnus, o jis jai atsakė „kviesk“, kieme į prie automobilio prikabintą priekabą susikrovė detales ir pasišalino. Ji su broliu nebendrauja apie 20 metų, jokių artimų ryšių nepalaiko. Jos nuomone jo tokį elgesį iššaukia tai, kad po mamos mirties ji pradėjo dažniau lankytis pas tėtį, kadangi nori jam padėti, o brolis vis priekaištauja ir nesutarimai atsiranda dėl turto. Anksčiau tarp jos ir brolio nėra buvę smurto atvejų. Su broliu H. B. ji nesitaikys ir pageidauja, kad brolis prie jos nesiartintų. Pozicija dėl civilinio ieškinio jai išaiškinta, yra supažindinta su BPK 112 str., civilinį ieškinį reikš tolimesnėje tyrimo eigoje.

Įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), vieno aukšto medinis namas, su veranda, įėjimas į namą iš kiemo pusės. Pro medines duris patenkama į verandą, pasukus į dešinę pusę pro medines duris iš verandos patenkama į koridorių, iš koridoriaus einant tiesiai patenkama į virtuvės kambarį, kur ir yra įvykio vieta. Virtuvės kambarys apstatytas baldais, ant jų sudėti įvairūs daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą girtavimo ar grumtynių požymių nesimato. Aplinka tvarkinga, daiktai neišvartyti, nesugadinti. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Pridedamos foto lentelės (T. 1., b. I. 10-13, 21-24).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, apžiūrėjus D. B. ant kairės veido pusės skruosto matomas patinimas, o virš kairės akies, ant viršutinio voko matoma kraujosruva – mėlynė ir patinimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų ant D. B. kūno nerasta. Prie apžiūros pridedamos foto lentelės (T. 1., b. I. 28-30, 32-33).

Iš duomenų alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale matyti, kad 2023-05-30, 10.30 val., D. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nustatytas 0,00 promilių blaivumas (T. 1., b. I. 45-47).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK RS vyresniojo tyrėjo R. T. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje įvykio aplinkybių matyti, kad 2023-05-30, apie 09:55 val., gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, pranešėjai prieš kelias minutes ranka į veidą trenkė brolis. Brolis pasišalino iš namų su a/m Volvo, v/n ??? (duomenys neskelbtini). Vaikų nėra. GMP atsisako. Pranešėja laukia vietoje. Nuvykus minėtu adresu lauke pasitiko akivaizdžiai blaivi pranešėja D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., jai alkotesteriu nustatytas 0,00 promilių. Taip pat namuose buvo ir akivaizdžiai blaivus pranešėjos tėvas J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aiškinantis įvykio aplinkybes pranešėja nurodė, kad atvažiavo pas savo tėvo į namus adresu (duomenys neskelbtini), 2023-05-29 vakare, tikslaus laiko nenurodė, namuose buvo ir jos brolis H. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo nesutaria ir pastoviai konfliktuoja, konfliktai vyksta apie 20 metų, tarpusavyje nebendrauja, tik susitinka tada kai abu atvažiuoja pas tėvo jam padėti, nes šis po motinos mirties gyvena vienas ir jie kartu su broliu juo rūpinasi ir prižiūri jį. Taip pat pranešėja nurodė, kad 2023-05-30, apie 09.45 val., tėvo namuose, tarp jos ir jos brolio kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, jai sėdint virtuvės kambaryje prie stalo, H. B. priėjo prie jos sėdinčios ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į kairės pusės veido sritį taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Ant jos veido matėsi sužalojimai – patinimas, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, bei patinęs kairės pusės skruostas. Medikų pagalbos atsisakė, teigė, kad kai važiuos į namus pati kreipsis į (duomenys neskelbtini) r. sav. ligoninės priėmimo skyrių. Pastaroji teigė, kad po viso įvykusio konflikto jos brolis iš tėvo namų pasišalino, kur šiuo metu gali būti nežino. Dėl smurto artimoje aplinkoje pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Aiškinantis visas įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad kai įvyko konfliktas tarp sesers ir brolio, virtuvės kambaryje tuo metu buvo ir jų tėvas J. B., kuris yra senyvo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, asmuo neapklaustas, nes buvo susijaudinęs, tačiau šis teigė, kad įvykusį žodinį konfliktą tarp D. ir H. girdėjo, tačiau kas paskui tarp jų įvyko šis nurodė, kad nematė ir jokių parodymų nei prieš sūnų, nei prieš dukrą neduos. Minėjo kad jie tarpusavyje daug metų konfliktuoja, abu yra ūmaus būdo ir galimai pykstasi dėl turo. Įvykis filmuotas body kameromis. 2023-05-30, apie 15:11 val., gautas pranešimas (0123000307037), kad į (duomenys neskelbtini) r. sav. ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai po apžiūros diagnozuota akies sumušimas, po apžiūros išleista gydytis ambulatoriškai (T. 1., b. I. 48-50).

Iš duomenų BIRT ataskaitų žiūryklėje matyti, kad 2023-06-19 prie ikiteisminio tyrimo yra pridėta pirminė informaciją apie įvykį, kurio pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19587-23, pagal LR BK 140 str. 2 d., kuris registruotas policijos registruojamų įvykių registre, kurio ROIK 0123000306296 (T. 1., b. I. 52-55).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausomas Bendro pagalbos centro skambučio įrašas. Skambučio ID (duomenys neskelbtini) skambučio pradžia: 2023-05-30 09:50:38. Bendras pagalbos centras: Vienas vienas du. D. B.: Laba diena. Bendras pagalbos centras: Laba diena. D. B.: Dabar yra tokia situaciją aš esu pas tėvus atvažiavusi, tėvukas yra vienas ir mane brolis nu jis užmetė į snukį. Bendras pagalbos centras: O gatvėje kokioje jūs dabar esate, rajonas? D. B.: Kaip pa... (duomenys neskelbtini) rajonas yra (duomenys neskelbtini), nu dabar jis išvažiuoja jau. Bendras pagalbos centras: Pasišalino brolis ? D. B.: Taip išvažiuoja. Gavau antausį... Bendras pagalbos centras: Čia (duomenys neskelbtini). D. B.: Nesenai mamytė yra mirus, aš atvažiavau tipo aš išgraibiau stalčius kažką ir jis mane užsipuolė. Bendras pagalbos centras: Supratau pone, bet dabar tiksliname adresą (duomenys neskelbtini) kaimas ar (duomenys neskelbtini) miestelis? D. B.: (duomenys neskelbtini) ten , nu kaimas, skaitosi, ir ten, kaip čia (duomenys neskelbtini) kaimas yra. Bendras pagalbos centras: (duomenys neskelbtini) kaimas ? Ar ne. D. B.: Taip. (duomenys neskelbtini). Bendras pagalbos centras: Nuosavas privatus namas ? D. B.: Taip. Ir jisai dabar išvažiuoja. Bendras pagalbos centras: Kada trenkė? D. B.: Jau su mašina, išvažiuoja. Žodžiu atvykęs ten buvo VOLVO koks ten jo automobilis yra. Bendras pagalbos centras: Gal matot valstybinius ? D. B.: Neatsimenu, (duomenys neskelbtini) yra numeris o ten raidžių neatsimenu. Bendras pagalbos centras: Ranka trenkė? Taip? D. B.: Taip taip. Bendras pagalbos centras: Greitoji yra reikalinga jum ? D. B.: Ne, nu taip... Bendras pagalbos centras: Nekraujuoja, gerai jaučiatės? D. B.: Ne , ne, į veidą trenkė ir viskas. Bendras pagalbos centras: Vaikų nepilnamečių yra namuose ? D. B.: Ne. Bendras pagalbos centras: Jūsų vardas pavardė. D. B.: D. B.. Bendras pagalbos centras: Informuojame pareigūnus, turėkite telefoną laukite namuose, gerai. D. B.: Gerai. Bendras pagalbos centras: Viso gero (T. 1., b. I. 56-58).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 30 min., vaizdo įrašas apžiūrimas peržiūrint vaizdo įrašo medžiagą: (2.38 min.,) D. B. : Sėdėjau prie stalo galo mane iškoliojo visaip, sakau nu ir kas taip elgiasi, elgiasi tik piderastai, sakau taip elgiasi kaip tu sakau a tu brolis man esi. Jis išėjo laukan čia aš tau, kai pisiu į snukį žodžiu tai sakau, nu dėk man į tą snukį priėjo trenkti man nu dabar aš ta ausim zvimbia man ta ausis visa. Pareigūnė: O tai kaip su ranka jis sudaužė? D. B.: Su ranka, jo trenkė į snukį apsvaigo ir galva tiesiog, gerai kad sėdėjau, bučiau... Pareigūnė: Čia kur matau, čia tas patinimas.. D. B.: Tai čia dabar ir trenkė nu sakau visa ausis visa čia man yra zvimbia ausis, aš ta ausimi telefonu kai šnekėjau aš negirdžiu su ausim... dabar cyp. Pareigūnė: O su ranką jisai trenkė, vieną kartą? D. B.: Su ranka jo jo... Pareigūnė: Lauke čia kažkur? D. B.: Čia sakau sėdėjau prie stalo, aš kad būčiau matomai stovėjusi gal ir nuvirtus. Pareigūnė: Ar tai kai jūs sėdėjote jums ir trenkė? D. B.: Taip taip taip. Pareigūnė: Ir kas paskui, išėjo į lauką uns? D. B.: jo ir išbėgo jis į lauką, išsigando tikriausiai , paskui šoko į mašiną jis kažkur važiuoja kažką remontuoti į (duomenys neskelbtini), kažkur išvažiavo, kažkokią tai nežinau kažkokią detalę ką jis čia remontuoja išbėgo jisai. Tai sakau ko tu bėgi sakau išsikviečiam policiją, pasišnekam. Sakau ko tu bėgi, įšoko į mašiną, išlėkė. Pareigūnas: Medikų pagalba reikalinga yra? D. B.: Nu nežinau aš važiuosiu vis tiek dabar Tėveliui biški užuolaidas skalbsiu, sutvarkysiu aš pati nuvažiuosiu į... (4.27 min.) Pareigūnė: O tėvukas ar matė, ką nors ar nematė? D. B.: Nu šalip priešais sėdėjo jisai. Pareigūnė: Ar jus ką nors matėt? Tėtis: Juk vedu su dukterimi prie stalo valgėm ir susibaru... D. B.: Nesakykit širdis anam jam. Girdisi fone tėčio žodžiai: Valgant ana tykšt. (06.05 min.,) Girdisi įrašo fone, kad pareigūnė tėčio klausia: Ar jūsų neskriaudžia, jūsų nemuša sūnus? Tėtis: Kaip, kaip. D. B.: Ar tavęs nemuša klausia. Tėtis: ne... man ni žodžio... Kad dukteriai teikšt su ronka ir pats išbėgo. (07.03 min.) Pareigūnas: Dabar jeigu galite, kažkur toj vietoje ramiai atsistokite, aš noriu jūsų sužalojimus nufotografuoti, nes yra matos. D. B.: Ar matosi? Pareigūnas: Matosi biški. Pareigūnas: Yra virš kairės akies pamėlynavimas. D. B.: Ne į tą šoną tiktai ne... (21.46 min.) Pareigūnė: Čia virtuvėlėje buvo ane viskas? D. B.: Virtuvėje jo jo... Tėvukas pusryčiavo, aš kavą gėriau atsisėdusi ir nu jisai vakar man čia kaip sakyti jau tokias biški. (25.01 min.) Pareigūnas: Ar jūs po to smūgiaus iš karto iškarto skambinote bendruoju pagalbos numeriu ? D. B.: Nu jo gal minutė dvi praėjo aš kaip sakyti biški nu kaip sakyti ir susiorientuoti reikėjo ir. Pareigūnas: Netikėta buvo? D. B.: Ne nu aš nežinau. Manes nėra buvę tėvai mušę gyvenime, nesu buvus gavus mušti, kaip sakyti aš iš tėvų tais laikais dar biški užšveizdavo į užpakali ar kažkaip, aš iš tėvų nesu gavus, o čia dabar brolis. Iš svetimo gal gali tikėtis kažkaip, nežinau aš nesu gavus, kad mane kažkas muštų ar baladotų aš. (26. 12 min.) Pareigūnas: Į kairę pusę veido ane sritį? D. B.: Jo. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra (T. 1., b. I. 59-62).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausomas D. B. pateiktas garso įrašas, pokalbis su tėvu J. B.. Ant įrašo data nurodyta 2023-06-01. Įrašo trukmės 25.29 min.: 04.18 min., D. B.: Nu vo ką barėmės H. ir prikišo, kad aš užgrobiau, užgrobiau jūsų butą, pagrobiau nu. J. B.: Kon uns gal sakyti. D. B.: Nu gal, negal, uns tep saka. J. B.: O kam sakė, kam. D. B.: Nu čia ka šnekėjomės, tuo syki kai uns muni koliojo. J. B.: O jezus marija. D. B.: Nu va, nu tu pats ir mate, kaip uns man priėjęs trenkė, juk mate pats nu. J. B.: Nu kaip uns tep gyvatė puole. D. B.: Nu kaip uns nepuls, juk uns mustas ir tavim stumda, tai kudie tu saka, kad tu bija, kad uns tavim pasmauks, tai uns mustas tavim stumda, ka aš nesu. J. B.: ja ja. D. B.: Nu vo, tai ko tu bija būti, tai ko tu bija buti sav numus. J. B.: Kap bus tep. D. B.: Nu vat matai, kaip esi pasidirbęs, vot kaip esi pasidirbęs. J. B.: Kap bus tep, ilga nebe gyvensu. D. B.: O kudie tu nebe gyvensi, juk tu gali gyventi. J. B.: Nebrek man nieko. 11.38 min., D. B.: Tu į daba bija pasakyti, kad tu mate, kad uns uždaužė mon į veidą, tu bija pasakyti. Tai ko tu bija, tu visa gyvenimą bija. J. B.: Papjaus muni. D. B.: O tai kudie uns tur tave papjauti? J. B.:Už ton kam saka. D. B.: O kudie tu teisybe sakysi. J. B.: Užmuš muni. D. B.: O tai kodėl ans tur tave užmušti? J. B.: Sakys o kuo tu rašas, kad aš daužiau kur. D. B.: Nu bet jeigu uns daužė uns, kaip vyrišks turėtu uns vyriškumą sava parodyti, kad iš tikrųjų daužė pasakyti, jeigu uns nepasakys, kad daužė uns yra piderastas, iškrypėlis uns yra. Aš ir teisme taip pasakysiu, kad uns yra iškrypėlis tada uns yra ligonis anam proto trūksta a tu ne mata, kaip jis vaikšta išsprogusiomis akim ar uns vaistus kokius ger aš nesuprantu. 20.06 min., D. B.: Ja tu mata, kad tava dukterį tava trobuo muš į tu negali, pasakyti nieka anam, tai kas tu per tėvas esi, teti ? Jegu tu negali teisme paliudyti, kad tavo, tu iš karta pasakei, pasilenkiau gėriau kava, juk tu šokai į trapą paskui , kaip uns man uždaužė. Juk tu viskon žina (T. 1., b. I. 64-66).

Iš D. B. papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2023-05-30 kai įvyko pradžioje žodinis konfliktas tarp jos ir jos brolio H. B., ji sėdėjo virtuvėje prie stalo. Sėdėjo virtuvėje ant kėdės, kuri buvo prie stalo ir prie kambaryje esančio lango, toji kėdė buvo padėta priešais įėjimą/išėjimą į virtuvę, kalbant apie tas duris, pro kurais įėjo jos brolis. O jos tėvas sėdėjo taipogi už stalo, tačiau prieš ją, ir nugara į tas virtuvės įėjimo/išėjimo duris, pro kurias atėjo jos brolis. Tuo metu kai jos brolis sudavė dešinės rankos delnu jai į kairės pusės veido sritį ji sėdėjo ant tos pačios kėdės kaip ir minėjo, savo priekine kūno dalimi atsisukusi į stalą, o jos brolis pripuolęs prie stalo krašto ir būdamas priešais ją, stovėdamas trenkė jai vieną kartą. Dėl suduoto smūgio ji patyrė labai didelį šoką, jai apsvaigo galva ir po suduoto smūgio ji juto labai didelį skausmą kairėje ausyje, jai tiesiog užgulė kairė ausis, o kai atvyko policijos pareigūnai jie jos apžiūros metu nurodė, kad jai yra patinusi ir akis (T. 1., b. I. 67-70).

Iš specialisto išvados Nr. G594/2023 (03) matyti, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje D. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. D. B. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (T. 1., b. I. 79).

Iš papildomos specialisto išvados pG984/2023 (03) matyti, kad: 1. Žmogaus galūnės, jų dalys priskiriamos kietų bukų daiktų kategorijai. 2. Delnas yra priskiriamas kietų bukų daiktų kategorijai bei turi atsikišusias dalis - pirštus, todėl tikėtina, kad medicininėje dokumentacijoje konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies aplinkoje susidarė rankos delno ar jo dalies poveikio pasėkoje. 3. Po patirto poveikio plyšus vienokio ar kitokio skersmens kraujagyslei, priklausomai nuo jos gylio odos paviršiaus atžvilgiu, kraujosruva susidaro nevienodai greitai, nevienodo dydžio. Jei kraujagyslė yra arčiau paviršiaus ir ji yra stambesnė, didelė tikimybė, kad ryškėti gali pradėti neužilgo ir po trauminio smūginio poveikio. Jeigu sužalotos kraujagyslės spindis yra mažesnis arba ji yra gilesniuose sluoksniuose, jai išryškėti odos paviršiuje reikės ilgesnio laiko tarpo, galimai paros ar dviejų. 4. Tyrimui nepateikta rašytinio pobūdžio dokumentacija, nurodanti, kad D. B. būtų linkusi save žaloti ranka ar rankomis bei kitais jai prieinamais daiktais. Tyrimui pateiktoje med. dokumentacijoje nėra užfiksuota individualių reljefinių ar kitokių sužalojimo požymių, kurie įgalintų pasisakyti apie žalojusį įrankį ar daiktą, jo individualias savybes. 5. Mažai tikėtina, kad kairės akies voko sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą, plokščią paviršių turintį daiktą, nes sužalojimas yra labiau įdubusiuose veido dalyse, atsižvelgiant į veido anatomiją ir nėra konstatuota sužalojimų labiau išsikišusiuose vaido srityse. 7. Neatmetama tikimybė, kad ausies užgulimas galėjo atsirasti nuo poveikio į ausies sritį delnu bei jai galėjo susidaryti pakitimai ausies būgnelyje dėl oro smūginio poveikio, susidariusio sudavus delnu į ausies kaušelį (T. 1., b. I. 88-89).

Iš liudytojo J. B. apklausos protokolo matyti, kad nepamena kada paskutinį kartą buvo atvykusi jo dukra D. B., retai lankosi, serga dimensija, sunkiai girdi, sunkiai orientuojasi aplinkoje, nesenai grįžęs iš ligoninės, sirgo plaučių uždegimu. Kas įvyko 2023-05-30, nepamena. Jį prižiūri jo sūnus H. B. bei jo anūkas H. B.. Jam išaiškintos teisės, kad gali neduoti parodymų šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nes įtariamasis yra jo sūnus. Daugiau neturi ką pasakyti (T. 1., b. I. 122-124).

Iš įtariamojo H. B. apklausos protokolo matyti, kad psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra registruotas. 2023-05-29, apie 18 val., jis atvyko pas savo tėtį J. B.adresu (duomenys neskelbtini), ten jau buvo atvykusi jo sesuo D. B., su kuria apie 15 metų nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių, nes sesuo jį pastoviai žemina ir provokuoja konfliktines situacijas, dėl to vengia bendravimo su ja. Anksčiau ji pas tėvus retai važiuodavo, po mamos mirties ji pas tėtį pradėjo dažniau atvykti. Atvykusi jam pastoviai priekaištauja, kad jis neprižiūri savo tėčio. Tėvų sodyba priklauso jo sūnui H. B.. Jie nedraudžia jai atvykti ir bendrauti su tėvu J. B., tačiau, kaip minėjo, ji atvykusi pastoviai konfliktuoja, jį žemina, reiškia pastovias pretenzijas. Jis į sodybą atvyksta, nes ten yra jo technika. Tą vakarą jis atėjęs į namo vidų pasisveikino su tėčiu, namuose matė buvo ir jo sesuo D. B., kuri tvarkėsi virtuvėje. Jis išėjo į lauką remontuoti savo technikos. Apie 22 val. jis parėjo į namo vidų, jau buvo vėlu, pradėjo temti, pasiliko miegoti pas tėtį, nes ryte turėjo atvykti meistras padėti remontuoti jo techniką. Parėjęs namo į kambarį atsiprausė, pereinamajame kambaryje sėdint ant lovos kartu su tėčiu, į kambarį įpuolė jo sesuo D. B., kuri, kaip suprato, taip pat pasiliko miegoti pas tėtį. Pakeltu tonu sakė, kad jis neprižiūri tėčio, netvarko kambarių, dėl esamos tvarkos namuose. Jis tėčiu rūpinasi, dažnai atvažiuoja, veža prie daktarų apart jo sesers D. B.. Dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, pasakė jai, kad ji jam neaiškintu ir nesikištų, jie patys viską susitvarkys kaip ir anksčiau be jos. O ji jį vadino įvairiais žodžiais taip pat „ubagu, vadala, suskiu, avinu, debilu“ ir toliau jį visaip menkino, dėl to paties kaip ir minėjo dėl tariamos nepriežiūros. Kiek pamena konflikto metu jis ją pavadino „velniu, susna, dvasna“, nes neapsikentė jos išsakytų jo atžvilgiu menkinančiu, žeminančių jį žodžių. Po konflikto jis išėjo į lauką, atsisėdęs į savo automobilį kalbėjosi mobiliuoju telefonu maždaug apie 1 val. Jis toliau buvo su tėčiu, tvarkė savo reikalus prie savo kompiuterio. Jai parėjus iš lauko nebekonfliktavo. Sesuo bei tėtis nuėjo miegoti, netrukus nuėjo ir jis. 2023-05-30, apie 06 val., jis atsikėlė, atsiprausė, išgėręs kavos išėjo į lauką prie savo technikos, laukė darbininko, kuris jam padeda tvarkyti techniką. Tarp 08 - 09 val. jis parėjo į namo vidų, į pereinamąjį kambarį, ten sėdėjo jo tėtis, kuris jau buvo atsibudęs, jo paklausė kaip išmiegojo, kaip sveikata, jiems kalbantis jis jam pasakė, kad yra blogai sutvarkyta technika ir t. t. Tam pačiam pereinamajam kambaryje matė buvo ir jo sesuo D. B., galimai valė langus. Kuri vėl pradėjo jį pulti visokiais žodžiais, jog jis yra šioks ir anoks, neprižiūri tėvo, kad nežiūri jo kojos (tėčiui buvo kojoje įaugęs nagas, buvo nuvežę į gydymo įstaigą, nagas buvo išpjautas, dėl to atsirado žaizda, kuri sunkiai gyja, tėčiui jis arba jo sūnus koją visada perriša). Ji konfliktavo su juo, ar tėtis girdėjo, ką jie kalbėjo nežino, nes jis sunkiai prigirdi. Kadangi kieme buvo darbininkas, nenorėjo, kad jis girdėtų konfliktą, jam buvo gėda, kad toliau nebekonfliktuotų jis išėjo į lauką. Išėjęs į lauką toliau su darbininku tvarkė techniką. Su darbininku išardė technikos dalis, kurias sukrovė į automobilio priekabą. Išlydėjo pagalbininką ir jis išvyko. Jis susirinko visus daiktus, raktus sudėjo į vietą. Po to parėjo į namo vidų, nusimaudė, persirengė. Kai susiruošė atėjo į virtuvės kambarį, kur sėdėjo tėtis kartu su sese. Tėčiui pasakė, kad išvažiuoja išvežti dalis, kurios buvo blogai sutvarkytos. Taip pat pasakė sesei, kad jos išvis čia nebūtų, nes nenori konfliktų su ja. Tada ji iš karto pradėjo ant jo šaukti, kad jis jai neaiškintų. Pradėjo konfliktuoti, ji jį pradėjo menkinti sakė, kaip jis atrodo „apsišėręs, pilvas nudribęs“ ir t. t., kad jis iš tėvo pinigų gyvena, kad yra ubagas, jis jai pasakė, kad ji pažiūrėtu į save, koks jos veidas ištinęs nuo vaistų, paklausė gal vartoja kokius vaistus nuo nervų. Po konflikto išeinat jam iš virtuvės, toliau ji jį provokavo ir sakė, kad jis „yra piderastas, tave kruša per užpakalį, pasižiūrėk kokia tavo figūrą“. Po šių išsakytų ciniškų ir žeminančių žodžių, priėjo prie jos ir paklausė ar ji žino ką reiškia šie žodžiai, ar ji pati suvokia ką pasakė. Kadangi buvo priėjęs prie jos arti, ji mojo jam su ranka prieš veidą ir sakė „čiuožk nuo manęs“, manydamas, kad ji jam nori suduoti į veido sritį, jis jos ranką su rankos delnu numušė, ko pasėkoje jai netyčia galimai pataikė į veido sritį ir tuo pat metu išeidinėjo į lauką. Jis sesei jokių smūgių suduoti nesiekė ir kitaip jos nesiekė sužaloti. Po jos išsakytų žodžių, kuriais jį taip skaudžiai žemino, jis buvo labai susijaudinęs, jam drebėjo rankos. Išeidinėjant iš namo ji sekė jam iš paskos ir nepertraukiamai vadino jį piderastu. Jis nekreipė į tai dėmesio, išėjo lauk iš namo, ėjo link savo automobilio, o ji išbėgo į lauką ir stovėdama prie verandos durų šaukė ateik „pidere dėk man, dėk“, tai yra sąmoningai jį provokavo naudoti prieš ją fizinį smurtą. Jis sustojo, atsisuko prieš ją ir jai pasakė, kad ji to neverta, ir išvažiavo (T. 1., b. I. 157-160).

Iš įtariamojo H. B. apklausos protokolo matyti, kad smūgis nebuvo suduotas tyčia, laikydamasis ankstesnių savo duotų parodymų patikslina, kada dėl D. B. veiksmų – išsakytų žeminančių, ciniško turinio užgauliojimų, kai priėjo prie jos ir pasilenkė ties jos veidu bandydamas pasakyti ar žinai ką reikią žodis „pyderaste“, matydamas jos dešinės rankos judesį, suvokdamas, kad D. B. siekia jam suduoti per veidą, jis intuityviai vienu metu siekdamas atsitraukti ir apsiginti nuo galimo D. B. smūgio, siekdamas pataikyti jai į ranką, pataikė į kairės pusės apatinę veido dalį ties ausimi, pats būdamas itin didelėje emociškai sutrikdytoje būsenoje. Kai jis išėjo iš virtuvės į prieangį ir tuo pat metu uždarinėjo virtuvės duris, tuo pat metu D. B. įnirtingai eidama link jo šaukė „dėk pydere dar“, o jis tuo pat metu jau išėjęs į verandą uždarinėjo verandos ir prieangio duris, išgirdo garsą iš kurio suprato, kad D. B. kažkur atsitrenkė. Jau būdamas išėjęs pro verandą į lauką, atsisukęs į verandos duris pamatė kaip D. B. griūdama eina pro verandos duris į lauką ir nepertraukiamai visą laiką šaukia „dėk dar pydere“. Jis tuo metu siekdamas išvengti D. B. agresijos, sėdo į savo automobilį ir išvyko (T. 1., b. I. 180-183).

Akistatos protokole tarp suvestųjų nukentėjusiosios D. B. ir įtariamojo H. B. užfiksuoti jų atsakymai į užduodamus klausimus. Klausimas, nurodykite kas 2023-05-30, apie 09 val., 45 min., įvyko adresu (duomenys neskelbtini)? D. B. atsakymas: Dėl tą dieną įvykusio įvykio aplinkybes pateikiau anksčiau, daugiau neturi ką nurodyti. H. B. atsakymas: Dėl tą dieną įvykusio įvykio, viskas nurodyta jo apklausoje anksčiau, daugiau neturi ką nurodyti. Klausimas, dėl kokių priežasčių skiriasi jūsų nurodytos aplinkybės įvykusio konflikto 2023-05-30?D. B. atsakymas: Atsakyti negali nes nežino, ką nurodė brolis, nėra susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. H. B. atsakymas: Įvykio aplinkybės nurodytos anksčiau, įvykio aplinkybės tokios ir yra kurios buvo nurodytos įtariamojo papildomam apklausos protokole 2023-06-06. Klausimas, kaip manote ar jums suduotas smūgis į veido sritį rankos delnu buvo padarytas tiesiogine tyčia ar dėl neatsargumo? D. B. atsakymas: Brolis žodinio konflikto metu, atėjo prie jos ir jai trenkė į veido sritį, mano, kad tyčia jai trenkė. Klausimas, ar suduotas smūgis į veido sritį rankos delnu buvo padarytas tiesiogine tyčia ar dėl neatsargumo? H. B. atsakymas: Sesei suduotas smūgis į veido sritį buvo suduotas dėl neatsargumo, netyčia, kaip ir minėjo buvo nurodytos įtariamojo papildomam apklausos protokole 2023-06-06 (T. 1., b. I. 161-164).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kai įtariamajam H. B. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikslinimą įvykio vietoje, matyti, kad parodymai atliekami gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Įtariamasis H. B. nurodė duris, pro kurias jis įėjo į virtuvę, kurioje buvo nukentėjusioji D. B. ir jo tėvas J. B.. Durų plotis 84 cm., durų aukštis 193 cm., nuo durų slenksčio iki virtuvės grindinio yra 8 cm. Po to įtariamasis H. B. parodė vietą, kur sėdėjo J. B. ir nukentėjusiosios D. B. vietoje sėdi pasodinta "lėlė". Įtariamasis H. B. nurodė kaip prisilenkė prie nukentėjusiosios D. B. veido, o nukentėjusioji kelia ranką link jo. Po to įtariamasis H. B. rodo kaip savo dešine ranka siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiosios D. B. dešinės pakeltos rankos. Įtariamasis H. B. rodo kaip savo dešine ranka kliudo nukentėjusiosios D. B. kairės pusės veido apatinę dalį, ties ausimi. Įtariamasis H. B. išėjęs iš virtuvės į prieangį uždaro duris, esančias tarp virtuvės ir prieangio. Įtariamasis H. B. išeina į verandą ir uždaro verandos duris. Įtariamasis H. B. nurodė, kad kai uždarė duris jis pagal girdimą garsą suprato, kad pati nukentėjusioji, tikėtina, atsitrenkė į kažkokį tai daiktą ar objektą, esantį ties durimis, arba į pačias duris. Durų plotis 83 cm, aukštis 190 cm., slenkstis 8 cm. Ir po to, įtariamasis H. B. nurodė, kad jis jau išėjęs pro įėjimo/įėjimo duris į namą, matė kaip pro verandos duris, griūdama išbėgo D. B.. Prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo pridedamos foto lentelės ir planas - schema (T. 1., b. I. 165-168, 169-176).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo H. B. kaltę, kad tyčia smurtaudamas prieš savo seserį D. V. (B.), taip artimam šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą dėl smūgio sudavimo į kairę ausį, nežymų sveikatos sutrikdymą dėl padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, tokia kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Smurto prieš seserį pavartojimą kaltinamasis pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pasinaudodamas teise į paskutinį žodį pripažino, kad galėjo padaryti sužalojimus ir akies voke, šią aplinkybę patvirtina ir duomenys tyrėjos R. T. tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje, eksperto duoti parodymai teisme.

Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Formuodamas vieningą praktiką Lietuvos Aukščiausiais teismas dėl BK 37 straipsnio taikymo yra pasisakęs, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2013, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios daug metų iki įvykio buvo nesutarimų ir pykčių. Šio smurto pavartojimą išprovokavo pati nukentėjusioji žemindama ir užgauliodama kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šį konfliktą galėjo užbaigti be fizinio smurto panaudojimo (išvykti iš tų namų kaip tai padarė pavartojęs smurtą, kviesti policiją), bylos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo spontaniški ir neapgalvoti, ir ši aplinkybė, kai nuo žodinio konflikto buvo pereita prie smurtinio veiksmo, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, nerodo kaltinamojo mažesnio pavojingumo.

Šie aptarti objektyvieji ir subjektyvieji kaltinamojo veikos požymiai leidžia teigti, kad nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo veiką mažareikšme.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Iki įrodymų tyrimo pradžios teismui buvo pateikti prašymai H. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sutuoktinės R. B. atsakomybei pagal laidavimą. (T. 2., b. l. 127, 128-131).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatas, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal jas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 str. nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008).

Teisme kaltinamasis H. B. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti ir kiti požymiai, būtini atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti: kaltinamasis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, provokuojantis nukentėjusiosios elgesys turėjęs įtakos veikos padarymui, nenustatyta sunkinančių, turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis vertais pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Kad pripažinti asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka.

Teisme apklausta liudytoja R. B. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje gyvena 32 metus, turi tris vaikus. Sutuoktinis dirba, yra atidus, mandagus, dėmesingus, rūpinasi šeima ir jos gerove. Jo padaryti veiksmai susiję su skausmo sukėlimu D. B., kurią ji pažįsta kaip konfliktinę asmenybę. Sutuoktinis dėl to įvykio labai išgyvena, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi. Ji gali daryti įtaką sutuoktiniui, dirba (duomenys neskelbtini), yra teigiamai charakterizuojama, veda pozityvų gyvenimo būdą. Nusikaltimo padarymo aplinkybės jai yra žinomos iš paties sutuoktinio.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktorės charakterizuojama tik teigiamai (T. 2., b. l. 129), neteista (T. 2., b. l. 130), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (T. 2., b. l. 131).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo nuomone R. B. gali daryti savo sutuoktiniui H. B. teigiamą įtaką, ji yra verta teismo pasitikėjimo.

Esant visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus H. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo sutuoktinei R. B..

Civiliniai ieškiniai

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur priteisimo iš kaltinamojo H. B. PSDF biudžeto naudai, už nukentėjusiajai D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (T. 1., b. l. 131-133).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos atsisakymas savo civilinio ieškinio, kadangi 2024-04-02 visa žala atlyginta (T. 2., b. l. 168).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui žala atlyginta gera valia, ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieškovo atsisakymą.

Ieškovės D. V. (B.) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ir neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 7 500,00 Eur, kuri, pagal ieškinio argumentus, padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais po prieš ją pavartoto fizinio smurto, dėl ko ji iki šiol jaučia pastovų nerimą, emocinę depresiją, kankina nemiga, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo reikalinga ir ateityje bus reikalinga psichologinė pagalba.

Šios žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos.

Dėl pavartoto fizinio smurto ieškovė galėjo patirti momentinį skausmą. Atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusioji nebuvo gydoma stacionariai, nėra duomenų apie ambulatorinį gydymąsi (medikamentų pirkimas dėl akcentuojamų nemigo, depresijos, nerimo), mediciniškai nenustatyti liekamieji reiškiniai susijusiję su pavartotu smurtu, nukentėjusiosios pareiškimą teisme, kad nuo iš tėvo išviliotų 16 000,00 Eur ieškinio suma ir yra tokia, nes pusę šios sumos priklauso jai, kurios ji negavo, kad apsilankymai pas psichologą buvo susiję ir su susiklosčiusiomis aplinkybėmis po motinos mirties, į specialisto E. S. neišsamius parodymus dėl nukentėjusiajai suteiktų paslaugų po kreipimosi dėl smurto artimoje aplinkoje, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 500,00 Eur nuo prašomos priteisti sumos.

Dėl VGTPT proceso išlaidų

2023-06-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus sprendimu, nukentėjusiajai D. B. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atstovauti nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, parengti procesinius dokumentus paskirta advokatė Marina Saveljeva.

2023-07-03 tyrėjos M. Š. nutarimu advokatei Marinai Saveljevai buvo leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiosios D. B. įstatyminei atstovei.

Advokatė Marina Saveljeva atstovavo nukentėjusiosios interesus teisme nagrinėjant bylą teisėjai Irenai Šeškauskienei. Teisėjai susirgus ir bylą paskyrus nagrinėti teisėjui Virginijui Gedeikiui, pasibaigė sprendimo galiojimo 12-kos mėnesių terminas nuo jo priėmimo dienos, nukentėjusioji į VGTPT nebesikreipė ir teisme jos nebeatstovavo joks advokatas.

Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė Marina Saveljeva susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paruošė civilinį ieškinį, dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose atvykdama iš Klaipėdos.

VGTPT Išteklių administravimo skyrius teismui pateikė pirminę ir patikslintą pažymas dėl priteisimo 672,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6., 30.1. punktais.

Teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra adekvačios suteiktoms paslaugoms, todėl priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, sveikas ir darbingas, į išieškotinos sumos dydį, priteistinos išlaidos nemažinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

H. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieškovo atsisakymą.

Ieškovės D. V. (B.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš H. B. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš H. B. valstybės naudai priteisti 672,48 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 48 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą D. B..

1 (vieną) CD su BPC, Body kamerų, D. B. pateiktu įrašais (esančią voke 3-ame tome) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis