- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- e2S-2130-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14591-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcijai, I. J., mažajai bendrijai „Sostinės architektai“
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, I. J., mažajai bendrijai „Sostinės architektai“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, I. J., mažajai bendrijai (toliau – MB) „Sostinės architektai“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai I. J. 2020 m. rugpjūčio 10 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę I. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus; 3) per teismo nustatytą terminą atsakovei I. J. neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, MB „Sostinės architektai“ lėšomis pašalinti statybos, kurioms 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę; 4) teismo sprendime nustatyti, kad atsakovei I. J. per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija atsakovės I. J. lėšomis.
2. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir uždrausti jo pagrindu vykdyti statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini).
2.1. Nurodė, kad 2020 m. spalio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2195 rodo, jog skirtingose žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse (pietinėje ir rytinėje sklypo dalyse) įrengti dveji pamatai su apšiltinimo sluoksniu, o 2021 m. gegužės 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-739 užfiksuota, kad sumūrytos ūkinio pastato pirmo aukšto sienos (apie 3,25 metrų aukščio ir įrengta gelžbetoninė perdanga apie 0,2 m storio), t. y. statybos darbai pagal ginčijamą leidimą yra ne tik pradėti, bet ir tęsiami. Ieškovės vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas ir statybos padarinių šalinimas itin pasunkės, išaugs jų mastas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą bei uždraudė jo pagrindu vykdyti statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
4. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, atsižvelgęs į aplinkybes, jog Inspekcijos atlikto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo ir terminų laikymosi patikrinimo metu buvo konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kadangi buvo nustatyta, kad statybos projektu ir ginčijamu statybos leidimu buvo leista statyti didesnio užstatymo ir bendrojo ploto statinį, negu galima statyti pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, kas pažeidžia norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus, iš esmės yra svarbu, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomi statybos darbai, vykstant ginčui dėl minėto statybos leidimo panaikinimo, būtų sustabdyti, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taptų sunkiai įvykdomas arba itin ekonomiškai nenaudingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) I. J. nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąmoningai nutylėjo informaciją, jog dėl pačių Statybos leidimo išdavimo teisėtumo tikrinimo rezultatų, kurie buvo surašyti patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas), teisėtumo bei pagrįstumo dar iki ieškinio pateikimo teismui, Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo administracinį procesą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eI-3267-331/2021), reikalaudama panaikinti Inspekcijos 2021 m. kovo 24 d. raštą Nr. 2D-4498 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo tikrinimo rezultatų“, kuris surašytas remiantis minėtu Patikrinimo aktu, t. y. iš esmės ginčijami Patikrinimo akte užfiksuoti duomenys. Tai, kad ieškovė nepateikdama teismui duomenų apie pradėtą administracinę bylą dėl Patikrinimo akto teisėtumo ir akivaizdžiai neteisėtų pačios Inspekcijos surašytų dokumentų grindžia ieškinį, rodo, kad ieškovės reikalavimas, remiantis jos pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, negali būti tenkinamas, kas reiškia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
6.2. Šiuo atveju neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, o taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus:
6.2.1. atsakovė neginčija fakto, kad realizuodama Statybos leidimą pradėjo ir vykdė statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau priešingai negu teigia ieškovė, šiuos darbus ji vykdė laikydamasi Statybos leidime nurodytų bei statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, Inspekcijai nuo pat statybų pradžios buvo žinoma apie Statybos leidimą, jame nurodytus statinių išmatavimus, aukštingumą, užstatymo intensyvumą, tankumą ir kt.; Inspekcija dar statybų pradžioje konstatavo, kad „minėtame žemės sklype įrengtų pamatų išmatavimai bei vieta sklype atitinka projekto“, o tai reiškia, kad statyba vyko pagal projektą, o projektas nesukėlė jokių statybas tikrintojų pastabų.
6.2.2. priešingai nei konstatavo teismas, dėl statybos proceso sustabdymo didelę turtinę žalą patyria būtent atsakovė, o ne kas nors kitas, kadangi Statybos leidimo pagrindu jau yra susiklostę didelės apimties rangos ir kiti teisiniai santykiai, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas esamame statybos etape (nesant stogo) keltų pavojų sienoms, kurios gali irti. Todėl, vadovaujantis ekonomiškumo principu, teismas turėjo atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo atskirąjį skundą prašė atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, užkirsdamas kelią ateityje atsakovei patirti itin dideles finansines išlaidas, kadangi atsakovei tęsiant statybos darbus ginčijamo statybos leidimo pagrindu, o vėliau teismui jį panaikinus ir įpareigojus šalinti šio leidimo pagrindu atliktus statybos padarinius, teismo sprendimo vykdymas ir statinio griovimo išlaidos itin padidės. Tuo tarpu teismui uždraudus tęsti statybos darbus, tolimesni statybos darbai nebus atliekami, taigi nebus didinami ir statybos kaštai, o galimas teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantės nurodoma administracinė byla neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, kadangi administraciniame teisme pareikštu reikalavimu yra prašoma panaikinti 2021 m. kovo 24 d. raštą Nr. 2D-4498, kuriuo Inspekcijos Rytų Lietuvos valstybinės priežiūros departamentas informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei statytoją I. J. apie atliktą statybos leidimo teisėtumo patikrinimą ir gautus patikrinimo rezultatus, t. y. skundas pateiktas dėl informacinio pobūdžio rašto, o be to, pateiktas asmens, kuris neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo ir terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su bylos administraciniame teisme iškėlimu, yra nelogiškos, nepagrįstos, klaidinančios ir nepaneigiančios skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad:
8.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija palaiko atsakovės I. J. poziciją, kad Inspekcijos priimtas sprendimas, jog Administracijos išduotas statybos leidžiantis dokumentas yra neteisėtas, yra parengtas vadovaujantis neteisingais duomenimis, todėl nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą pripažinti iš esmės ar iš dalies neteisėtu.
8.2. Inspekcijos patikrinimo aktas parengtas vadovaujantis neteisingais faktiniais duomenimis, kas iš esmės reiškia, kad juo remiantis negalėjo būti priimtas Inspekcijos 2021 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 2D-4498 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo tikrinimo rezultatų“. Administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įstatymo nustatyta tvarka pripažinti neteisėtu Inspekcijos sprendimą, o teismo sprendimas Administracijos naudai iš esmės reikštų, kad Inspekcija neturi teisės kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
8.3. Administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tikslu, kad ši civilinė byla nebūtų keliama. Tuo tarpu ji iškelta būtent administracine tvarka apskųsto sprendimo pagrindu. Administracija, kreipdamasi į administracinį teismą, siekė, kad būtų išvengta neproporcingų išlaidų, todėl pritaria atsakovės I. J. pozicijai, kad Inspekcijos ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra sąžiningas veiksmas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
11. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2021 m. birželio 3 d. bei 2021 m. birželio 10 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus, nurodydama, jog šie naujai pateikiami dokumentai papildomai patvirtina, jog statybos darbai ginčijamo statybos leidimo pagrindu, nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra tęsiami ir taip yra didinamas statybų mastas, patiriamos papildomos finansinės išlaidos, todėl vėliau, teismui panaikinus statybos leidimą ir įpareigojus šalinti jo pagrindu atliktus statybos padarinius, teismo sprendimo vykdymas ir statinio griovimo išlaidos būtų itin padidėjusios, nepagrįstos. Atsakovė 2021-08-06 taip pat pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl prašomų prijungti įrodymų.
12. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės naujai pateikti įrodymai yra datuojami vėlesne data (2021 m. birželio 3 d. ir 10 d.), nei pirmosios instancijos teismo priimta ginčo nutartis (2021 m. gegužės 27 d.), atitinkamai objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat į tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant atskirąjį skundą ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Taip pat priimtini į bylą ir pačios atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl šių įrodymų, kadangi jie objektyviai negalėjo būti taip pat pateikti anksčiau. Nors atsakovės juose akcentavo, kad ieškovė galėjo tiek savo papildomus paaiškinimus, tiek minėtus įrodymus pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, tačiau tai nepaneigia šių įrodymų svarbos ir reikšmės nagrinėjant tiek atskirąjį skundą apskirtai, tiek sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje tikslingumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemonę - sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą bei uždraudė jo pagrindu vykdyti statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi.
17. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.
18. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo, pažymėtina, jog nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
19. Taigi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014), ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo.
20. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai I. J. 2020 m. rugpjūčio 10 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir su tuo susijusių įpareigojimų (įpareigojimo statytoją - atsakovę I. J. - per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pertvarkytą dokumentaciją, gavus naują statybos leidimą, pertvarkyti statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus; o atsakovei per teismo nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius pašalinti padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę), pateikė teismui savo argumentus dėl ginčijamo statybos leidimo neteisėtumo pagrindžiančius rašytinius įrodymus, pasirinkto atitinkamą civilinių teisių gynimo būdą.
21. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas dėl gana akivaizdaus jo nepagrįstumo, ir tokia pirmosios instancijos teismo vertinamoji išvada atskirojo skundo argumentais nėra paneigta. Ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinyje įvardijo teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Kaip minėta pirmiau, ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių pagrįstumo ir teisingumo įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
22. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3267-331/2021 pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo tikrinimo rezultatų, kurioje kvestionuojamas ieškovės – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. kovo 24 d. raštas „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo tikrinimo rezultatų“, neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas ieškinys šiuo metu, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, būtų aiškiai ir akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad minima administracinė byla nėra išnagrinėta, joje nėra priimtas joks, o juo labiau įsiteisėjęs, ir galimai prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai turintis / turėsiantis, procesinis sprendimas (posėdis numatytas 2021 m. rugpjūčio 18 d.), o dėl administracinio proceso ir jo metu priimtų sprendimų reikšmės teismas galės spręsti ir vertinti nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės, o ne šioje pirminėje parengiamojoje stadijoje. Be to, nagrinėjama civilinė byla šiuo metu nėra sustabdyta dėl minėtos administracinės bylos CPK 163 straipsnio nustatytu pagrindu ir tvarka. Taip pat pažymėtina, jog ieškinys nagrinėjamoje civilinėje byloje grindžiamas ne vien administracinėje byloje skundžiamu raštu, bet ir kitais įrodymais (2021 m. kovo 23 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2195; 2021 m. gegužės 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-739; 2021 m. birželio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu; 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir kt.), kuriuos teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir kurie nėra nurodytos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – neegzistavimo.
23. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1607-464/2016). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
24. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai) lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius, kad ginčijamas statybos leidimas yra pradėtas realizuoti ir juo pagrindu vykdomi statybos darbai - 2020 m. spalio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2195 (užfiksuota, kad skirtingose žemės sklypo dalyse – pietinėje ir rytinėje – įrengti dveji pamatai su apšiltinimo sluoksniu); 2021 m. gegužės 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-739 (užfiksuota, kad sumūrytos ūkinio pastato pirmo aukšto sienos); 2021 m. birželio 3 d. bei 2021 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai (užfiksuota, kad ant gelžbetonių pamatų iš blokelių sumūrytos gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pirmo aukšto sienos ir įrengta gelžbetoninė perdanga, ant kurios pradėtos mūryti antro aukšto sienos). Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą yra ne tik pradėti, tačiau ir yra nuosekliai vykdomi, tęsiami, atitinkamai auga statybos mastas ir pagal ginčijamą byloje statybos leidimą realizuotų statybos darbų apimtis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada bei ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankus teismo sprendimo vykdymas ir statybos padarinių šalinimas pasunkės ir išaugs jo mastas, turtiniai kaštai ir pan.
26. Tuo tarpu atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių pagrįstų ir objektyvių argumentų ir įrodymų, kodėl būtinas nedelstinas statybos darbų pagal ginčijamą leidimą vykdymas ir darbų atlikimas. Nors apeliantė nurodo, kad statybos darbus vykdė, laikydamasi statybos leidime nurodytų bei statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas ir yra būtent statybos leidimas, kuriuo neteisėtumą nustatė ieškovė ir kurį teismo prašoma panaikinti, todėl statybos darbai pagal ginčo statybos leidimą negali būti tęsiami, kad nebūtų padidintas statybos darbų mastas. Tuo tarpu dėl apeliantės nurodomos aplinkybės, jog didelius nuostolius patyria būtent apeliantė, kadangi statybos leidimo pagrindu jau yra susiklostę didelės apimties rangos teisiniai santykiai, pažymėtina, kad rinkos pokyčiai, rangos santykių buvimas / užmezgimas ir pan., yra nuo pačios atsakovės, veikiančios savo rizika, priklausanti aplinkybė.
27. Dėl atsakovės nurodomos aplinkybės - dėl galimai jai atsirasiančios turtinės žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra sąlygoja tai, jog tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovei nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovė turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovę pateikti galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 straipsnis). Beje, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, o pagrindžius įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnis, 147 straipsnio 1 dalis). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
28. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo sustabdymas bei draudimas jo pagrindu vykdyti statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, - iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Nors atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nagrinėjamu atskiruoju skundu, atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžią, kadangi visų dalyvaujančių byloje asmenų teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ar kitu pagrindu užbaigęs bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliantės I. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.