Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-398-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01483-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

2022 m. spalio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. L. ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo P. K. 3965,53 Eur turtinės žalos atlyginimą, 72,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovo gyvenimo pabaigos ir valstybei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3. Teismas sprendė, jog nors ieškovas tvirtina, kad neįgalumas jam nustatytas būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, jog praėjus daugiau nei trims metams po eismo įvykio tebesigydo eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, nepateikė.

4. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovui yra būtina įsigyti automobilį. Nustatydamas nedidelių specialiųjų poreikių lygį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyrius nenurodė, jog V. L. yra būtina speciali transporto priemonė, ieškovui nebuvo skirta kompensacija lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techniniam pritaikymui. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog būtent dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų tapo neįgalus ir dėl to reikėjo įsigyti transporto priemonę, vadinasi nėra priežastinio ryšio tarp P. K. neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių.

5. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, jo registracijos, remonto bei valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidos nėra paremtos jų būtinumo ir pagrįstumo aspektais, t. y. neatitinka turtinės žalos (nuostolių) sampratos ir civilinės atsakomybės kompensacinės paskirties, nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl reikalavimas dėl 1733,53 Eur turtinės žalos, susijusios su automobilio įsigijimu, registracija, remontu ir draudimu, atmestinas.

6. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti 2232,00 Eur suma teismo vertinimu nėra paskaičiuota pagrįstai, kadangi nuo 2019 m. sausio 24 d. (eismo įvykio data) iki 2021 m. birželio 1 d. (skirtos išmokos) susidaro ne 31 mėnesio, o 28 mėnesių laikotarpis. Pagrindo priteisti 72,00 Eur kasmėnesinę išmoką už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (kuomet dar tebėra mokama tikslinė kompensacija ir tai reikštų dvigubą 72,00 Eur sumos gavimą terminui iki 2023 m. gegužės 31 d.) iki gyvenimo pabaigos ieškovas taip pat neįrodė. Duomenų, kad jis patiria 72,00 Eur kasmėnesines išlaidas gydymui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir gydymas truks iki jo gyvenimo pabaigos, ieškovas nepateikė. Todėl 72,00 Eur kasmėnesinių išmokų iki gyvenimo pabaigos priteisimas neatitinka ir būsimos žalos kriterijų, ir tokiai žalai nustatyti būtinų pagrindų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo apeliacijos metu patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas neišsamiai, nevisapusiškai tyrė įrodymus, juos vertino neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, neįsigilino į apelianto sveikatos būklę. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 ir 4 dalis bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas CPK 176, 177, 179, 183, 185, 263 ir 270 straipsniuose, nebuvo aktyvus dėl reikalaujamų įrodymų iš atsakovo pusės.

7.2. Po patirtų traumų V. L. sunkiai vaikšto, nuolat jaučia abiejų kojų ir stuburo skausmus, be ramentų gali nueiti tik nedidelius atstumus. Nuo jo namų iki artimiausios geležinkelio stoties 2 km., iki artimiausios autobusų stoties - 3 km. Dėl nuolat jaučiamo skausmo abiejose kojose ir stuburo srityje tokių atstumų pėsčiomis įveikti, kad ir su ramentais, negali. Todėl geresnės transporto priemonės įsigijimas ieškovui buvo būtinybė, nes, nepatyrus minėtų ieškinyje sužalojimų, ko pasėkoje jis nebegali važiuoti dviračiu dėl stuburo skausmų, jis šios transporto priemonės įsigijęs nebūtų, todėl transporto įsigijimo išlaidos yra tiesiogiai sietinos su atsakovo P. K. nusikalstama veika.

7.3. Iki eismo įvykio V. L. pagal savo amžių buvo sveikas, neturėjo jokių problemų dėl stuburo, važinėjo su dviračiu, dirbo savo ūkyje, planavo įsidarbinti. Todėl teigti, kad jo sveikatos pablogėjimas nėra sietinas priežastiniu ryšiu su P. K. nusikalstama veika, nėra teisingas nei teisiniu, nei žmogiškuoju aspektais, nes visi, kad ir ankstesni po avarijos pateikti medicininiai dokumentai suponuoją tą sąlygą, kad dabartinis V. L. sveikatos stovis nulemtas minėtos nusikalstamos veikos.

7.4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-10-21 sprendimu, kaip ir naujai gautu 2022-04-21 sprendimu ieškovas buvo/yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų, tačiau skundžiamu sprendimu jam buvo priteista visa atsakovo reikalaujama 800,00 Eur suma, kuri yra neadekvati ieškovo gaunamoms pajamoms ir yra neteisėta.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. K. prašo apelianto V. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą nepakeistu, priteisti iš apelianto V. L. atsakovui P. K. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir apelianto ieškinį atmetė.

8.2. Pirmosios instancijos teismui apeliantas nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo eigoje taip ir nepateikė jokių įrodymų dėl jam nustatyto neįgalumo ryšio su atsakovo 2019 m. sausio 24 d. sukelto eismo įvykio metu padarytais sveikatos sužalojimais.

8.3. Reikšdamas atsakovui reikalavimą priteisti iš atsakovo 72,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jo gyvenimo pabaigos, apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie jo papildomai nei buvo priteistos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baudžiamojoje byloje patirtas ir toliau patiriamas išlaidas atsakovo sukelto eismo įvykio metu patirtiems sveikatos sužalojimams gydyti. Realaus ryšio tarp prašomų periodinių kompensacijų, jų dydžio, termino apeliantas nepagrindė nei teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus.

8.4. Apeliantui buvo teikiama profesionali teisinė pagalba, dėl to jam buvo žinomos byloje dalyvaujančių asmenų teisės, įskaitant atsakovo teisę byloje būti atstovaujamam advokato. Dėl tų pačių pagrindų apeliantui taip pat buvo žinomi advokato dalyvavimo byloje pagrindai. Taip pat buvo žinomos ir reiškiamų reikalavimų atmetimo teisinės pasekmės. Šios pasekmės bylinėjimosi išlaidų forma yra numatytos CPK 93 str. ir 98 str., kuriuos pirmosios instancijos teismas apelianto ginčijamu sprendimu aiškino ir taikė tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl turtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui 2022 m. spalio 12 d. pateikė naujus įrodymus. Kadangi nauji įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo, jų pateikimas nebegalimas, todėl teisėjų kolegija apelianto pateiktų įrodymų nevertina.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi, P. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą; iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajam V. L. priteistas turtinės žalos atlyginimas 640,18 Eur ir neturtinės žalos atlyginimas 5000,00 Eur. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. K. 2019 m. sausio 24 d. apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 64 kilometre, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126,127, 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, lenkdamas dviratininką nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai nesustabdė transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį V. L.. Eismo įvykio metu sužalotas V. L., kuriam padaryta plėštinė žaizda, kaktos-momens sričių minkštųjų audinių sumušimais abipus, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo IX šonkaulio lūžis, dešinio petinio raktikaulio sąnario trauma pasireiškusi sąnario kapsulės daliniu plyšimu (saikingu I tipo sąnario pažeidimas), dešinio kelio sąnario trauma pasireiškusi priekinio kryžminio raiščio plyšimu ir užpakalinio kryžminio raiščio patempimu, kairės čiurnos sąnario trauma, pasireiškusi kaulų čiulpų edema (pabrinkimu), kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

13. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimu „Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo V. L.“ nustatė ieškovui nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. nedidelių specialiųjų poreikių lygį. V. L. nustatytas neįgalumas iki 2023 m. gegužės 31 d.

14. V. L. 2021 m. rugpjūčio 7 d. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1100,00 Eur. Transporto priemonės registracijos išlaidos sudarė 149,61 Eur (145,41 Eur+4,20 Eur). Automobiliui (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 12 d. atliktas remontas, kainavęs 355,30 Eur. 2021 m. rugpjūčio 7 d. V. L. su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo kaina 128,62 Eur (15,72 Eur+112,90).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai tyrė įrodymus, juos vertino neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, neįsigilino į apelianto sveikatos būklę. Teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 2 ir 4 dalis bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas CPK 176, 177, 179, 183, 185, 263 ir 270 straipsniuose, nebuvo aktyvus dėl reikalaujamų įrodymų iš atsakovo pusės.

16. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.).

17. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

18. Reikalavimą dėl turtinės žalos, susijusios su automobilio įsigijimu, registracija, remontu, draudimu, atlyginimo ieškovas grindžia tuo, jog po eismo įvykio tapo neįgalus, dėl patirtų stuburo, kojų sužalojimų jam sunku vaikščioti, judėti, nebegali naudotis dviračiu, gyvena kaimiškoje vietovėje, iki viešojo transporto stotelių yra tolimas atstumas ir įsigyti automobilį jam buvo būtina.

19. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas, reikalaujantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą privalo įrodyti civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma, nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiga įrodyti, kad atsakovas P. K. privalo atlyginti automobilio įsigijimo, registracijos, remonto ir draudimo išlaidas bei kitas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, tenka ieškovui V. L..

20. Iš baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių matyti, kad 2019 m. sausio 24 d. įvykusio eismo įvykio metu dėl neteisėtų atsakovo P. K. veiksmų ieškovui V. L. padaryta plėštinė žaizda, kaktos-momens sričių minkštųjų audinių sumušimais abipus, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo IX šonkaulio lūžis, dešinio petinio raktikaulio sąnario trauma pasireiškusi sąnario kapsulės daliniu plyšimu (saikingu I tipo sąnario pažeidimu), dešinio kelio sąnario trauma pasireiškusi priekinio kryžminio raiščio plyšimu ir užpakalinio kryžminio raiščio patempimu, kairės čiurnos sąnario trauma pasireiškusi kaulų čiulpų edema (pabrinkimu), kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad duomenų, jog eismo įvykio metu V. L. būtų sužalotas stuburas, nėra.

21. Pažymėtina, kad neįgalumas apeliantui nustatytas praėjus daugiau nei dvejiems metams po eismo įvykio terminui iki 2023 m. gegužės 23 d. Dėl nustatyto neįgalumo laikotarpiui nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. apeliantui nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Nustatydamas nedidelių specialiųjų poreikių lygį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyrius nenurodė, jog V. L. yra būtina speciali transporto priemonė, apeliantui nebuvo skirta kompensacija lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techniniam pritaikymui.

22. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pasirėmė ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, kad „iš nukentėjusiojo pateiktų kelionės bilietų matyti, kad jis gali naudotis viešuoju transportu (traukiniu, autobusu), vykdamas tiek į gydymo įstaigas, į parduotuvę ir pan.“, t. y. po eismo įvykio apeliantas galėjo naudotis viešuoju transportu.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, jog tapo neįgalus ir nedideli specialieji poreikiai jam nustatyti būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo patirtų sužalojimų eismo įvykio metu ir jam nustatyto neįgalumo, bei būtinybės įsigyti automobilį. Byloje neįrodyta viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – priežastinis ryšys. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti šio ieškinio reikalavimo.

24. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-10-21 sprendimu, kaip ir naujai gautu 2022-04-21 sprendimu ieškovas buvo/yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų, tačiau skundžiamu sprendimu jam buvo priteista visa atsakovo reikalaujama 800,00 Eur suma, kuri yra neadekvati ieškovo gaunamoms pajamoms ir yra neteisėta.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jis atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų.

26. Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo atstovaujamas advokato A. K.. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

27. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (už advokato paslaugas rengiant procesinius dokumentus, atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose).

28. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijas, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį – 3995,25 Eur (2,5 x 1598,10 Eur) (Rekomendacijų 8.2 p.), už dalyvavimą teismo posėdyje – 159,81 Eur (0,1 x 1598,10 Eur).

29. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo patirtas ir prašomas priteisti atlyginimas už advokato teisinę pagalbą – 800,00 Eur – neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jas priteisė iš ieškovo atsakovui.

30. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

33. Atsakovas P. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovui priteisia iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė