Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-725-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
2S-725-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43241-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
UAB „Tresto“
Civilinė byla Nr. 2S-725-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43241-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.9.1.3.; 3.3.2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Tresto“ vadovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. – S. atstovo antstolio D. S. prašymą dėl baudos skyrimo UAB „Trestas“ vadovui D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolės N. Š. – S. atstovas antstolis D. S. pateikė prašymą, kuriuo prašė už antstolės reikalavimų nevykdymą UAB „Trestas“ vadovui D. P. skirti 50,00 Eur baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną. Nurodė, kad antstolės N. Š. – S. kontoroje yra vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-01-12 sprendimas Nr. (23.31-08)-467-2533 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Trestas“ išieškotojo VMI naudai. 2016-10-25 skolininko UAB „Trestas“ vadovo D. P. gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku buvo išsiųstas ir 2016-11-07 pasirašytinai įteiktas pakartotinis antstolio reikalavimas per 7 dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti duomenis apie įmonės UAB „Trestas“ turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose ir kitus dokumentus, tačiau iki 2016-11-18 antstolės reikalavimai nebuvo įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-12 nutartimi antstolės N. Š. – S. pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė UAB „Trestas“ vadovui D. P. 200,00 Eur baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant iš asmeninių D. P. lėšų. Teismas konstatavo, jog 2016-10-20 antstolės pakartotinis reikalavimas nurodyti turtą įteiktas tinkamai, byloje duomenų apie tai, kad skolininkas antstolės patvarkymą įvykdė nėra, todėl teismas laikė, kad skolininkas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalyje ir 645 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą. Teismas nurodė, kad įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju antstolės priimtas reikalavimas savo esme yra labiau susijęs su informacijos apie skolininko turimą turtą ar turtines teises pateikimu, t. y. su CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymu, sprendžiant dėl skolininko atsakomybės už tokių reikalavimų nevykdymą taikytina speciali teisės norma, nustatyta CPK 645 straipsnyje, o ne bendroji – nustatyta CPK 585 straipsnyje. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad skolininko UAB „Trestas“ vadovu nuo 2010-12-22 paskirtas D. P.. Byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti UAB „Trestas“ vadovą D. P. nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimą, nepateikta. Nustatant baudos dydį teismas atkreipė dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už antstolio reikalavimų nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir savalaikiai vykdyti antstolio reikalavimus. Todėl atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį (į tai, kad nevykdomas teisėtas antstolės reikalavimas, taip pat į tai, jog skolininko vadovas už tapataus antstolės reikalavimo nevykdymą jau yra baustas) bei į kitas bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad 200,00 Eur baudos dydis šiuo atveju yra adekvatus bei proporcingas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovo UAB “Tresto” vadovas D. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti jam nutartimi skirtą baudą. Nurodo, kad D. P. UAB „Trestas“ nedirba. UAB „Trestas“ iki 2014-02-03 turėjo socialinės įmonės statusą, todėl buvo atleistas nuo pareigos mokėti pelno mokestį. Nuo 2013 m. UAB „Trestas“ nevykdo jokios ekonominės veiklos, todėl nėra pagrindo mokėti pelno mokestį. Iki veiklos sustabdymo UAB „Trestas“ jokių įsiskolinimų VMI neturėjo, VMI apie tai informuota, tačiau neįvertinusi faktinės situacijos UAB „Trestas“ išsiuntė reikalavimą sumokėti avansinį pelno mokestį, nors pagrindo tokiam mokesčiui nebuvo. Minėto reikalavimo pagrindu VMI priėmė sprendimą ir pateikė antstoliui vykdyti, todėl VMI turi atšaukti savo nepagrįstą reikalavimą, kurio pagrindu antstolė N. Š. – S. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0033/16/00376. Antstolės patvarkymas D. P. buvo įteiktas 2016-11-07, tačiau lapkritį jis neturėjo galimybės pateikti prašomus dokumentus ar kreiptis į VMI, nes darbo reikalais du kartus buvo išsiųstas į komandiruotes Kijeve, Ukrainoje, taip pat turėjo joms pasiruošti. 2016 m. gruodį D. P. nuvyko į VMI, kurios atstovas paprašė patikslinti UAB „Trestas“ deklaracijas ir paaiškino, kad įvyko klaida ir pateikus patikslintas deklaracijas VMI reikalavimas dėl 1 581,23 Eur išieškojimo iš UAB „Trestas“ bus panaikintas, taip pat bus kreiptasi į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Artimiausiu metu patikslinta UAB „Trestas“ deklaracija bus pateikta VMI, kurios pagrindu bus atšauktas VMI sprendimas. Atsižvelgus į tai, turi būti konstatuota, kad antstolės veiksmai yra tiesiogiai susiję su VMI nepagrįstai priskaičiuotu pelno mokesčiu, todėl neturėtų būti vykdomi, kol nebus išspręstas klausimas dėl šio mokesčio pagrįstumo. Antstolės N. Š. – Stakeliūnės atstovas antstolis D. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0033/16/00376 medžiagos nustatyta, kad antstolė N. Š. – S. 2016-04-12 patvarkymu priėmė vykdyti VMI 2016-01-12 sprendimą Nr. (23.31-08)-467-2533 dėl 1 581,23 Eur sumos išieškojimo iš skolininko UAB „Trestas“ išieškotojo VMI naudai. Nustatyta, kad 2016-10-20 antstolė priėmė pakartotinį reikalavimą nurodyti turtą, kuriuo įpareigojo skolininko UAB „Trestas“ vadovą D. P. per 7 dienas nuo rašto gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie UAB „Trestas“ turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose ir kitus dokumentus. Minėtas antstolio reikalavimas buvo siunčiamas skolininko UAB „Trestas“ vadovo D. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad dokumentai buvo įteikti 2016-11-07, o pranešime nurodyta, jog jį pasirašė adresato sūnus. Byloje nėra duomenų apie antstolės reikalavimo įvykdymą ar skolos sumokėjimą.D. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė baudą, nes tam nėra teisinio pagrindo – VMI sprendimas, kurio pagrindu pradėta ginčo vykdomoji byla, yra priimtas nepagrįstai, o ginčo vykdomoji byla turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais D. P. argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad VMI 2016-01-12 sprendimas Nr. (23.31-08)-467-2533 dėl 1 581,23 Eur sumos išieškojimo iš skolininko UAB „Trestas“ išieškotojo VMI naudai būtų nuginčytas ar įvykdytas ir tuo pagrindu vykdomoji byla Nr. 0033/16/00376 būtų nutraukta. Vien D. P. nuomonė ir argumentai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu. Nesant duomenų apie ginčo vykdomosios bylos nutraukimą bei apie tai, kad D. P. antstolės reikalavimus įvykdė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o D. P. argumentai dėl baudos skyrimo nepagrįstumo atmetami. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo UAB „Tresto“ vadovo D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius