Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „M14 Invest“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą UAB „M14 Invest“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą požeminį priešgaisrinį rezervuarą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, prašė leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą požeminį priešgaisrinį rezervuarą žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Jei atsakovas per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti jį mokėti 30 Eur baudą ieškovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas, neturėdamas privalomų techninių dokumentų, atliko neypatingo statinio statybos darbus ir pastatė požeminį priešgaisrinį 3 m skersmens ir 11,5 m aukščio rezervuarą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokio objekto statybai reikalingas naujo statinio statybos leidimas, kurio atsakovas nepateikė. Ieškovas 2016-04-11 surašė privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016-10-11, bet atsakovas šių nurodymų neįvykdė.

Atsakovas ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, ketindamas gauti statybos leidimą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pradėjo pildyti prašymą rezervuaro patalpinimui, bet nepavyko pasirinkti klasifikacijos. Telefonu susisiekęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo informaciją, jog statybą leidžiantys dokumentai neišduodami, nes priešgaisrinis rezervuaras nelaikomas nekilnojamu daiktu. Atsakovas gavo savivaldybės sutikimą ir parengė rezervuaro įrengimo planą, kurį suderino su suinteresuotais asmenimis. Gavęs ieškovo pretenziją atsakovas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kuri informavo, jog rezervuaras nelaikytinas statiniu ir jam neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas laikė, kad ieškovas suklydo ir privalomo nurodymo neskundė. Rezervuaras nelaikomas statiniu, nes jis gali būti perkeliams iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties, gali būti montuojamas ant žemės ir po žeme, jo montavimas yra nesudėtingas ir trumpas, jame yra kabliai skirti jo pakėlimui. Atsakovas negali gauti statybos leidimo, nes savivaldybė tokių statybos leidimų neišduoda.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko su ieškiniu.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, jog žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Pagal 2016-10-10 panaudos sutartį žemės sklypą valdo Vilniaus miesto savivaldybė. 2016-04-06 nustatyta, jog atsakovas įrengė priešgaisrinį 3 m skersmens, 11,5 m ilgio, 77m³ talpos požeminį rezervuarą su 200 mm skersmens įvadu. Teismas taikė pažeidimo nustatymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, jog statybą leidžiantys dokumentai naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju yra leidimas statyti naują statinį. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys turi būti nekilnojamasis daiktas. Rezervuaro techninis pasas patvirtina, jog jis yra pagamintas iš armuoto stikloplasčio ir gali būti gabenamas. Rezervuaras gali būti montuojamas ant žemės ir po žeme, įrengiant žalioje vejoje arba po važiuojamąja kelio danga. Rezervuaro apačioje yra pritvirtinti ankeriai. Rezervuaras yra pagamintas taip, jog jis galėtų būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą, jis yra savarankiškas daiktas ir savo funkcijoms atlikti nebūtinai turi būti susietas su žeme, todėl jis nelaikomas nekilnojamuoju daiktu. Rezervuarą patalpinus po žeme ir sujungus su inžinieriniais tinklais, jis nepraranda savo individualių požymių, nes bet kada gali būti atjungtas perkeltas į kitą vietą, todėl nelaikytinas nekilnojamojo daikto dalimi. Teismas pripažino, jog rezervuaras nelaikytinas statiniu, jo įrengimui nereikalingas statybos leidimas ir tai nelaikoma savavališka statyba.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad inspekcija surašė administracinius aktus, pagrindžiančius savavališkos statybos faktą, atsakovas aktus pasirašė ir neginčijo, tuo pripažindamas savavališkos statybos faktą. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį valstybės institucijų dokumentai turi didesnę įrodomąją galią. Atmetus ieškinį, inspekcijos aktai toliau galioja, o jų nevykdymas skatina teisinį nihilizmą.

Rezervuaras yra nekilnojamasis daiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (dabar galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje) pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje V. A. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. A146-345/2008). Požeminis priešgaisrinis rezervuaras, kuris priskirtinas neypatingų statinių kategorijai, yra tvirtai sujungtas su žeme, pasižymi atsparumu įprastoms gamtos jėgoms (kaip nurodyta techniniame pase, požeminis rezervuaras montuojamas su ankeravimo plokšte arba be jos, ant kruopščiai supresuoto užpildo sluoksnio, o montavimas baigiamas užpylus užpildu (smėliu) iki viršutinės dalies). Iškasus ir atjungus rezervuarą nuo inžinerinių tinklų rezervuaro paskirtis pasikeičia.

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.7.-23-806/2017, kurioje teismas įsiteisėjusiu 2017-01-25 nutarimu pripažino atsakovą UAB „M14 Invest“ kaltu už savavališkos statybos vykdymą ir paskyrė 700 Eur baudą (Vilniaus apygardos teismas 2017-04-03 nutartimi byloje Nr. ATP-233-1020/2017 nutarimą paliko nepakeistą). Administracinėje byloje įrodyta ginčo statinio savavališka statyba. Šis faktas yra prejudicinis.

Statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas, todėl atsakovo savavališkai pastatytas statinys – požeminis priešgaisrinis rezervuaras, kuris pastatytas Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, pažeidžia ir viešąjį interesą reglamentuojančias teisės normas.

Atsakovas UAB „M14“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Nurodė, kad vysto nekilnojamojo turto projektą. 2014 m. nusprendė įrengti papildomą priešgaisrinį rezervuarą. Atsakovas informacinėje sistemoje “Infostatyba” pildė prašymą leidimui, tačiau savivaldybė jį pakonsultavo, jog statybą leidžiančio dokumento nereikia. Elgdamasis apdairiai parengė rezervuaro įrengimo planą ir jį suderino tiek su miesto plėtros departamentu, kitais asmenimis. 2016 m. patalpinus rezervuarą, sulaukė ieškovo pretenzijų dėl savavališkos statybos.

Ieškovas nutyli, kaip atsakovas galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą rezervuarui, jei tokį dokumentą išduodanti vienintelė institucija (savivaldybė) laiko, kad rezervuaras yra kilnojamas daiktas ir dokumentų neišduoda. Ieškovas klaidingai vertina savo administracinius aktus, nes yra parengti vienos iš šalių, bet ne procesu nesuinteresuotos valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos. Ieškovas iškraipo teismo sprendimus ir aplinkybes administracinio pažeidimo byloje dėl neteisėtos statybos. Administracinio teisės pažeidimo byloje rezervuaro statusas nebuvo svarstomos, o bylų medžiaga iš esmės skiriasi. Ieškovas nepagrindė, kodėl rezervuaras galėtų būti laikomas nekilnojamuoju daiktu.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nesutiko, jog rezervuaras yra statinys, kuriam būtinas statybos leidimas. Apeliantas prieštarauja savo bei Aplinkos ministerijos konsultacijoms, kad rezervuaras negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliantas statybų teisėtumą tikrinančiam pareigūnui nepateikė statybą leidžiančio dokumento.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šalys pateikė taikos sutartį ir prašo teismo ją patvirtinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojai „M14 Invest“ išdavė statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-141222-01494 versiją Nr. 2, kuria į leidimą įrašyti ir inžineriniai statiniai; 1.2 punkte – įvadiniai tinklai (vandens įvadas VI-1) nesudėtingas, 1.8 punkte – įvadiniai tinklai (vandens įvadas V2-2, priešgaisrinio rezervuaro tinklai) neypatingas. Vadovaujantis aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka 2018-01-04 atlikus statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą buvo nustatyta ir akte Nr. PS1-1 užfiksuota, kad 2014-12-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo Nr. LNS-01-141222-01494 versija Nr. 2 išduota teisėtai. 2018-01-09 atliktas statinio atitikties statinio projektui patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad statomas statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2018-01-11 patikrinimo akte Nr. SPA-39. 2018-01-11 patikrintas privalomojo nurodymo įvykdymas ir 2018-01-11 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-100-180111-00005 konstatuota, kad 2016-04-11 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160413-00018 yra įvykdytas.

Šalys prašo teismo Taikos sutartį patvirtinti, civilinę bylą nutraukti ir pareiškia, kad šalims žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės, nustatytos CPK 140, 293 ir 294 straipsniuose ir Civilinio kodekso 6.985 straipsnyje, kad rašytinis šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos; byla nutraukiama teismo sprendimu; bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nepažeidžia šalių ir joms žinomų trečiųjų asmenų interesų, taip pat viešojo intereso.Šalys pareiškia, kad taikos sutarties sąlygų turinys ir jų visuma šalims yra suprantami, aiškūs ir atitinka šalių tikrąją valią. Šalys taip pat garantuoja, kad visos taikos sutarties sąlygos sulygtos, nė vienai iš šalių kitos šalies atžvilgiu nedarant jokio psichologinio, fizinio ir/ar ekonominio spaudimo, jokių grasinimų ar kitokios neleistinos įtakos, kuriems esant taikos sutartis nebūtų buvusi sudaryta.CPK 42 straipsnio 2 dalis nurodo, jog šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ginčas byloje kilęs iš viešosios teisės normų taikymo. Teismui pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, jog šiuo metu ginčo pagrindu buvęs inspekcijos 2016-04-11 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160413-00018 yra įvykdytas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018-01-11 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu konstatuota, jog 2016-04-11 privalomasis nurodymas įvykdytas. Tai patvirtina, jog atsakovas turi tinkamai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, o šių dokumentų tinkamumą patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Nenustatyta, jog taikos sutarties tvirtinimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms ar pažeistų viešąjį interesą, todėl taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Patvirtinti ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „M14 Invest“ sudarytą taikos sutartį nurodytomis sąlygomis: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.