Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo UAB „M“ už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 48 straipsnio 4 dalyje skirta 700 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Inspekcija) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, po to, kai Inspekcija 2016 m. balandžio 11 d. UAB „M“ atžvilgiu surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už neypatingo statinio – požeminio priešgaisrinio rezervuaro su įvadais prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, savavališką statybą be suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, ir privalomąjį nurodymą -pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija nurodė, kad jos Vilniaus skyrius 2016 m. rugsėjo 19 d. UAB „M“ surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalį (Statybos įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1713 redakcija)) bei prašė teismo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-23-806/2017, kuriuo konstatavo, kad Inspekcija UAB „M“ veiką kvalifikavo teisingai, nes nustatyti visi Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Teismas skirdamas UAB „M“ administracinę nuobaudą pagal minėtą Statybos įstatymo normą, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio nuostatomis, kurios numato mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo ypatumus. Teismas įvertino UAB „M“ padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad įmonės atstovas pripažino įmonės kaltę dėl pažeidimo (laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe), teismas nenustatė įmonės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodė, kad duomenų apie įmonės baustumą byloje nėra, taip pat atsižvelgė į tai, jog UAB „M“ pašalino padarytą pažeidimą (pabrėžė, kad UAB „M“ atstovas nurodė, jog vykdant darbus buvo suformuotas žemės sklypas, tuo metu jie buvo nusižengę, tačiau vėliau viską ištaisė ir pateikė dokumentus). Remdamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė UAB „M“ už pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje, skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudą – 700 eurų dydžio baudą.

2017 m. vasario 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau –

Apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Apygardos teismas pirmiausia pasisako dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2017 m. sausio 25 d. nutarimą vadovavosi ATPK nuostatomis, spręsdama dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo taip pat rėmėsi šiuo teisės aktu, o konkrečiai – ATPK 293 straipsniu. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje šis teisės aktas negali būti taikomas. Pabrėžtina, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas jau po ANK įsigaliojimo – 2017 m. sausio 25 d., o remiantis ANK 565 straipsniu, administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu. Taigi, nepaisant to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, nesant pagrindo perkvalifikuoti UAB „M“ padarytą pažeidimą pagal ANK, turėjo vadovautis ATPK nuostatomis, paties nutarimo apskundimo apeliacine tvarka terminui nustatyti turi būti taikomos ANK nuostatos. ANK 646 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad nutarties nuorašas Inspekcijai buvo išsiųstas 2017 m. vasario 6 d., o apeliacinį skundą Inspekcija pateikė 2017 m. vasario 21 d, tai yra nepraleidusi apeliacinio skundo padavimo termino. Dėl šios priežasties, šioje byloje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo.

Apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas Inspekcijos manymu, jog UAB „M“ atžvilgiu, skiriant jai administracinę nuobaudą už Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1713 redakcija), nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų (teismas pažymi, kad ginčo dėl veikos kvalifikavimo šioje byloje nėra).

Minėtos redakcijos Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalis numatė, kad už naujo neypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo 2896 iki 5792 eurų. Tačiau apygardos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog skundžiamu nutarimu paskirta 700 eurų dydžio bauda, atsižvelgus į byloje taikytas ATPK 30¹straipsnio nuostatas, šioje situacijoje yra skirta pagrįstai.

ATPK 30¹ straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl švelnesnės ar mažesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo, turi būti paisoma visumos aplinkybių: pažeidėjo asmenybės, teisės pažeidimo pobūdžio, lengvinančių aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. N-556-104-07). Būtent per šių kriterijų prizmę apygardos teismas vertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Išanalizavęs 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo turinį, apygardos teismas konstatuoja, kad šioje byloje teismas nustatė UAB „M“ atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius administracinį teisės pažeidimą, ko neginčija ir apeliantė, teigdama tik tai, jog vien šios aplinkybės ATPK 30¹ taikymui nepakanka. Tiek apeliantė, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas neįžvelgė ir UAB „M“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pabrėžtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ypatingą reikšmę suteikė ir aplinkybei, kad UAB „M“ savo padarytą pažeidimą ištaisė. Šią nutarimo dalį kvestionuoja apeliantė, nurodydama, kad teismas šios išvados nepagrindė jokiais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, tokia apeliantės išvada neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 1 d. teismo posėdžio protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad UAB „M“ atstovas A. E. posėdžio metu nurodė, jog dėl „protokolo surašymo pretenzijų neturiu, dėl tvarkos buvome tokiame vakuume kur teisingai surašytas protokolas. Sklypas nebuvo suformuotas, vykdant darbus buvo suformuotas. Tuo metu buvome nusižengę. Vėliau ištaisėme ir pateikėme dokumentus“. Iškart po šių žodžių, posėdžio metu sekė Inspekcijos atstovo S. M. žodžiai, kad „aplinkybes teisingai išdėstė, gal ne iš piktos valios padaryta“. Tokioje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių argumentus dėl kurių ginčo byloje nebuvo, todėl apeliaciniame skunde aptariami argumentai yra atmestini.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendimą pagrįstai motyvavo ir tuo, jog UAB „M“ anksčiau nėra baustas. Ši aplinkybė ir apygardos teismo vertinama kaip reikšminga sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, taip pat ir atmetant apeliantės argumentus dėl neva mažesne, simboline bauda nepasiekiamų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tam tikras individualias padaryto teisinio pažeidimo aplinkybes, kurių Vilniaus miesto apylinkės teismas bent tiesiogiai 2017 m. sausio 25 d. nutarime nenurodė. Iš UAB „M“ pateiktų dokumentų administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad UAB „M“ 2014 m. gruodžio 12 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – NŽT) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sutikimą dėl statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie besiriboja su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statybos, neišlaikant norminio atstumo iki valstybinės žemės, jeigu tai atitiks gaisrinės saugos ir kitus reikalavimus. Iš 2014 m. gruodžio 14 d. NŽT sutikimo matyti, kad šiuos statinius pastatyti yra būtina per 3 metus nuo sutikimo (tai yra iki 2017 m. gruodžio 14 d.), o terminui pasibaigus turi būti gautas naujas sutikimas tęsti statyboms. Iš 2016 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad UAB „M“ atstovas nurodė, kad jie turėjo savivaldybės leidimą ir NŽT sutikimus, tik vėliau sutikime buvo rasta spraga, kad tuo atveju, jei vėliau bus suformuotas žemės sklypas, sutikimas pasinaikins. Anot juridinio asmens atstovo, sutikimas buvo gautas prieš statybų pradžią, o žemės sklypas (Vilniaus miesto kelias, anot jo, suformuotas kaip atskiras sklypas) suformuotas vėliau nei gautas sutikimas. UAB „M“ atstovo A. E. teigimu, buvo gautas žodinis išaiškinimas, kad negalima statiniui duoti atskiro leidimo ir numerio - tokią pat išvadą apygardos teismas daro, įvertinęs 2014 m. gruodžio 14 d. NŽT sutikime nurodytą nuostatą, kad sutikimo galiojimo laikotarpiu, tai yra iki 2017 m. gruodžio 14 d., statomi statiniai yra laikomi laikinais statiniais ir yra neregistruojami Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtuose sutikimuose nurodytas nuostatas ir įvertinus bylos medžiagą, UAB „M“ pažeidimas taip pat buvo nulemtas ir tam tikro neaiškumo minėtuose sutikimuose. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje svarbūs ir valstybės institucijų veiksmai netinkamai ir neaiškiai informuojant UAB „,M“ apie galimas teisines pasekmes suformavus valstybinį žemės sklypą. Nekvestionuojant administracinio teisės pažeidimo padarymo, teismas pabrėžia, kad UAB „M“ pažeidimo padarymui įtakos turėjo nesusikalbėjimas su atsakinga valstybine institucija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad Inspekcijos argumentas, jog UAB „M“ žinojo ir suprato, kad vykdo savavališką statybą, tai yra – suprasdama savo veiksmų pavojingumą bei priešingą teisei pobūdį, pasirinko atlikti savavališką statybą, neatitinka administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, nes taip apibrėžtos tyčios UAB „M“ neturėjo ir tik statybos darbų vykdymo metu pasikeitusios faktinės aplinkybės, tai yra suformuotas žemės sklypas, lėmė tai, kad statinys tapo savavališkos statybos objektu, nes remiantis jau minėtais NŽT sutikimais, iki šio juridinio fakto statyba buvo vykdoma teisėtai. Šios aplinkybės rodo ne tik atsitiktinį UAB „M“ padaryto pažeidimo pobūdį, bet ir mažina juridinio asmens, kaip administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, ir jo veikos pavojingumą, kas taip pat sudarė pagrindą šioje byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarime tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėtai ir pagrįstai UAB „M“ atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jai skirdamas mažesnį nei teisės pažeidimo sankcijoje numatyta minimali, nuobaudos dydį.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.