Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. e2A-304-524/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
e2A-304-524/2018
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00795-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
R. J.
Civilinė byla Nr. e2A-304-524/2018(Proceso Nr. 2-10-3-00795-2017-7)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. J. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, ir atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-10-13 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo R. J. priteisti 792,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pareigūnai 2017 m. vasario 13 d. 13.45 val. patikrinimo metu nustatė, kad bendro naudojimo valstybiniame žemės sklype, esančiame Šventosios g. 13B, Palangoje, atsakovas R. J. 2017 m. vasario 4 d. savavališkai nugenėjo trijų liepų viršūnes, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų atlikimo. Be to, saugotini medžiai buvo nugenėti pažeidžiant priežiūros taisykles, t. y. buvo visiškai nupjautos trijų mažalapių liepų lajos. Apskaičiavus aplinkai padarytą žalą, nustatyta, kad padaryta žala gamtai sudaro 792,00 Eur. Ieškovas taip pat nurodo, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 reikalavimus, padarė 792,00 Eur žalą aplinkai. Dėl šių neteisėtų veiksmų R. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Atsakovui buvo pasiūlyta geranoriškai atlyginti žalą gamtai, tačiau žala nebuvo atlyginta. Atsakovas pateikė atsiliepimą, juo prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažįsta, kad mažalapes liepas nugenėjo jis, bet tai atliko pagrįstai manydamas, jog turi leidimą šias liepas genėti. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo (neatsargumo). Administracinę nuobaudą jis sumokėjo. Atsakovas nesutiko su ieškovo apskaičiuotu žalos dydžiu. Kreipėsi į ieškovą dėl žalos sumažinimo, tačiau ieškovas nurodė, kad neturi diskrecijos apskaičiuoti mažesnę žalą, ir pateikė ieškinį teismui dėl nurodytos žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad yra pagrindas sumažinti jam apskaičiuotos žalos dydį. Pažymi, kad jo padaryta žala žmonių sveikatai pavojaus nesukėlė, jis pripažino, kad nugenėjo liepas, baudą sumokėjo, nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo (neatsargumo), nesiekė pažeisti medžių gyvybinių funkcijų, jo nugenėtos liepos atžėlė, be to, ieškovo apskaičiuotas žalos dydis būtų per sunki finansinė našta jam ir jo šeimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, prašo teismo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, priteisiant 198,00 Eur nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017-10-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

Priteisti iš atsakovo 400,00 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 400,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui.Kitą ieškinio dalį atmesti.Priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

Teismas konstatavo, kad ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, ginčas kilo tik dėl atlygintinos žalos dydžio.Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė žalos dydį, atsakovas minėto dydžio nepaneigė, todėl atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savanoriškai pasiūlė ieškovui sumokėti 554,00 Eur dydžio sumą dalimis, sprendė, kad 50 procentų ieškovo prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos priteisimas atsakovui netaps didele finansine našta. Teismo įsitikinimu, per pusę mažesnio nei reikalaujamas turtinės žalos atlyginimo priteisimas yra adekvatus, proporcingas ir protingas esant nustatytoms aplinkybėms, o didesnis žalos dydžio sumažinimas paneigs Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-10-13 sprendimą bei sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį iki 198 Eur. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos, teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės dydžio už žalą gamtai, padarytą netinkamai nugenėjus medžius, suformuota praktika, kai žalos atlyginimo dydis mažinamas 75 procentais arba žalos atlyginimas išvis nepriteisiamas. Teigia, kad jei laiku būtų kreipęsis į savivaldybę, būtų gavęs leidimą genėti medžius, nes medžiai turėjo, galėjo būti genimi. Pažymi, kad medžiai buvo genimi ne mažiau kaip 5 metrų aukštyje ir paliekant daugiau nei tik nuo stiebo išsišovusius kelmelius – stagarus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo pažeistos medžių gyvybinės funkcijos. Priešingai, atsakovo atsiliepime į ieškinį pateikta nuotrauka ir atsakovo liudijimas patvirtino, kad visos trys liepos sužaliavo, t. y. medžių gyvybinės funkcijos nebuvo pažeistos. Dėl to mano, kad reikalavimas atlyginti visą ar pusę mažalapių liepų vertės, kai šios liepos toliau žaliuoja, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis atsakovo teiktu ieškovui pasiūlymu dėl žalos atlyginimo dydžio. Nesutinka su teismo argumentu dėl Konstitucijos 54 straipsnio imperatyvo pažeidimo. Mano, kad teismas minėtos pozicijos nepagrindė jokiais argumentais.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. vasario 4 d. savavališkai nugenėjo trijų liepų viršūnes, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų atlikimo. Be to, saugotini medžiai buvo nugenėti pažeidžiant priežiūros taisykles, t. y. buvo visiškai nupjautos trijų mažalapių liepų lajos.Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Remiantis tuo, kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodytu įstatymu nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012 ).Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 792 Eur padarytos žalos dydį, jį sumažino iki 400 Eur, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgęs į aplinkybę, jog medžiai atžėlė ir tebeauga. Iš apeliacinio skundo motyvų nustatyta, jog atsakovas prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą 400 Eur dydžio žalos atlyginimą 1/4 dalimi, t. y. iki 198 Eur, remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais ir įrodymais dėl jo turtinės padėties, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su priteisto žalos atlyginimo dydžiu, neginčydamas visų reikšmingų civilinei atsakomybei sąlygų, todėl kolegija dėl jų pasisakyti neturi teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su žalos dydžio nustatymu ir nustatyto žalos dydžio papildomu mažinimu apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinio skundo I p. apeliantas remiasi Klaipėdos, Vilniaus apygardos teismų sprendimais bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais ir nurodo, jog iš jo priteisto žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas 75 procentais, nes toks žalos mažinimo procentas yra nurodytas jo nurodomojoje teismų praktikoje. Tačiau paminėtas motyvas yra neparemtas įstatymu, nes pagal CPK 4 str. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip vieninteliam kasaciniam teismui, suteiktos išskirtinės procesinės galios aiškinant teisę, todėl šio teismo išaiškinimai precedentų konkurencijos požiūriu yra lemiantys formuojant vienodą teismų praktiką.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinta, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; sprendimo argumentacijos įtikinamumą; sprendimą priėmusio teismo sudėtį (atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Paminėtas išaiškinimas remiantis apeliacinio skundo motyvais neleidžia padaryti išvados, jog apelianto nurodytomis nutartimis yra pagrindas vadovautis kaip precedentu.Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo ir jo sutuoktinės pajamų ir padarė teisingą išvadą, jog 400 Eur žalos atlyginimas nesukels atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovo ir jo sutuoktinės turto deklaracijas apeliacinės instancijos teisme vertinti kitaip nėra teisinio pagrindo. Atsakovas pajamas gauna iš darbo užmokesčio, su darbo santykiais susijusi suma 2016 metais sudarė 11 946 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį 995 Eur, jo sutuoktinė gauna pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (kodas 92). Atsakovo šeima nėra socialiai remtina, nedarbinga, užsiima smulkiuoju verslu, turi nekilnojamojo turto Palangoje, jokių kitų įrodymų dėl atsakovo blogos turtinės padėties, nedarbingumo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti kitokią atsakovo turtinę padėtį, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir s?žiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai - neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nes?žiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis. Protingumo principas įpareigoja, iškilus neaiškumams tam tikroje situacijoje, kreiptis pagalbos į teisininkus ar kitas institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalb?. Paminėtų principų turinys leidžia padaryti išvadą, jog šioje byloje 50 procentų sumažinus atsakovo padarytos žalos atlyginimą CK 1.5 str. įtvirtinti principai pritaikyti teisingai, tarp šios bylos šalių išlaikyta interesų patenkinimo pusiausvyra.Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-10-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė