Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13805-734/2018 pagal pareiškėjų J. J. ir V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB Maris invest, A. D., antstolis D. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su CPK LII skyriuje įtvirtintomis išimtimis tiek, kiek nereglamentuoja CK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 675 str. 2 d. nuostata negali būti aiškinama, kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, kad iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma. Tą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Siekdamas teisingai išnagrinėti bylą ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl juos priėmė, pasiūlydamas kitiems bylos dalyviams pateikti paaiškinimus. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė paaiškinimų dėl naujai priimtų įrodymų.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. S. vykdo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 112 951,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. (hipotekos davėja) išieškotojos UAB Maris invest (hipotekos kreditorius) naudai.

16. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkė A. D. turi reikalavimo teisę, atsiradusią įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 pagrindu, kuriuo A. D. iš J. J. buvo priteista 70 377,67 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 nepakeistą.

17. Atsižvelgiant į vykdymo proceso metu nustatytas aplinkybes, antstolis priėmė skundžiamus patvarkymus, kuriais 2018 m. vasario 14 d. areštavo pareiškėjos lėšas, 2018 m. vasario 19 d. nutarė 5 265,26 Eur vykdymo išlaidų skolą išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas.

18. Pareiškėja J. J. atskirąjį skundą grindžia išieškojimo iš skolininkės A. D. turtinės teisės pareiškėjai negalimumu, nurodydama, kad išieškotojo UAB Maris invest skolininkė A. D. savo 70 377,67 Eur dydžio reikalavimo teisę į J. J., atsiradusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 pagrindu, perleido UAB „Arlitanus“. Šią aplinkybę patvirtina apeliantės naujai pateikti įrodymai (b.l. 47-49, 180-182, 174-176, 177-179), kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė.

19. Visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindu laikytinas vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.), kuris atlieka informavimo apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, prievolės pobūdį, funkciją (CPK 648 str.).

20. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str.). Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu.

21. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d. Nenustatęs CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimu, o bet koks veikimas, viršijant įgaliojimus, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

23. CPK 633 str. 2 d. nurodyta, kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Tai reiškia, kad skolininko turtinių teisių arešto atveju prievolės skolininkui atsirandančios teisinės pasekmės lemia, jog prievolės skolininkas vykdymo procese turi suinteresuoto asmens teisinį statusą.

24. Išieškojimo iš turtinių teisių vykdymo teisinis pagrindas – antstolio patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui (CPK 749 str. 1 d.). Be bendrųjų antstolio patvarkymui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK 613 str., antstolio patvarkyme areštuoti skolininko turtines teises turi būti įtvirtintas nurodymas skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, taip pat nurodymas prievolės skolininkui prievolę įvykdyti antstoliui (CPK 749 str. 3 d.).

25. Tai reiškia, kad skolininko turtinių teisių areštas sukelia dvejopas teisines pasekmes. Pirma, tai skolininkui (šaliai vykdymo procese) atsirandančios teisinės pasekmės, apimančios draudimą jam valdyti ar disponuoti turtine teise, taip pat draudimą priimti reikalavimo, kylančio iš areštuotos turtinės teisės, įvykdymą. Antra, tai prievolės skolininkui (suinteresuotam asmeniui vykdymo procese) atsirandančios teisinės pasekmės, dėl kurių jam kyla pareiga savo prievolę pagal areštuotą reikalavimo teisę įvykdyti ne prievolės kreditoriui (skolininkui vykdymo procese), bet tiesiogiai antstoliui. Tokiu būdu antstolio patvarkymas dėl turtinių teisių arešto sukelia materialiąsias prievolių vykdymo teisines pasekmes, kadangi jo pagrindu keičiasi asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Tai yra bendros prievolių teisėje įtvirtintos taisyklės, jog prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui, įstatyme įtvirtinta išimtis (CK 6.44 str. 1 d.).

26. Išieškojimas iš skolininko turtinių teisių yra savarankiška priverstinio vykdymo priemonė, kuri gali būti naudojama antstoliui priverstinai vykdant teismo sprendimą (CPK 624 str. 2 d. 1 p.). Tiek savarankiškas šios priverstinio vykdymo priemonės pobūdis, tiek jos turinys (CPK 749–752 str.) lemia, kad antstolio priverstinio vykdymo veiksmai, vykdant išieškojimą iš skolininko turtinių teisių, apima tik šių turtinių teisių areštą ir iš to kylančias teisines pasekmes skolininkui ir prievolės skolininkui. Tai reiškia, kad, išieškant iš skolininko turtinių teisių vykdymo procese, išieškojimas negali būti nukreiptas į prievolės skolininko turtą, naudojant kitas savarankiškas priverstinio vykdymo priemones (pavyzdžiui, išieškojimą iš prievolės skolininko turto, lėšų ar pajamų ir kt.). Išieškojimas į prievolės skolininko turtą galėtų būti nukreipiamas tik vykdant vykdomąjį dokumentą, kuris išduotas atitinkamo vykdytino dokumento, patvirtinančio skolininko prievolę, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-1075/2019).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina antstolio veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtinę teisę, teisėtumo prielaida – reikalavimo teisės skolininkui vykdymo procese (prievolės kreditoriui) priklausymas. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šios prielaidos įgyvendinimas, antstoliui vykdymo procese suteiktos teisės įgalina jį imtis priemonių, būtinų nustatant turtinių teisių atsiradimo pagrindą, dydį, taip pat tai, ar jos nėra ginčijamos teisme, ar dėl jų nepradėti išieškojimo veiksmai (CPK 585 str. 1 d., 749 str. 4 d.).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-10-1075/2019 išaiškino, kad tuo atveju, kai skundo dėl antstolio veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtinę teisę, esmę sudaro vykdymo proceso dalyvių argumentai dėl skolininko (prievolės kreditoriaus) reikalavimo teisės pasibaigimo (kai dar iki arešto turtinei teisei pritaikymo prievolės kreditorius, disponuodamas savo reikalavimo teise, perleidžia ją kitam asmeniui), ši aplinkybė turi esminę reikšmę, sprendžiant, ar antstolis apskritai galėjo nukreipti išieškojimą į konkrečią skolininko turtinę teisę.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0032/17/00470 Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 112 951,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. (hipotekos davėja) išieškotojos UAB Maris invest (hipotekos kreditorius) naudai. 2017 m. gruodžio 7 d. pranešimu vykdomojoje byloje išieškotojas UAB Maris invest informavo antstolį D. S., kad skolininkė A. D. pilnai atsiskaitė su išieškotoju. Pareiškėja J. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. gruodžio 21 d. tarp A. D. ir UAB „Arlitanus“ reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią A. D. perleido UAB „Arlitanus“ 70 377,67 Eur reikalavimo teisę į J. J. pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016. 2018 m. vasario 1 d. UAB „Arlitanus“ pranešime J. J. nurodyta, kad A. D. perleido UAB „Arlitanus“ 70 377,67 Eur reikalavimo teisę į J. J. pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016. 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Arlitanus“ rašte nurodyta, kad bendrovė nesikreipė į antstolį D. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš esmės, vykdomojoje byloje pagal Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 112 951,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. (hipotekos davėja) išieškotojos UAB Maris invest (hipotekos kreditorius) naudai, antstolis, vykdydamas 5 265,26 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės A. D., šių vykdymo išlaidų išieškojimą nukreipė į skolininkei A. D. nebepriklausančią turtinę teisę į J. J., atsiradusią pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, nors vykdomasis raštas administracinėje byloje pagal priimtą sprendimą antstoliui net nebuvo pateiktas vykdyti, o pati A. D. reikalavimo teisė į J. J. 2017 m. gruodžio 21 d. buvo perleista UAB „Arlitanus“.

31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis D. S. neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į pareiškėjus J. J. ir V. J., kaip skolininkės A. D. skolininkus, kadangi dar iki arešto turtinei teisei (asmens turtui, kuris privalo atsakyti pagal turtinę teisę) pritaikymo A. D., disponuodama savo reikalavimo teise, buvo perleidusi ją UAB „Arlitanus“. Tai reiškia, kad antstolis iš esmės nukreipė išieškojimą į skolininkės turtinę teisę, kuri tuo metu jau skolininkei nebepriklausė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais šioje byloje, antstolis iš viso negalėjo pradėti vykdymo veiksmų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 pagrindu, kadangi antstoliui nei pirminė kreditorė A. D., nei vėlesnis kreditorius UAB „Arlitanas“ nebuvo pateikęs sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Tai reiškia, kad antstolis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 pradėjo vykdyti savo iniciatyva, siekdamas padengti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas 5 265,26 Eur sumai.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis nepagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus iš pareiškėjų piniginių lėšų, nes į šių lėšų išieškojimą skolininkė A. D. neturėjo reikalavimo teisės ir antstoliui nebuvo pateiktas vykdyti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas, panaikinant antstolio D. S. 2018 m. vasario 14 d. patvarkymą areštuoti pinigines lėšas Nr. 1807, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. I-2703-473/2016, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2018 m. vasario 19 d. nurodymą Nr. 1807 priverstinai sustabdyti pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiami antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti, išieškant vykdymo išlaidas, o ne tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimą, todėl teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų dėl išieškojimo nukreipimo į kitą nei hipotekos objektas skolininko turtą, kai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, galimumo, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos dalykui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str., 586 str., 633 str., 646 str., 651 str., 749–752 str.).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į atskirojo skundo ribas, teismas nepasisako apie antstolio atliktus vykdymo veiksmus pareiškėjų atžvilgiu, atliktus po skundžiamų patvarkymų priėmimo. Tuo atveju, jei antstolis yra atlikęs kitus vykdymo veiksmus, kurie sukėlė ar gali sukelti pareiškėjams neigiamas turtines pasekmes (išieškotų lėšų paskirstymas, kito turto areštas ir pan.), antstolis privalo pats savo iniciatyva pašalinti pareiškėjų teisių pažeidimus.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-1075/2019, nusprendęs bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 str.).

35. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio reikalavimas atmestas.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas ir susijęs išimtinai su antstolio siekiu išsiieškoti vykdymo išlaidas, todėl, pareiškėjų skundą tenkinus ir pripažinus antstolio veiksmų neteisėtumą, yra teisinis pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

37. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

38. Pareiškėja J. J. turėjo 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, ir 169,40 Eur, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

39. Pareiškėjos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš antstolio D. S..

40. Apeliacinės instancijos teisme patirtos 53,87 Eur ir kasacinės instancijos teisme patirtos 10,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteistinos iš antstolio D. S. valstybės naudai.

41. Siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, atsižvelgdamas į tai, kad skundas tenkinamas ir visi ginčijami antstolio patvarkymai yra naikinami, apeliacinės instancijos teismas taiko antstolio patvarkymų vykdymo atgręžimą, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 11 d. pažymą (b. l. 195-196) dėl 685,71 Eur išskaitymo iš J. J. pensijos, įpareigoja antstolį D. S. per 10 dienų nuo šios nutarties priėmimo grąžinti 685,71 Eur J. J. (CPK 762 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti skundą dėl antstolio D. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0032/17/00470.

2018 m. vasario 19 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 1807.

Priteisti iš antstolio D. S. 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme ir 847 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos apmokėjimo kasacinės instancijos teisme pareiškėjos J. J. naudai.

Priteisti iš antstolio D. S. 53,87 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme ir 10,58 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo kasacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Įpareigoti antstolį D. S. per 10 dienų nuo šios nutarties priėmimo grąžinti 685,71 Eur J. J.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.