- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- 2YT-10405-599/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05351-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kreditorius
- UAB ,,Rome Law”
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas UAB ,,Rome Law” bei antstolė Brigita Palavinskienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų ir nurodė, kad 2020-02-08 iš antstolės Brigitos Palavinskienės gavo 2020-01-31 Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-376960, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00318, ir 2020-01-31 Raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-376961, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00319 (toliau Raginimai, ginčijami Raginimai). Pareiškėjas taip pat nurodė, jog iš jo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu BUAB ,,Niky“ naudai buvo priteista 31028,40 Eur suma bei su kitu asmeniu solidariai – 62802,36 Eur suma, nors išieškotojas UAB ,,Rome Law“ teigia, kad BUAB ,,Niky“ jam perleido reikalavimo teises, tačiau anot pareiškėjo, šis faktas negali būti panaudotas prieš jį. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo jo reikalauti vykdyti prievolę UAB ,,Rome Law“, kadangi jis niekada neišreiškė sutikimo dėl prievolės perleidimo šiam kreditoriui, o ir nėra gavęs reikalavimo perleidimo sutarčių, be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys, todėl išieškotojas neturi reikalavimo teisės jo atžvilgiu, o antstolė nepagrįstai priėmė Raginimus, dėl ko prašė juos panaikinti. Be to, 2016-10-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 62802,36 Eur suma buvo priteista solidariai iš jo ir kito asmens (R. Č.), tačiau visa priteista suma yra išieškoma tik iš jo, t. y. pareiškėjo, be to, solidari skola jau seniai galėjo būti išieškota ir iš kito asmens, todėl bet kokių pretenzijų jam reiškimas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pateikti du Raginimai dvejose vykdomosiose bylose, kuriose paskaičiuotos vykdymo išlaidos, tačiau pareiškėjo manymu, vykdant priverstinį vykdymą iš to paties asmens, yra neracionalu bei neekonomiška užvesti dvi vykdomąsias bylas, kadangi yra reikalaujama du kartus vykdymo išlaidų. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2020-01-31 Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-376960, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00318, bei 2020-01-31 Raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-376961, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00319. Pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).
Antstolė B. Palavinskienė pateikė teismui 2020-02-19 Patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Antstolė nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi ji vykmosios bylose, užvestose pareiškėjo atžvilgiu, nepriėmė jokių Patvarkymų dėl vykdomosios bylos šalies keitimo. Be to, antstolė pažymėjo, kad priverstine tvarka ji vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, kuriuose yra nurodoma, jog civilinis ieškovas BUAB ,,Niky” pakeičiamas į UAB ,,Rome Law” ir išieškotoju nurodomas būtent UAB ,,Rome Law”. Antstolės žiniomis, teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduoti vykdomieji dokumentai, nėra apskųstas, todėl yra privalomas vykdyti, be to, reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir išieškotojo pakeitimas nėra antstolės veiksmas. Antstolė taip pat nurodė, kad jai pateiktas vykdyti vykdomasis raštas yra skirtas skolos išieškojimui iš solidaraus skolininko V. K., kuriame nurodyta, jog skola išieškoma tik iš pareiškėjo, be to, kai teismas išduoda kelis vykdomuosius raštus, tai jų pagrindu yra užvedamos atskiros vykdomosios bylos, o išieškotojas, pateikdamas vykdymui vykdomąjį dokumentą, privalo nurodyti apie išieškotą skolos sumą bei likusią skolos dalį ir šiuo atveju antstolei nebuvo pateikta jokių duomenų, jog skola yra sumažėjusi ar iš dalies yra padengta. Anstolė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Antstolei apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).
Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB ,,Rome Law” pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi baudžiamojoje byloje teismo nutartimi buvo pakeistas civilinis ieškovas BUAB ,,Niky” jo teisių perėmėju UAB ,,Rome Law” ir nutartis dėl šalies pakeitimo įsiteisėjo, be to, teismui sprendžiant šalies pakeitimo klausimą, pareiškėjas teikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su prašymu dėl šalies pakeitimo, taiga, teismas, spręsdamas šalies pakeitimo klausimą, jau įvertino pareiškėjo nurodytus agumentus dėl šalies pakeitimo ir dėl šių aplinkybių jau pasisakė, be to, Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog šalies pakeitimas galimas ir nepažeidžia skolininko teisių, todėl anot išieškotojo, dėl reikalavimų teisių perleidimo pagrįstumo jau yra pasisakyta kito teismo kitoje teisenoje. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad vykdomieji dokumentai buvo išduoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarties dėl šalies pakeitimo pagrindu, todėl šalies pakeitimo klausimą sprendė teismas, o ne antstolė, be to, solidaraus išieškojimo atveju išieškojus priteistą sumą, išieškotojas privalo pranešti apie tai antstoliui, tačiau abu skolininkai nėra įvykdę prievolių išieškotojui, todėl išieškojimas yra vykdomas pagrįstai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs sujungti vykdomąsias bylas, o bylų nesujungimas pareiškėjo skundu nėra skundžiamas. Suinteresuotas asmuo prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.)
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosiose bylose Nr. 0171/20/00318 bei 0171/20/00319 (toliau - vykdomosios bylos) esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolė B. Palavinskienė vykdo 2020-01-15 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 62802,36 Eur išieškojimo iš solidarių skolininkų R. Č. bei V. K. bei dėl 31028,40 Eur išieškojimo iš skolininko V. K.. Iš vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad vykdomuosiuose raštuose yra nurodyta, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016 civilinis ieškovas BUAB ,,Niky“ yra pakeičiamas jo teisių perėmėjų UAB ,,Rome Law“, be to, vykdymo procese antstolė B. Palavinskienė 2020-01-31 priėmė skundžiamus Raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-376960 bei S-376961, kuriais pareikalavo pareiškėją per 10 dienų nuo Raginimų gavimo dienos įvykdyti sprendimus.
Iš bylų medžiagų turinio matyti, kad yra kilęs ginčas dėl Raginimų priėmimo teisėtumo, be to, pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tomis aplinkybėmis, jog antstolė B. Palavinskienė nepagrįstai vykdo priverstinį skolos išieškojimą, kadangi pareiškėjui nebuvo pranešta apie teisių perleidimą ir nebuvo gautas jo sutikimas, be to, taip pat ir tomis aplinkybėmis, kad teismo sprendimu skola yra priteista solidariai su kitu skolininku, todėl priverstinai skola turi būti išieškoma ir iš kito skolininko, bet ne tik iš pareiškėjo bei tomis aplinkybėmis, jog antstolė B. Palavinskienė nepagrįstai užvedė dvi vykdomąsias bylas, t. y. taip tik didindama vykdymo išlaidas.
Pažymėtina tai, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (LAT 2007-02-05 nutartis Nr. 3K-7-1/2007).
Be to, antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
Pažymėtina ir tai, jog esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas ir teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas yra įtvirtintas CPK 18 straipsnio nuostatose, t. y. įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai bei konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis), o tai reiškia, jog tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, be to, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (LR Konstitucinio Teismo 1997-10-01 nutarimas). Taigi, teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis yra privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis). Be to, teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 279 straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta res judicata galia ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, res judicata galia reiškia, jog ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra negalimas.
Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, kad antstolė B. Palavinskienė vykdomąsias bylas užvedė 2020-01-15 Vilniaus apygardos teismo išduotų vykdomųjų raštų pagrindu, kurie buvo išduoti tik pareiškėjo atžvilgiu, t. y. vienas vykdomasis raštas dėl 62802,36 Eur skolos išieškojimo ir kitas – dėl 31028,40 Eur skolos išieškojimo. Pareiškėjas vykdomųjų raštų ir Patvarkymų priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus teisėtumo neginčijo. Iš byloje esančių duomenų turinio matyti, jog 2019-12-02 nutartimi Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016 pakeitė civilinį ieškovą BUAB ,,Niky“ jo teisių perėmėju UAB ,,Rome Law“ ir minėta nutartis 2020-01-07 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartimi (Nr. 1S-3-453/2020) yra palikta nepakeista, ji yra įsiteisėjusi, todėl privalo būti vykdoma. Taigi, kaip jau buvo minėta, sprendimo (nutarties) įsiteisėjimas sąlygoja reikšmingą teisinę pasekmę, t. y. įsiteisėjusį sprendimą (nutartį) galima pradėti vykdyti priverstinio vykdymo tvarka (CPK 18, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų turinio taip pat matyti, jog teismas išsprendė klausimą dėl civilinio ieškovo pakeitimo jo teisių perėmėju dar neprasidėjus vykdymo procesui, todėl šiuo atveju antstolė negali kvestionuoti teismo priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų ir tokiu būdu antstolė pragrįstai priėmė vykdomuosius raštus vykdymui. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju pareiškėjas skundžia ne antstolės atliktą veiksmą, o teismo įsiteisėjusią teismo nutartį, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su teisių perėmimu, negali vertinti kaip antstolės veiksmų neteisėtumo ir plačiau apie tai nepasisako, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, pagal bendrąją taisyklę, vykdymo veiksmai prasideda nuo Raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui ir Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis), t. y. tokiu būdu skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, kadangi skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatose yra nurodyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Iš vykdomųjų bylų turinio matyti, jog vykdomieji raštai buvo išduoti dėl skolų išieškojimo būtent iš pareiškėjo, kadangi išieškotojui teisės aktai, esant solidariai prievolei, suteikia teisę rinktis, iš kurio skolininko išsiieškoti skolą. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjas savo skunde nenurodė nei vieno argumento, kodėl prievolė turėtų būti išieškoma priverstine tvarka būtent iš kito solidaraus skolininko, o ne iš pareiškėjo, o tik apsiribojo deklaratyviais argumentais, jog visa skola išieškoma tik iš jo yra nepagrįstai ir kad solidaraus skolininko skola jau seniai galėjo būti išieškota. Be to, pažymėtina ir tai, jog antstoliui nekyla pareiga revizuoti išieškotojo veiksmų pasirenkant solidarų skolininką, kurio atžvilgiu bus pradedami priverstiniai vykdymo veiksmai, kadangi tokia teisė teisės aktų yra suteikiama išskirtinai tik išieškotojui, todėl antstolis negali atsakyti už išieškotojo pasirinkimą ar suvaržyti jo įstatymo numatytų teisių vykdymo procese, kadangi tai nėra priskiriama antstolio kompetencijai, todėl pareiškėjo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Sutinkamai su CPK 586 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka yra reglamentuota CPK XLIV skyriuje, kurio CPK 647 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog pagal kiekvieną sprendimą yra išduodamas vienas vykdomasis raštas ir jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, tai teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Sutinkamai su CPK 647 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, solidariųjų atsakovų atveju išduodama tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidariųjų atsakovų ir kiekviename vykdomajame rašte dėl solidariosios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, jog jų atsakomybė yra solidarioji. Be to, CPK 648 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo dokumento turinį, 1 dalies 4 punkto nuostatose yra numatyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjusio sprendimo (nuosprendžio) pagrindu buvo išduotas vienas vykdomasis raštas dėl 31028,40 Eur skolos išieškojimo asmeniškai iš pareiškėjo, o kitas vykdomasis dokumentas – dėl 62802,36 Eur skolos išieškojimo solidariai iš pareiškėjo ir solidaraus skolininko R. Č., kuriuo solidariai išieškoma suma su kitu skolininku ir kadangi vienu vykdomuoju dokumentu išieškoma suma yra solidari su kitu skolininku, tai darytina išvada, jog antstolė pagrįstai užvedė dvi atskiras vykdomąsias bylas, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas veikė laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, ir jokių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Išieškotojas UAB ,,Rome Law“ prašė išieškoti iš pareiškėjo patirtas išlaidas už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų surašymą, kurias sudaro 150,00 Eur suma. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrą taisyklę, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Iš bylų medžiagų turinio matyti, jog pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas, t. y. pareiškėjas skundžia antstolės Raginimus, kuriais pareikalauta sumokėti išieškomas sumas išieškotojui, o suinteresuotas asmuo siekia, jog išieškojimas iš pareiškėjo turto būtų vykdomas kuo greičiau ir taip būtų apsaugoti jo turtiniai interesai. Be to, kad šioje byloje pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB ,,Rome Law” suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas skundžiamus antstolės priimtus Raginimus laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais jo teises, tuo tarpu suinteresuotas asmuo palaikė antstolio poziciją ir prašė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens naudai, atmetus pareiškėjo skundą, yra išieškotinos, t. y. ieškotinos iš pareiškėjo išieškotojo UAB ,,Rome Law” naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis LR CPK 290 str. - 292 str., 443 str., 510 str. - 513 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti, suinteresuoti asmenys išieškotojas UAB ,,Rome Law” bei antstolė Brigita Palavinskienė.
Išieškoti iš pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB ,,Rome Law”, juridinio asmens kodas 302783950, naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.