Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. 2021 m. vasario 8 d. ieškinį (toliau – ir ieškinys) atsakovams A. B. ir J. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), trečiajam asmeniui V. B. (įtraukta 2022-06-20 nutartimi) dėl skolos išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalys visiškai priešingai nurodo aplinkybę, susijusią su ieškovo buvusiu lūkesčiu butą gauti neatlygintinai iš tėvų: ieškovas teigia, kad atsakovai – ieškovo tėvai buvo pažadėję dovanoti jam butą, patys siūlė ir ragino sudaryti dovanojimo sutartį, ieškovas buvo įsitikinęs, turėjo lūkestį, kad atsakovai – jo tėvai pažado dovanoti butą laikysis. Priešingu atveju ieškovas nebūtų turėjęs intereso remontuoti butą – pakeisti visus langus, duris, atlikti buto kapitalinį remontą. Pasitikėdamas atsakovais, ieškovas žymiai pagerino buto būklę. Jei būtų turėjęs abejonių, kad tėvai nesilaikys savo pažado, ieškovas nebūtų į šį butą investavęs, o pasitenkinęs tik būtinu remontu. Atsakovai nurodo priešingai: jie niekada nežadėjo ieškovui (sūnui) padovanoti turimo būsto, tik buvo minėję, kad po savo mirties bet kuriuo atveju visą savo turtą paliks vaikams. Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su vyru J. B. nežadėjo sūnui dovanoti, testamentu butas buvo paliktas T. B.. Ieškovas savo nurodomą aplinkybę įrodinėja sesers J. B. 2020-11-30 rašytiniu pareiškimu, patvirtinančiu atsakovų pažadą dovanoti ieškovui nurodytą butą, jo susitarimu su atsakovais ir seserimi J. B., kad už tėvų pažadėtą dovanoti jam butą, jis duoda pinigų seseriai J. B. buto, es. (duomenys neskelbtini), pirkimui, liudytojos J. B. parodymais.

Dėl mokėjimo už buto renovaciją

Nagrinėjamoje byloje yra būtina nuspręsti ar atlikti daugiabučio namo, es. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbai yra šio turto pagerinimas, ar tie darbai yra susiję tik su daikto išlaikymu tam tikros būklės, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Šalys yra nurodę, kad atliekant namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus buvo pakeista ir centrinės šildymo sistemos mazgas, V. B. yra nurodžiusi, kad po namo renovacijos sumažėjo įmokos už šildymą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad nuo 2016-08-19 iki 2020-12-31 ieškovo sumokėta 1950,40 Eur namo renovacijos įmokų suma yra susijusi su daikto (buto) pagerinimu, jo rinkos vertės padidėjimu ir todėl tai nėra CK 6.636 straipsnyje numatyta panaudos gavėjo pareiga, kurią jis turėjo vykdyti vien dėl to, kad buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis.

Civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, todėl atsakovai su ieškovu galėjo susitarti ir dėl sąlygos, kad ieškovas už atsakovus savo lėšomis mokės už buto renovaciją. Atsakovai yra nurodę, kad jiems priklausiusiame bute ieškovas su buvusia sutuoktine V. B. žodinės panaudos sutarties, sudarytos su atsakovais, pagrindu gyveno nuo 2000 metų. Atsakovai už gyvenimą bute nereikalavo jokio nuomos mokesčio, tačiau buvo iškelta sąlyga - naudojimosi butu metu būstą tinkamai prižiūrėti - savo nuožiūra atlikti einamąjį remontą, mokėti visus su būsto išlaikymu susijusius mokesčius, apsimokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovas su savo buvusia sutuoktine su sąlygomis sutiko, jokių pretenzijų dėl to iki šiol atsakovams pareiškęs nebuvo. Atsakovai nurodo, kad žodine sutartimi ieškovas įsipareigojo naudojimosi butu metu mokėti visus su būsto išlaikymu susijusius mokesčius, įskaitant ir mokėjimus už renovaciją, todėl atsakovai pagal sudarytos panaudos sutarties sąlygas neprivalo padengti už renovaciją sumokėtų įmokų. Būtent, atsakovai, kadangi ieškovas tokį susitarimą neigia, turi įrodyti, kad buvo susitarimas, jog ieškovas už atsakovus savo lėšomis mokės už buto renovaciją. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad žodinė panaudos sutartis buvo sudaryta 2000 metais, tada kai daugiabučių namų renovacijos Lietuvoje iš esmės nevyko ir tarp eilinių gyventojų net nebuvo žinoma apie tokį dalyką, kaip renovacija, todėl praktiškai netikėtina, kad tarp atsakovų ir ieškovo įvyko susitarimas dėl savininkams tenkančios prievolės mokėti už renovaciją perkėlimo panaudos gavėjams. Teismas atsakovų poziciją supranta kaip jų norą, kad buto turėjimas jų nuosavybėje jiems nieko nekainuotų, tam tikrą atsiribojimą, nesidomėjimą savininkams tenkančiomis prievolėmis, kai jie bet kokią prievolę, kurios mokėjimas gali būti išdėstomas mėnesiniais mokėjimais suvokia daugmaž kaip „komunaliniai mokesčiai“. Vis dėlto, turi būti atsižvelgta, kad 2014-11-08 daugiabučio namo gyventojų susirinkimo daugumos sprendimu buvo nuspręsta atlikti namo renovaciją, kur toks daugumos sprendimas privalomas tik butų ir patalpų savininkams, net ir tiems kurie nedalyvavo balsavime ar balsavo prieš, tačiau ne butuose gyvenantiems asmenims. Kredito už namo renovaciją prievolės nevykdymo atveju, teisminė gynyba galima tik savininkų atžvilgiu. Taigi, atsakovams neįrodžius susitarimo jog ieškovas už atsakovus savo lėšomis mokės už buto renovaciją, nėra pagrindo konstatuoti, kad savininkų prievolę turėjo vykdyti ieškovas su sutuoktine.

Atsakovai yra nurodę, kad ieškovas vienasmeniškai galėtų reikalauti nebent tik sumų, sumokėtų po santuokos su V. B. nutraukimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 10 d. Iš dalies atsakovai yra teisūs. Nustatyta, kad įsiteisėjusiame sprendime dėl V. B. ir T. B. santuokos nutraukimo, kuris priimtas 2019-12-09 civilinėje byloje Nr. e2YT-7386-547/2019 yra nurodyta aplinkybė, kad sutuoktiniai nuo 2017-06-01 jau gyvena atskirai. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, ši aplinkybė turi prejudicinę galią šioje byloje. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Esant nustatytai aplinkybei, kad buvę sutuoktiniai ieškovas ir V. B. nuo 2017-06-01 jau gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, iki šio laiko, nepaisant to, kuris iš buvusių sutuoktinių už savininkus vykdė prievolę mokėti už buto renovaciją (faktinis šeimos namų ūkio išlaikymas), laikoma, kad tai buvo vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (pajamų). Ieškovas nėra paneigęs prezumpcijos, kad sutuoktinių pajamos, kurios buvo gautos nuo 2016-08-19 iki 2017-06-01, mokant 10 įmokų, buvo bendros. Atitinkamai yra faktinis pagrindas iš dalies tenkinti ieškinį dėl ieškovo sumokėtų 1950,40 Eur už renovaciją, priteisiant dalį šios sumos 1766,40 Eur (53 įmokos po 36,80 Eur, iš jų 43 mokėjo ieškovas gyvendamas atskirai, 10 iš jų mokėjo kartu su buvusia sutuoktine) CK 6.50 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Dėl 420 Eur mokėjimo už buto langą

Atsakovai neįrodinėja, net neužsimena, kad bute esą jų pinigais buvo atliktas kapitalinis buto remontas, kad esą jų pinigais pakeisti visi langai (išskyrus balkono langą), durys, neneigia ir aplinkybės, kad bute apskritai buvo atlikti jo pagerinimo darbai, tačiau įrodinėja, kad jų pinigais sumokėta būtent už tą balkono langą, kurio sumos, turėdamas išlikusį tik to vieno lango įsigijimą patvirtinantį dokumentą, ieškiniu reikalauja ieškovas. Ieškovas į atsakovų argumentus atsikerta nurodydamas, kad už langą, kaip ir kitus buto langus, buvo atsiskaityta jo pinigais, ieškovas pas atsakovus niekada neprašė ir negavo iš jų pinigų jokiems tikslams, ieškovas atsikerta, kad laikotarpiu (2015-2020 m.) turėjo savo lėšų, kuriomis mokėjo atitinkamus mokesčius, už atsakovus mokėjo už jų bute keičiamus langus. Teismo vertinimu, atsakovų įrodinėjama aplinkybė, kad jų pinigais 2015-12-23 buvo sumokėta 420 Eur už balkono langą prieštarauja pačių atsakovų pozicijai, kad ieškovas, gyvendamas bute savo nuožiūra turėjo atlikti einamąjį buto remontą, savininkai visiškai nesikišo į buto reikalus. Atsakovai byloje mokėjimo už balkono langą atveju įrodinėja, kad 420 Eur perdavimas buvo tikslinis – langui apmokėti, o ne kaip vienas iš nuolatinės finansinės paramos ieškovo šeimai epizodų. Pagal atsakovų pozicijos logiką, 420 Eur mokėjimas už balkono langą esą atsakovų pinigais buvo išimtis, tačiau tai prieštarauja atsakovų pozicijai, kad į ieškovo veiksmus buto savininkai nesikišo, t. y. jis pats turėjo teisę spręsti dėl konkretaus buto remonto (langų, durų keitimo, buto kapitalinio remonto). Atsakovai A. B., J. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), ieškovo reikalavimo atžvilgiu laikydamiesi gynybinės pozicijos, nepateikė jokio loginio paaiškinimo kodėl jie sugalvojo sumokėti už 2015-12-23 pakeistą langą, kas prilygsta vienkartiniam tiesioginiam savininkų prievolių vykdymui, tačiau nepasirūpino, kad pagal 2015-12-23 PVM sąskaitą ir 2015-12-23 pinigų priėmimo kvitą būtų nurodyti kaip pirkėjai. Trečiojo asmens V. B. paaiškinimas, kad šeima tėvų niekada neprašė mokėti už renovaciją, paprašė langams (šeimai pritrūkus pinigų) neatskleidžia kodėl tam vienam atvejui 2015-12-23 keičiant langą tariamai buvo suteikta ne eilinė finansinė parama, o pinigai duoti, kad būtų įvykdyta savininkų prievolė sumokėti už langą.

Jeigu būtų galima laikyti, kad 420 Eur buvo perduoti iš atsakovų ieškovui arba buvusiai sutuoktinei, tai tokio fakto konstatavimas neatitiktų byloje nustatytų aplinkybių logikos. Neatsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu numatančiu, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikę rašytinį dokumentą – 2015-12-23 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad 420 Eur buvo sumokėta pagal sąskaitą už PVC langą su montavimu. Pagal šio kvito rekvizitus pinigus sumokėjo pirkėjas T. B., tačiau, kaip teigia atsakovai – pinigus sumokėjo V. B.. Ieškovas yra nurodęs, kad kvitą, kaip paaiškėjo, buvo pasiėmusi jo buvusi sutuoktinė, kuri ir pasirašiusi kvite už T. B., nes tuo metu jie dar gyveno kartu. Keičiant langus, abu buvo namuose, ieškovas prižiūrėjo darbų eigą ir meistrus, kaip jie atlieka darbą, pinigus padavė buvusiai sutuoktinei V. B., kuri tuos pinigus padavė įmonės atstovui ir pasirašė dokumentuose už T. B.. Atsakovų manymu tai, kad pinigus langų pardavėjo atstovui savo rankomis perdavė V. B., kuri dar ir pasirašė Pinigų priėmimo kvite bei PVM sąskaitoje esą įrodo aplinkybę, kad jie kaip savininkai savo pinigais įvykdė prievolę sumokėti už jų bute pakeistą balkono langą. Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad atsakovai byloje išsakytais žodiniais paaiškinimais, įskaitant ir juos papildančiais V. B. paaiškinimais, neįrodė nei tikslinio – 420 Eur perdavimo, kad ieškovas arba buvusi sutuoktinė šiais pinigais 2015-12-23 už savininkus sumokėtų už jų bute keičiamą balkono langą, atsakovai taip pat neįrodė ir apskritai 420 Eur pinigų perdavimo, kaip eilinės finansinės paramos šeimai. Taigi, byloje tarp šalių nesant ginčo dėl to kas (ieškovas panaudos gavėjas ar savininkai atsakovai) turėjo prievolę apmokėti už bute pakeistą balkono langą, t. y. šalims pripažinus, kad turėjo apmokėti savininkai atsakovai, neįrodžius, kad atsakovai patys arba jų pinigais buvo įvykdyta prievolė apmokėti už langą, teismas sprendžia, kad už savininkus prievolę už jų bute (duomenys neskelbtini) pakeistą balkono langą 2015-12-23 įvykdė kartu vesdami bendrą ūkį ieškovas T. B. su tuometine sutuoktine V. B.. Teismo vertinimu, nei tai, kad pinigų kupiūras perdavė kažkuris vienas iš buvusių sutuoktinių, nei tai, kuris iš jų pasirašė lango įsigijimo ir montavimo dokumentuose neturi teisinės reikšmės.

Kadangi jau šiame sprendime nustatyta, kad įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-7386-547/2019 dėl V. B. ir T. B. santuokos nutraukimo, kuris priimtas 2019-12-09 yra nurodyta aplinkybė, kad sutuoktiniai nuo 2017-06-01 jau gyvena atskirai ir vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, šiai aplinkybei turint prejudicinę galią šioje byloje, ieškovui nepaneigus prezumpcijos, kad sutuoktinių pajamos, kurios buvo gautos nuo 2015-12-23 iki 2017-06-01 (atsiskaitymui už langą aktualiu laikotarpiu) buvo bendros ir lygios bei skirtos faktiniam šeimos namų ūkio išlaikymui, todėl ieškovo naudai negali būti priteista visa 420 Eur suma už langą. Yra faktinis pagrindas iš dalies tenkinti ieškinį dėl ieškovo sumokėtų 420 Eur už balkono langą, priteisiant pusę šios sumos (210 Eur) CK 6.50 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Dėl procesinių palūkanų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Rašytiniais įrodymais yra pagrįstos šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovo sumokėtas 53 Eur žyminis mokestis ir 850 Eur išlaidų advokato pagalbai, 1220 Eur atsakovės sumokėti už advokato pagalbą. Kadangi 83,37 proc. ieškovo reikalavimų patenkinta (1976,40 Eur iš 2370,40 Eur), todėl jo naudai priteistina 752,83 Eur išlaidų, atsakovės naudai priteistina 202,88 Eur. Kadangi priešpriešinės prievolės yra vienarūšės, todėl teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu atlieka įskaitymą ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisia 549,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (752,83 Eur - 202,88 Eur).

Iš atsakovės ir ieškovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, pagal laimėjimo-pralaimėjimo proporciją, valstybės naudai priteistina 60,76 Eur pašto išlaidų, jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 270, straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1, 8 punktais, 6.50 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo T. B. (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių banke), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1976,40 Eur skolos, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų 1976,40 Eur) nuo 2021-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 549,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 51 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.